aA
Jau antras mėnuo šalis gyvena karantino sąlygomis. Lietuva COVID-19 plitimą suvaldė ir tas išties džiugina. Tačiau daugelį verslų priverstinis užsidarymas stipriai paveikė ir dar ilgą laiką veiks neigiamai.
Mindaugas Puidokas. Kodėl demokratijoje yra būtina patikima informacija ir nepriklausoma žiniasklaida?
© DELFI / Andrius Ufartas

Visose demokratinėse šalyse ypatingos svarbos yra nepriklausoma ir stipri žiniasklaida. Tik tada žmonės gali gauti patikimą ir savalaikę informaciją, o valdžioje esantys politikai žino, kad jų nuodėmės jiems brangiai kainuos. Nuo to priklauso ir pačios politinės sistemos „sveikata“ bei valstybės atsparumas įvairiai priešiškai propagandai.

Dažnas užduos klausimą – ar dabar mūsų žiniasklaida yra pakankamai stipri ir nepriklausoma? Juk itin griežtų kritikų pas mus netrūksta visose srityse. Akivaizdu, kad demokratijoje svarbiausia atspindėti nuomonių įvairovę. Nuo mokyklos laikų aš pats esu dirbęs ir bendradarbiavęs su įvairiais laikraščiais, internetiniais portalais ir televizijomis. Puikiai žinau žurnalistinio darbo ypatybes, kai aštriai iškelta problema yra kartais kainavusi žurnalistams ir darbo vietą. Pažįstu daug puikių ir drąsių žurnalistų, bet tam, kad jų būtų dar daugiau – privalome Lietuvoje stiprinti žiniasklaidos nepriklausomybę bei atsparumą bet kokiam išoriniam poveikiui.

Toks atsparumas atsiranda tada, kai žiniasklaidos finansavimo šaltiniai yra kuo įvairesni, jos savininkai neturi intereso dalyvauti didžiojoje politikoje, o žurnalistai turi stabilų darbo užmokestį ir galimybę laisvai tirti sudėtingas temas. Tokia yra siekiamybė.

Lietuvoje žiniasklaida išgyveno įvairius laikotarpius, bet pastaruoju metu daugelis internetinių elektroninės žiniasklaidos portalų tapo tikrai stipriais ir atspindinčiais visą nuomonių įvairovės spektrą. XXI amžiuje jie įgavo ypatingą svarbą, nes apima ir internetines TV transliacijas su diskusijų laidomis bei visuomenės švietimą įvairiomis temomis.

Dar kovo mėnesį Lietuvos žiniasklaidos asociacijų grupė kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę bei Seimą, prašydama valstybės pagalbos žiniasklaidos priemonėms. Ėmiausi iniciatyvos ir pateikiau siūlymą dėl PVM lengvatos (5 proc.) elektroninei žiniasklaidai. Ši lengvata dabar galioja tik spausdintiems leidiniams, bet šiuo sunkiu laikotarpiu padėtų jau dabar didžiulius sunkumus patiriantiems interneto žinių portalams.

COVID-19 neigiama įtaka žiniasklaidai Europoje ir Lietuvoje

Dėl koronaviruso pandemijos žiniasklaidos situacija keičiasi visame pasaulyje. Kaip nurodo Europos žiniasklaidos priemonių organizacijos „News Media Europe“ (NME) pradinės prognozės, žiniasklaidos pajamos iš reklamos, priklausomai nuo Europos Sąjungos šalies, gali mažėti nuo 30 proc. iki 80 proc. Tai gali lemti žurnalistų atleidimus, pateikiamos informacijos kokybės prastėjimą ir lėtesnį pateikimą visuomenei.

Apie patiriamus nuostolius ir suplanuotas pertvarkas vienas po kito praneša įvairūs žiniasklaidos kanalai. Lietuvoje veiklą vykdanti Estijos žiniasklaidos grupė „Postimees“ (Lietuvoje jiems priklauso BNS naujienų agentūra ir 15min portalas) ėmėsi griežto taupymo plano, pagal kurį 30 proc. laikinai mažinami atlyginimai darbuotojams (nuo balandžio 15d. iki gegužės 31 dienos). Laikraštis „Verslo žinios“ nuo balandžio pradžios perėjo prie spausdinto leidinio tik kartą per savaitę (įprastai toks dažnis būdavo vasaros sezono metu). Artimiausiu metu, tikėtina, panašių pokyčių sulauks ir kiti leidiniai.

Jau kovo pabaigoje elektroninė žiniasklaida sulaukė 50 proc. reklamos užsakymo atšaukimų ir neteko pusės pajamų iš šio pagrindinio jų finansavimo šaltinio. Šis procentas tik didės, nes ir likę verslai susiduria su sunkumais, o vartojimas mažėja visoje šalyje. Palengvintos karantino sąlygos negarantuoja greito ekonominio atsigavimo kituose sektoriuose.

Jau dabar akivaizdu, kad nesulaukę valstybės pagalbos dalis leidinių nebegalės tęsti savo veiklos. Sąžiningiausia ta pagalba, kai visiems padedama vienodai. Būtent taip ir būtų, jei būtų pritarta mano siūlomai PVM lengvatai.

Kodėl mums svarbu išsaugoti stiprią elektroninę žiniasklaidą?

Sudėtingėjant žurnalistų, reporterių darbo sąlygoms ir lygiagrečiai mažėjant jų darbo užmokesčiui gali prastėti pateikiamos informacijos kokybė, silpnėti turinys. Mažės ir publikuojamų straipsnių skaičius. Portalai vienas po kito bus priversti atleisti darbuotojus. Jei didiesiems rinkos žaidėjams dar pavyks vienaip ar kitaip išlikti, smulkieji regionų internetinės žiniasklaidos tinklapiai gali nebeatsigauti po šios pandeminės krizės.

Žmonėms gyvybiškai svarbu operatyviai gauti svarbiausią informaciją. Ypatingai to reikia mažesnių miestų ir miestelių gyventojams, kur elektroninė žiniasklaida specializuojasi ir rašo apie konkrečios vietovės situaciją, problemas, supažindina su permainomis, kurios šiuo laikotarpiu gana dažnos. Tokiu atveju natūraliai mažės ir pateikiamų nuomonių įvairovė.

Žurnalistai yra tie, kurie mums visiems pirmieji praneša apie Prezidento, Vyriausybės, Seimo, kitų institucijų sprendimus, informuoja apie karantino sąlygų pokyčius, pateikia kitą svarbią ir būtiną žinoti informaciją. Informaciją būtina pateikti skubiai ir kokybiškai. Internetinė žiniasklaida turi didžiausias operatyvumo galimybes.

Svarbu pabrėžti, kad tikslios ir teisingos informacijos pateikimas yra geriausia kovos su dezinformacija priemonė. Ar tas visada pavyksta? Tikrai ne, nes klaidų daro visi. Viskas bet kuriame darbe priklauso nuo konkretaus žmogaus asmeninių ir profesinių savybių, sąžiningumo ir analitinių gebėjimų. Vis tik, jei norime, kad žurnalistinis darbas pritrauktų kuo daugiau stiprių asmenybių – jie turi turėti galimybę pragyventi už gaunamą darbo užmokestį. Nustebsite, bet ir iki krizės – daug uždirbdavo tik patys garsiausi televizijų veidai, o ne tie žurnalistai, kurie atlieka sudėtingiausią kasdieninį darbą.

Žiniasklaidos vaidmuo ir reikšmė mums visiems

Elektroninė žiniasklaida mus pasiekia įvairiais būdais: tiek tiesiogiai per jų informacinius portalus bei interneto svetaines, tiek dalijantis straipsniais socialinėje erdvėje, pokalbių kanalais.

Informacija skleidžiama nacionalinėje, regioninėje ir vietinėje žiniasklaidoje. Aktuali informacija yra platinama trimis kalbomis (lietuvių, anglų, rusų), užtikrinama informacijos sklaida nuo pranešimų kūrimo iki publikavimo. Patys interneto portalai siekia organizuoti informacijos pasiekiamumą visais dažniausiai naudojamais interneto kanalais, įskaitant straipsnių ir video talpinimą socialiniuose tinkluose. Svarbu ir tai, kad skaitytojus pasiekia patikrinta informacija ir dažniausiai nėra jos iškraipymų.

Ar Lietuva paseks Estijos pavyzdžiu ir išgirs Europos žiniasklaidos priemonių organizacijos nuomonę?

Europos žiniasklaidos priemonių organizacija „News Media Europe“ (NME), kurioje yra ir asocijuotų narių iš Lietuvos kreipėsi į Europos Komisiją, siūlydama įvesti nulinį PVM tarifą žurnalistikos produktams. NME mano, kad tai padėtų sušvelninti situaciją žiniasklaidoje ir leistų jai toliau objektyviai ir operatyviai veikti informuojant visuomenę.

Atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą situaciją ir susidariusias aplinkybes akivaizdu – tam, kad išgyventų žiniasklaida, jai reikalingas valstybės palaikymas, bent iš dalies kompensuojant netenkamas kitas pajamas. PVM lengvata (mano siūlyme – 5 proc. elektroninei žiniasklaidai vietoje esamo 21 proc.) dalinai tai užtikrintų.

Pasidomėjus, kaip šią problemą sprendžia kitos šalys, paaiškėjo, kad kaimyninės Estijos Vyriausybė, spręsdama situaciją, jau pritarė pridėtinio vertės mokesčio elektroninėms žiniasklaidos priemonėms mažinimui nuo 20 iki 9 proc. Kaip žinome, ši šalis pirmauja ne tik švietimo, bet ir informacinių kanalų apsaugos srityje. Verta imti pavyzdį iš pažangiausių ir neišradinėti dviračio iš naujo.

Tam, kad ši pataisa būtų pateikta, Seime surinkau beveik 50 Seimo narių parašų, kurie atstovauja visoms frakcijoms. Noriu tikėti, kad kolegos Seimo nariai supranta stiprios ir nepriklausomos žiniasklaidos svarbą demokratijai, nors jos kritika ir būna kartais skausminga ar, kaip patiems atrodo, ne visada pelnyta.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
2.5000

Top naujienos

Statė namą sau, bet neliko nepastebėtas didelio koncerno: lietuvio būsto idėja sulaukė pasisekimo (56)

Tomui Petrauskui – 26-eri, tačiau jis šiandien savomis rankomis stato modulinius ekologiškus...

Dėl Europos Sąjungos „pietiečių“ ima kelti nepatogius klausimus: išvardijo visas nuodėmes (92)

Briuselyje dauguma sutaria, kad reikalingas bendras atsakymas į pandemijos sukeltą ekonominę...

Istorija kartojasi: tūkstančiai gyvūnų rūšių masiškai ieško šaltesnio klimato – juda link išnykimo (5)

Niekam ne paslaptis, kad pasaulinis atšilimas skatina daugybę gyvūnų visame pasaulyje palikti...

30 eurų vertės pirkinys kaunietį pavertė ginklų kontrabandininku (144)

Įstatymų neišmanymas ir nedėkingai susiklosčiusios aplinkybės karo istorija besidomintį...

Vokiečių spauda: šalies neonaciai sukarintus mokymus atlieka Rusijoje (97)

Dešiniosios pakraipos ekstremistai iš Vokietijos lavinti kovinių įgūdžių vysta į Rusiją ,...

Kada reikia keisti automobilio tepalus ir kas nutiks, jei laiku to nepadarysite

Variklio alyvos keitimas yra vienas iš nedidelių vargų eksploatuojant automobilį, tačiau ją...

Po baisios avarijos vaikinas liko neįgaliu – gydytojos žodžiai pakreipė jo gyvenimą ypatinga linkme (13)

Mano vardas – Artūras Tūrė Žilis. Norėčiau pasidalinti savo istorija ir tikiuosi, kad ji...

Jurbarko krašto gamtos ir architektūros lobiai: kelionė paliks neišdildomus įspūdžius (28)

Jei visus gražiausius Lietuvos kampelius būtų galima sudėti į vieną didelę knygą, Jurbarko...

Europa dėl Kinijos pasiekė lūžio tašką: dabar viskas keičiasi (174)

Europos santykiai su Kinija iš blogų tampa dar blogesniais. Pekino sprendimas Honkonge...

|Maža didelių žinių kaina