Ir nors mokslininkų siūloma naujovė ilgalaikėje perspektyvoje padėtų sukurti daugiau nei 80 tūkstančių darbo vietų ir suteiktų impulsą atlyginimų augimui bei padėtų valstybei tapti konkurencingesne tarptautinėse rinkose, prieš ją organizuojamas mitingas, prie Seimo susirinks profsąjungų atstovai.
Šis tekstas neaiškina, kad mitinguotojai nesupranta siūlomo modelio esmės, verčiau juo norima dar kartą informuoti visuomenę, kad naujasis socialinis modelis – tai parama ieškantiems darbo, reali, o ne tariama išeitinė išmoka, didesnis darbo užmokestis dirbantiesiems ir orios senatvės garantija ateityje, nepriklausomai nuo politikų užgaidų ar rinkiminio sezono.
Šiuo metu galima sakyti, jog, nepaisant gerųjų aspektų, šis net 40 mokslininkų sukurtas darbas dėl laiko stokos nebuvo tinkamai pristatytas visuomenei, o tai, artėjant 2016 metų Seimo rinkimams, oponentams sudarė sąlygas pradėti gąsdinti dirbančiuosius ilgesnėmis darbo valandomis, trumpesnėmis atostogomis ir aplamai – net masiniais atleidimais.
Taip, mūsų visuomenė jautri naujovėms, nepaisant to, ar klausimas liečia ekonomiką, politiką, ar kultūrą. Štai dar pradėjusią vasarą visi bijojo nukelti Žaliojo tilto skulptūras, tačiau dabar, kaip dauguma vilniečių sako, ir be jų tiltas atrodo visai neblogai. Reikia tikėtis, kad taip pat atsitiks su šiuo metu siaubingai įsivaizduojamu naujuoju socialiniu modeliu. Nurimus politinėms aistroms apsidairysime ir pamatysime, kad mūsų šalies ekonomika išsivadavo iš dar sovietinio Darbo kodekso, ir, kaip tas tiltas be skulptūrų, tapo naujoviškesnė, artimesnė šiuolaikiniam žmogui.
O šiuolaikinis žmogus nėra tas, kuris tikisi viename darbe dirbti visą gyvenimą. Lietuvos visuomenė tampa mobilesnė, gali vienu metu užsiimti keliais darbais, žmonės vis labiau ieško naujų galimybių, mažėja tokių, kurie sėdi ant sofos ir laukia 100 eurų pašalpos iš valstybės. Atkreipkime dėmesį ir į tai, jog netrukus Lietuvą galimai papildys keli tūkstančiai atvykėlių iš trečiųjų šalių, kuriems taip pat reikės darbo, o nesumažinus biurokratijos, įdarbinti juos taptų keblu, pašalpų gavėjų ratas tik didėtų.
Jau dabar šalies Darbo biržoje galimybės įsidarbinti laukia 160 tūkstančių bedarbių. Mokslininkai paskaičiavo, kad priėmus naująjį socialinį modelį ir įsiteisinus naujus darbo santykius, per ateinančius metus Lietuvoje būtų sukurta apie 90 tūkstančių naujų darbo vietų, dauguma jų būtų kvalifikuotos ir gerai apmokamos, nes mūsų šalyje atsirastų daugiau užsienio investuotojų. Tai pagrindžia ir organizacija, kurios narystės šiuo metu siekiame – EBPO.
Be to, priėmus naująjį socialini modelį, nebūtinai reikėtų laukti ar ieškoti darbo vietos. Sumažinus administracinių procedūrų skaičių taptų kur kas lengviau kurti savo verslą, atsirastų galimybės priimti darbo ieškančius nesukant galvos, kad nepateisinusius lūkesčių darbuotojus reiktų atleisti patiriant didžiulius nuostolius.
Beje, šiuo metu sąžiningame versle yra taip, kad vadovas, norintis atleisti prastą darbuotoją, apie tai privalo informuoti net prieš 6 mėnesius. Vėliau seka toks laikotarpis, kaip atleidžiamas darbuotojas praranda motyvaciją, darbe nebesiekia rezultatų, didžiąją laiko dalį praleidžia internete vartant darbo skelbimus, dėl neatliekamų pareigų gauna vis mažesnį atpynimą iki tos dienos, kai tenka galutinai atsisveikinti sugadinus daug nervų abejoms šalims. Ir toks absurdiškas variantas galimas tik labai sąžiningoje įmonėje.
Įprastai būna visai kitaip – šiuo metu galiojanti griežta atleidimo iš darbo tvarka apeinama, tai yra tik 0,9 procento atvejų taikomas Darbo kodekso 129 straipsnis, kuris numato atleidimą darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, kai taikomi nuo 2 iki 4 mėnesio įspėjimo terminai, išmokant iki 6 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokas. Daugeliu kitų atvejų, tai yra net 93 procentais visų jų, darbuotojai iš darbo išeina savu noru ir dėl to patys nukenčia, nes negauna nieko, nebent pažadą, kad nebus apšmeižtas kitam darbdaviui. Naujajame Darbo kodekse siūlomas trumpesnis įspėjimo terminas, bet su garantuota išmoka, žmogus tampa nepriklausomas nuo buvusio darbdavio.
Be to, numatomos ir solidžios garantijos darbuotojams, auginantiems vaikus. Numatoma, jog darbuotojų, auginančių vaiką (vaikus) iki trejų metų amžiaus, darbo sutartys negali būti nutrauktos darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės. Taip pat darbdaviai užtikrina darbuotojų teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą.
Ir, galų gale, kas mums visiems svarbu ateityje, jog pensijos galėtų didėti nepriklausomai nuo politikų įgeidžių ar rinkiminio laikotarpio. Naujajame socialiniame modelyje numatomas pensijų indeksavimas, kuris reiškia, kad kasmet pensijos būtų peržiūrimos ir, jei šalies ekonomika augtų, pensijos automatiškai didėtų, jei ne – išliktų tokios pat, bet nemažėtų.
Artėjant pirmajai Seimo rudens sesijos dienai iškyla keli klausimai – ar Seimas sugebės priimti valstybei būtinus sprendimus ir ar mitingo dalyviai supras, jog šių dienų jaunimas nori pažangios ekonomikos, inovacijomis grindžiamų darbo vietų kokybiškos valstybės tarnybos ir tokių atlyginimų bei garantijų, kurie leistų padidinti šalies gimstamumą, ir, galiausiai, ar susirinks dalis tokių, kurie pasisakys už permainas, kurių dar nei viena Vyriausybė iki šios nepateikė nuo Nepriklausomybės pradžios?