Žmonės vis dar klaidingai dirbtinį intelektą tapatina su Siri paslauga savo telefonuose ar ChatGPT pagalba rašomais laiškais bei namų darbais. Tai tik pirmojo dirbtinio intelekto pakopa, turinti mažai bendro su tuo, kas mūsų laukia, kai dirbtinis intelektas, apdorojamų duomenų pagalba pasiekęs nuovokiojo dirbtinio intelekto lygį, iš esmės pakeis mūsų gyvenimus. Istorijoje artėjančius pasikeitimus galima sulyginti tik su elektros atsiradimu žmonijos gyvenime.
Dirbtinis intelektas pakeis viską, ką žinome apie savo šiandieninius gyvenimus – darbą, pramogas, politiką, savirealizaciją. Dirbtiniam Intelektui vis geriau pažįstant žmogaus prigimtį ir kiekvieną iš mūsų individualiai – filosofiškai, intelektualiai, visais atžvilgiais – nesame pasirengę jo iškilimui.
Iki šiol Dirbtinis Intelektas pirmiausia padėjo programinės įrangos kūrėjams. Vėliau pasirodė įrankiai, pavyzdžiui, ChatGPT, leidžiantis vartotojams akimirksniu kurti tekstus ar paveikslėlius. 2024 metais naudotis Dirbtinio Intelekto proveržiu pradės vis platesnė verslo bendruomenė, diegdama informacines technologijas, taip siekdama mažinti sąnaudas ir didinti našumą.
Tuo tarpu mes, paprasti vartotojai, turime dar gerą penkmetį, kai radikalūs proveržiai dirbtinio intelekto srityje neatpažįstamai pakeis ir mūsų visų gyvenimus. Didžiausi šios revoliucijos pralaimėtojai bus dabartiniai mokiniai, kurie vis dar ruošiami I pramoninės revoliucijos darbo rinkai, kai joje nebeliks didelės dalies dabartinių profesijų.
Tokiu pralaimėtoju, panašu, bus ir Europos Sąjunga. Vietoje to, kad išlaisvintų iniciatyvą ir skirtų tam pakankamai lėšų, Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl dirbtinį intelektą reguliuosiančio akto, kuris dar labiau apribos Europos galimybes bent jau pabandyti konkuruoti su JAV ir Kinija. Dirbtinis intelektas, dabar, visų pirma yra duomenys, kuriuos JAV ir Kinija susirenka Google, Facebook‘o, Instagramo, TikToko, weChat pagalba. Europa turi tik kelis socialinius tinklus, su labai specifine informacija – Onlyfans ir Spotify. Europa dideliais žingsniai tampa muziejumi. Pakeisti šią trajektoriją mums, visų pirma, reikia politikų su valia.
Konfliktas Ukrainoje vis labiau darysis klampesnis. Ukrainoje trūkstant žmonių fronto linijoje, o Rusijai vis stiprėjant, Vakarai stipriau spaus V. Zelenskį sėstis prie derybų stalo. Kai Ukrainos žemė po žiemos vėl leis judėti sunkiajai technikai, suaktyvės kariniai veiksmai, tačiau strateginių pasikeitimų jau nebus nei iš vienos pusės. Putinas ilgai nenorės derybų, nes matys palankią sau situaciją – šalis mobilizuota, karinė pramonė užkurta, o Vakarai valią konfrontacijai dėl Ukrainos praranda dienomis.
Vis labiau mobilizuota ir stiprėjanti Rusija, tuo pačiu bus stiprus signalas Vakarams kaip stipriai mes visi suklydome ją nurašydami. Manėme, kad „Putinas prastas strategas“. Tačiau apie mus jis žino daugiau apie mūsų psichologiją ir silpnybes nei mes patys. Matysime gerų senų ginklavimosi varžybų pradžią.
Be naujienų apie Dirbtinio Intelekto proveržius ir Ukrainą, antraštės 2024 metais mirgės naujienomis apie rinkimus, kurių net 5 bus ypač reikšmingi visiems.
Sausį Taivane vyks prezidento rinkimai ir apklausose kol kas nežymiai pirmauja dabartinis viceprezidentas Tsai Ing-wen. Jo išrinkimas sukeltų Pekino pasipiktinimą. Tsai neragintų atsisakyti Kinijos Respublikos pavadinimo – Pekinui tai yra raudona linija – tačiau jis pabrėžia, kad Taivano suverenumas yra faktas.
Tsai pergalė paskatintų agresyvius Pekino veiksmus, įskaitant jūrų manevrus ir įsiveržimą į oro erdvę. Baideno susitikime su XI, pastarojo tezės dėl Taivano sukėlė nemažą paniką Vašingtone, tačiau invazija išlieka mažai tikėtina. Tai būtų rizikinga ir sudėtinga, ypač kai Kinija kovoja su visa eile kitų krizių ir laukia Ukrainos pralaimėjimo.
Netgi Taivano opozicinio Kuomintango (KMT) pergalė gali sukelti tam tikrų problemų. KMT yra labiau palanki Kinijai, tačiau jokio realaus judėjimo Pekino link tikėtis būtų neverta. Vos 17 proc. taivaniečių rinkėjų teigia, kad balsavimas šiuose rinkimuose jiems bus dėl Kinijos – balsuojant bus renkamasis ekonominis šalies kelias. Taivano de facto suverenitetas šalies viduje jau priimamas kaip realybė, o ne politinių diskusijų klausimas.
Rusijoje, kuri iš Vakarų perėmė institucijų simuliakrus, o ne pačias institucijas, pavasarį vykstantys rinkimai bus eilinis Potiomkino dvaras. Autokratams labai svarbi jų legitimumo regimybė, todėl rinkimai praeis tvarkingai, su rezultatu, kuris demonstruos pasauliui, kad V. Putino karas yra visuomenės valios išraiška.
Klausimai prasidės po jų – ar bus papildoma mobilizacija ir kiek vyrų bus pašaukta. Kremliaus problema, kad jis pats nežino, kokį skaičių mobilizuojamųjų šiuo metu saugu pakviesti palaužiant situaciją fronte Ukrainoje, tuo pačiu neiššaukiant nebekontroliuojamo nepasitenkinimo visuomenėje.
Europos Parlamento rinkimuose vasarą visų, suprantančių veikimą Briuselyje, akys bus nukreiptos į Vokietiją. Vokietijos parlamento bei šios šalies Europos Parlamento nariai nustato bendras nuotaikas Briuselio koridoriuose, todėl rezultatai iš Vokietijos nemaža dalimi lems būsimos Europos Komisijos sudėtį ir ambicijas.
Giliau bežvelgiantys pastebės, kad pati Europos Sąjunga vis labiau fragmentuojasi pagal interesus, kurie stebėtinai sutampa su istorinėmis sienomis – Karolingų imperijos Europa, Austrijos-Vengrijos Europa, Balkanų Europa, Abiejų Tautų Respublikos Europa.
Rinkimus Indijoje laimės dabartinis ministras pirmininkas Narendra Modi, taip gaudamas naują tautos mandatą tęsti politiką išnaudojant Vakarų ir Kinijos su Rusija konfrontaciją.
Tačiau daugiausia antraščių ir klikų generuos artėjantys rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vakarų politinis elitas jau dabar ruošiasi vis realistiškesniam D. Trumpo grįžimui į Baltuosius rūmus. Kokio dydžio tai gali būti politinis cunamis, simbolizuoja bent naujiena apie tai, kad Kongresas pritarė teisės aktui, kuris neleistų jokiam šalies prezidentui išvesti JAV iš NATO be Senato pritarimo arba Kongreso akto.
Dabar laimėjęs Trumpas būtų visai kitoje situacijoje – jis jau supranta, kaip veikia valstybės aparatas ir į savo aplinką jis skirtų visai kitokio plauko žmones, nei pirmoje savo kadencijoje. JAV, nepriklausomai kas bus prezidentas, dideliais žingsniais išeina iš pasaulio, kurdamos savo geopolitinę ir verslo salą – kartu su Kanada ir Meksika. Tačiau Trumpo pergalė tokį išėjimą padarytų per greitu net JAV verslo ir politikos elitui, jau nekalbant apie Europą.
Matydama tai ir vis aštrėjančias Baideno sveikatos problemas, Demokratų partijos vadovybė gali ryžtis eiti va bank – pradėti Baideną spausti nekandidatuoti, greitai ieškant priimtino ir galinčio prieš D.Trumpą laimėti jaunesnio kandidato.
Toliau nuo pirmųjų antraščių pasaulyje vyks keli reikšmingi procesai.
Vakarai (G7 formate) jau nebenustatinėja žaidimo taisyklių, tik patys to nenori pripažinti. Nuo pasaulio darbotvarkės kūrimo atsitraukinėjant JAV, pasaulis fragmentuojasi tiek tarp valstybių, tiek jų viduje. Liberali demokratija, kartu su religija, nebegeba atsakyti į šios dienos iššūkius – todėl matome visuotinį nepasitikėjimą liberaliomis institucijomis. Ar demokratija gali išlikti aplinkoje, kuri nesiremia į žmonių pasitikėjimą, o gyvenimo kokybės standartai, prie kurių pripratome Vakaruose, dėl demografinės krizės, nebegali būti užtikrinti? Tai klausimas, į kurį Vakarai sau ir turės atsakyti sau jau 2024 metais.
O Irane artėja teokratijos pabaiga. Žmonės šalyje pavargę ir jaučia, kad ajatolų valdymo ciklas išsisėmė. Politiniam elitui reikia visuomenei pasiūlyti naują valdžios ir visuomenės bendradarbiavimo modelį. Tikėtina, kad ajatolų valdžios pabaiga ateis būtent 2024 metais. Ne demokratija, tačiau labiau laisva ir, pagaliau, besiintegruojanti į pasaulį šalis.
Jau kitokia Lenkija turi visas galimybes tapti trečiąja, balansuojančia jėga Sąjungoje, užimant Jungtinės Karalystės turėtą vietą. Rinkimai, pasibaigę opozicijos pergale tam suteikia dideles galimybes – Lenkija nebebus ignoruojama, o didins savo įtaką Briuselio koridoriuose ir savo kaimynystėje. Toks įtakos auginimo ir bendradarbiavimo modelis gali tapti III Jūrų iniciatyva, kurioje Lenkijai tektų lyderės vaidmuo. Tai ir Lietuvos ekonominis ir saugumo elementas.
Svarbiu faktoriumi bus ekonominė padėtis Kinijoje, kur gerų žinių komunistų partijai nėra. Nekilnojamojo turto plėtotojų krizė buvo ir taip sunki, o 2024 metais tikėtinas didelis būsto kainų kritimas. Dabar vyriausybė manipuliuoja duomenimis ir grasina komentatoriams, siekdama, kad žmonės nekalbėtų apie tai, kaip iš tikrųjų blogai sekasi Kinijos ekonomikai. Šiuo metu jau stebimas didelis skirtumas tarp oficialių būsto kainų indeksų ir to, kiek nekilnojamasis turtas iš tikrųjų kainuoja rinkoje; daugelyje miestų kainos sumažėjo mažiausiai 15 procentų, o Pekine – net 30 procentų. Šalyje, kur 70 procentų kinų namų ūkių turto yra investuota į nekilnojamąjį turtą, tai reiškia trilijonus dolerių nuostolių. O tai turės įtakos viso pasaulio ekonomikos rodikliams.
Su Naujais Drakono metais Jus visus.
