Mano nuomone, Rokas Masiulis vis tik tvarkėsi gerai ir turėtų tęsti savo darbus. Tam pateiksiu 10 konkrečių argumentų:
1. Susisiekimo ministerijos įmonės šiais metais sumokėjo 85,3 mln. eurų pelno įmokų ir dividendų į valstybės biudžetą. Tai rekordinė šiam sektoriui suma.
2. Vykdė principingą kovą su korupcija pavaldžiose įstaigose – atlikti 188 auditai, jų pagrindu pradėta daugiau kaip 30 ikiteisminių tyrimų, pradėta išieškoti valstybei padaryta žala.
3. Suformuotos nepriklausomos nuo politinės įtakos valstybės valdomų įmonių valdybos. Tai leidžia įmonėms vykdyti plėtrą pagal savo nustatytą ilgalaikę strategiją, vadovaujantis verslo logika ir nepriklausomai nuo politinių vėjų.
4. Sumažintas ministerijai pavaldžių įstaigų skaičius. 11 regioninių kelių priežiūros įmonių sujungtos į vieną – įgyvendinta reforma, kuriai trūko politinės valios kelis dešimtmečius. Vietoj šių įmonių įsteigta nauja AB „Kelių priežiūra“. Ši pertvarka leidžia kasmet sutaupyti po 8,5 mln. eurų.
5. Centralizuotas transporto saugos administravimas – į transporto saugos administraciją sujungtos 4 įstaigos – kelių transporto inspekcija, geležinkelio inspekcija, saugios laivybos administracija ir civilinės aviacijos administracija. Kasmet sutaupoma apie 1 mln. eurų.
6. „Lietuvos geležinkeliai“ – valstybės valstybėje griuvimas. Dar prieš tris metus patyrusi 50 mln. eurų nuostolį šiais metais tapo didžiausią pelną uždirbusia valstybės valdoma įmone susisiekimo sektoriuje. Skaidrios ir efektyvios vadybos rezultatas.
7. Skaidrinant kelių rangos pirkimus praėjusiais metais sutaupyta 65 mln. eurų. Pasipriešinta anksčiau įsigalėjusiai kelių „ploninimo“ praktikai. Naujas kontrolės standartas, leistiną asfalto dangos storio nuokrypį sumažino 3 kartus – nuo 10 cm iki 3,4 cm.
8. Spartėja žvyrkelių asfaltavimas: per 11 metų 2006–2016 m. laikotarpiu buvo išasfaltuoti 1387 km, per 4 metus pagal žvyrkelių asfaltavimo programą bus išasfaltuoti 1654 km. Asfaltuotini žvyrkelių ruožai atrenkami objektyviau, pagal aiškias metodikas ir nustatytus kriterijus.
9. Klaipėdos uostas trečius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos valstybių uostų, aplenkdamas Latvijos ir Estijos jūrų uostus. Klaipėdoje 2018 m. perkrauta 46,58 mln. t krovinių, t. y. 8 proc. daugiau nei prieš metus.
10. Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, nepaisant iššūkių ir abejonių (tarp jų ir mano), buvo įgyvendinta sėkmingai. Netrukus prasidėsiantis naujas rekonstrukcijos etapas padės efektyviau užtikrinti skrydžių saugą ir patogesnį orlaivių judėjimą oro uoste.