K.Škiudas. Neperkandamasis vijapas

VIAP-o esmė nėra tokia nesuvokiama: tai lėšos, kurios sukaupiamos iš vartotojų mokėjimų už elektros energiją ir paskirstomos elektros energijos gamintojams, kuriems, Vyriausybės vertinimu, tokios paramos reikia. Didžiausi VIAP-o lėšų gavėjai – atsinaujinanti energetika, didžiųjų miestų kogeneracinės jėgainės, už tiekimo saugumą atsakinga „Lietuvos elektrinė“.

Taigi VIAP-as savo prigimtimi labai panašus į akcizo mokestį. Sakykim, naftos produktų akcizo mokestį irgi sumoka vartotojas, pirkdamas kiekvieną litrą degalų. Skirtumas gal tik tas, kad akcizai sumokami į Finansų ministerijos prižiūrimą valstybės biudžetą, o VIAP-o dydį nustato, jį renka ir skirsto patys energetikai, kas savaime jį daro žinybiškai uždarą ir nesuvokiamą.

Prie VIAP-o keistenybių priskirtinas ir jo pavadinimas. Santrumpa VIAP savyje slepia pirmąsias tokio gan griozdiško pavadinimo raides: Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos. Įdomiausia, kad šis į akcizo mokestį itin panašus dalykas kažkodėl vadinamas paslauga, nors čia nėra nei pačios paslaugos, nei jos tiekėjo, anei gavėjo. Matyt, ne veltui kai kurie praėjusios Vyriausybės nariai jį vadindavo vijapu, leisdami suprasti, kad po tuo pavadinimu slepiama kažkokie ne visai cenzūriškos prigimties dalykai.

Ilgą laiką po ministerijos sparnu priglausti ir toli nuo visuomenės akių buvę VIAP-o reikalai niekam nekliuvo, tačiau praėjusiais metais apie juos imta plačiau kalbėti, nes, siekiant daugiau skaidrumo ir viešumo, VIAP teikimo, jo lėšų administravimo tvarkas imta tvirtinti Vyriausybėje.
Dabar vijapas tapo garsus dar ir tuo, kad pateko į pirmąsias politinių karų linijas. Naujoji Vyriausybė paskelbė, kad energetikos sektoriuje rado blogą padėtį – visos bėdos čia siejamos su VIAP surinkimu, administravimu, galimu lėšų pervedimu į užsienį.

Ministras pirmininkas praėjusių metų pabaigoje interviu vienam dienraščiui tvirtino, jog naujasis energetikos ministras jį informavęs, kad „VIAP pinigus A. Sekmoko įsakymu galbūt buvo numatyta pervesti į už Lietuvos ribų esančių kai kurių ūkio subjektų sąskaitas“ bei kad dabar Energetikos ministerijoje bus ieškoma „nusikalstamos“ senosios valdžios patvirtintos VIAP lėšų administravimo metodikos.

Galėčiau lažintis, kad jokių A. Sekmoko įsakymų ar metodikų ministerijoje nebus rasta, nes jų nėra. Nėra paprasčiausiai dėl to, kad, kaip jau minėta, visų VIAP administravimui reikalingų tvarkų bei supirkimo kvotų tvirtinimas atiduotas Vyriausybei. Todėl nėra sunku surasti praėjusių metų liepos 18 d.  ir rugsėjo 19 d.  Vyriausybės patvirtintus VIAP teikimo bei administravimo tvarkos aprašus, kuriuose ir pateikiami visi VIAP lėšų rinkimo ir administravimo pakeitimai, kurie turėjo įsigalioti nuo šių metų sausio 1 d.

Ties šiais pakeitimais reikėtų plačiau apsistoti, nes būtent jie, regis, ir tapo svarbiausiais spekuliacijų dėl VIAP lėšų „pervedimo į užsienį“ kaltininkais.

Pakeitimų esmė yra ta, kad tie laisvieji vartotojai, kurie dėl elektros energijos tiekimo turi sutartis ne su skirstomųjų tinklų operatore LESTO, bet su elektros rinkoje veikiančiais tiekėjais, elektros kainos VIAP dedamąją pervestų nebe LESTO, bet savo tiekėjui. Antrasis svarbus pakeitimas – galutiniu VIAP lėšų administratoriumi paskirtas nebe perdavimo tinklo operatorius „Litgrid“, bet elektros biržos operatorius „Baltpool“.

Pakeitimų iniciatorė buvo Energetikos ministerija.

Jais buvo siekiama galutinai atskirti ir išgryninti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių veiklas, įgyvendinant ES III energetikos paketo nuostatas – pats „Litgrid“ yra dalies VIAP lėšų gavėjas, tad jam lyg ir nedera būti tų lėšų skirstytoju. Kita vertus, buvo siekiama, kad elektros rinkos veikimą užtikrintų patys rinkos dalyviai. Taigi tie pakeitimai buvo orientuoti į elektros rinkos bei konkurencijos stiprinimą mažinant tarpininkų vaidmenį.

Daugiau jokių sprendimų tuo klausimu nebuvo priimta, todėl nėra labai suprantama, apie kokį išvežimą į užsienyje esančias sąskaitas gali būti kalbama. „Baltpool“ administruojamoje elektros biržoje įprastai dalyvauja tik Lietuvoje registruotos bendrovės, kurios atitinka šiai veiklai keliamus reikalavimus. Tų įmonių sąrašą galima rasti VKEKK elektroninėje svetainėje.

Šiems tiekėjams, jei jie vykdo veiklą ir turi elektros tiekimo sutarčių, laisvieji vartotojai sumoka elektros kainos VIAP dedamąją. Per nustatytą laiką tiekėjas privalo gautas VIAP lėšas pervesti VIAP administratoriui „Baltpool“.

Labai panašūs mechanizmai veikia ir naftos produktų rinkoje. Šiuo atveju akcizo mokestį iš rinkos dalyvių surenka ir biudžeto lėšų administratoriui – Finansų ministerijai – perveda didžiausias Lietuvoje mokesčių mokėtojas „Orlen Lietuva“. Jeigu baimės akys dėl įsivaizduojamų pervedimų į „užsienyje esančias sąskaitas“ yra vienodos visoms rinkoms, triukšmą pirmiausia reikėtų kelti čia, nes per „Orlen Lietuva“ sąskaitą pereina beveik milijardas litų naftos produktų akcizo lėšų. Kaip žinoma, ši bendrovė jau seniai valdoma nebe valstybės, o yra dukterinė Lenkijos koncerno „Orlen“ įmonė.

Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje vėl sugrąžino tvarką, kad elektros energijos vartotojai VIAP lėšas turi pervesti LESTO, o ne elektros tiekėjams, bet tai tėra nieko daugiau, tik nepasitikėjimo elektros rinka išraiška ir tos rinkos silpninimas. Juolab kad ir pats LESTO nėra šimtu nuošimčių valstybinis, jis turi privataus užsienio kapitalo nuodėmę – nemažą jo akcijų dalį valdo užsienio subjektas – Vokietijos koncertas „E.ON Ruhrgas“.