Sociologiniai tyrimai parodė, kad daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tiesioginius merų rinkimus. Lygiai prieš metus buvau iniciatorė diskusijos Seime „Ar 2015 metais merus rinksime tiesiogiai?“, kur dalyvavo Seimo nariai, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Konstitucinio Teismo atstovai, politologai, sociologai.
Diskusijos dalyviai palaikė idėją, kad atėjo metas tesėti rinkėjams duotą pažadą. Supratau, kad tie du projektai, numatantys keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus, nebus įgyvendinti, nes tam reikia 96 Seimo narių balsų. Išsiskyrė nuomonės – vieni politikai pasisakė už tai, kad tiesiogiai rinktas meras būtų vykdomoji institucija, kiti, taip pat ir mes, socialdemokratų frakcija, palaikėme Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę ir pasisakėme už tai, kad meras būtų politikas, tarybos narys ir jos pirmininkas. Pasirinkome kitą variantą – įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Aš ir kolegos prie šių dviejų įstatymų projektų – Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų – dirbome keletą mėnesių. Daugumos Seimo narių balsais šie įstatymai buvo priimti.
Nuo šiol žmonės patys turės teisę spręsti, koks politikas geriausiai atstovaus tiek miesto, tiek rajono žmonių interesams, ir žinos, už kokius sprendimus jie gali reikalauti atsakomybės iš mero. Tiesioginiai mero rinkimai leis žmogui pasijusti labiau išgirstam. Tai paskatins didesnį rinkėjų aktyvumą. Žmonės tiesiogiai merus renka Italijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir kt., kur rinkėjų aktyvumas siekia 60–69 proc. Lietuvoje paskutinius dvejus savivaldybių rinkimus siekė vos 40 procentų.
Savivaldybių tarybų rinkimuose įvedama mišri rinkimų sistema: savivaldybės tarybos nariai renkami taikant proporcinę rinkimų sistemą – balsuojant už kandidatų sąrašus, tarybos narys – meras bus renkamas vienmandatėje rinkimų apygardoje. Rinkėjai, atėję prie rinkimų urnų, gaus 2 biuletenius – balsuoti už politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašus, kitame sąraše – abėcėlės tvarka bus surašyti kandidatai į tarybos narius – merus (reikės pasirinkti vieną iš jų). Renkant merus galimi 2 turai.
Pirmame ture kandidatas bus laikomas išrinktu, jei apygardoje ateis balsuoti ne mažiau 40 proc. rinkėjų ir kandidatas gaus daugiau nei pusę rinkėjų balsų arba ne mažiau kaip 1/5 nuo visų rinkėjų skaičiaus. Jei pirmame ture meras neišrenkamas, antrame ture varžosi du pirmame ture daugiausia rinkėjų balsų gavę kandidatai ir išrinktu laikomas tas, kuris gauna daugiausia balsų. Jei meras netenka įgaliojimų, skelbiami nauji tiesioginiai mero rinkimai. Jei meras netenka įgaliojimų likus mažiau negu metams iki sekančių savivaldybių tarybų rinkimų, nauji mero rinkimai nerengiami.
Kandidatus į tarybos narius galės iškelti ir rinkimų komitetai, kurį sudarytų ne mažesnis skaičius, negu toje apygardoje renkamų tarybos narių skaičius, padauginus iš dviejų. Ši naujovė atsirado po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad ir piliečiai, nebūdami partijų nariais, gali dalyvauti rinkimuose, patys sudaryti kandidatų į savivaldybių tarybų narius ir merus sąrašus. Pilietis, nebūdamas jokiame sąraše, galės kandidatuoti į savivaldybių tarybų narius – merus išsikėlęs pats save.
Tiek politinės partijos, tiek rinkimų komitetai, tiek patys save išsikėlę kandidatai į merus turės surinkti atitinkamą skaičių juos palaikančių rinkėjų parašų (kaip numatyta įstatyme, parašų ne mažiau kaip 20 proc., skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui gauti, bet ne mažiau kaip 100 (mažoms savivaldybėms, pvz., Neringai) tos savivaldybės rinkėjų parašų).
Konkretų parašų skaičių kiekvienai savivaldybei nustatys Vyriausioji rinkimų komisija.
Ar merai netaps „karaliukais“? Ne. Įstatyme apibrėžtas mero ir savivaldybės tarybos santykis: „Savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas tarybos narys – meras. Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus“. Meras atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. Jis skiria į pareigas ir atleidžia savivaldybės biudžetinių įstaigų (išskyrus savivaldybės švietimo) vadovus, įgyvendina ir kt. funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais. Skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkas yra savivaldybė, išskyrus švietimo įstaigas) vadovus, keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka ir kt.
Tiesioginiai merų rinkimai neišspręs savivaldybėse visų problemų. Tačiau dalį politinio proceso pakels į viešąją erdvę, valdžia taps artimesnė, atskaitingesnė žmonėms. Ir tai bus didelis žingsnis demokratijos link.