Dar labiau stebina, kai Laisvės partija, gindama Lietuvos vidurinę klasę nuo naujų mokesčių, yra apkaltinama populizmu. Nežinau, kiek daug Lietuvoje yra žmonių, kurie vaitoja iš malonumo, kai jiems pasiūlomas naujas mokestis – nors tokių komentarų viešojoje erdvėje matau. Kalbant apie šią reformą gal ir nuskamba kai kur skambios frazės, kurias oponentai „pritempinėja“ prie populizmo, tačiau mokesčių atžvilgiu dirbame labai nuosekliai.
Nereikia kabinti makaronų, kad Laisvės partija nepalaiko naujų mokesčių. Aplinkosauginiai mokesčiai yra Laisvės partijos darbotvarkėje ir jie randa savo kelią Seime.
Asmeniškai inicijavau plastiko (ne)perdirbimo mokesčio įvedimą, kuris vieningai frakcijoje buvo palaikytas. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, 2025 metais jis sudarys apie 20 mln. eurų, galbūt net ir dar 5 milijonais daugiau, nes mokestis, mano siūlymu, apims ir kombinuotas pakuotes. Tai maždaug tiek pat, kiek per Lietuvą surinktų 0,2 proc. dydžio NT mokesčio tarifas – kas visai realistiška, jei NT mokestis atsirastų.
Antra, Laisvės partijoje palaikėme kuro akcizo tarifų didinimą – naftai ateities nėra. Kas be galo apmaudu ir stebina, kad nulis, lygiai lygiai nulis iš šio padidinto akcizo teks Kelių priežiūros ir plėtros programai. Akivaizdu, kad dėl to, jog 2024-ųjų biudžetas yra „pensijų ir žmonių pajamų“, bet ne „kelių“ biudžetas – čia, žinoma, šaržuoju, bet kiekviename juokelyje yra dalis tiesos.
Trečia – Laisvės partija per Susisiekimo ministeriją taip pat vos ne padvigubino kelių mokestį. Iš jo tikimasi surinkti bent 40 mln. eurų papildomai. Kas pribloškė, kad nulis iš šio padidinto mokesčio teks keliams – kol kas esu gavęs tik neoficialų patikinimą, kad tai bus ištaisyta po pirmo biudžeto svarstymo Seime, o oficialiai Finansų ministerija tyli.
Jei kas nors dar kur nors pasisakys, kad Laisvės partija siūlo išlaidas, bet ne pajamas – tai didžiulis mitas. Laisvės partijos programoje palaikome aplinkosauginius mokesčius darbais, ne kalbomis.
Apie NT mokestį. Jau šiandien jis egzistuoja. Jį moka turtingi asmenys – apie 30 tūkst. žmonių, sako statistika. Tai, mano nuomone, puiku ir logiška. Šiandien egzistuojanti 150 tūkst. eurų turto riba, nuo kurios reikia mokėti mokestį, reiškia, kad dėl infliacijos ir verčių augimo natūraliai, po truputį, šis mokestis palies vis daugiau asmenų. NT mokesčio bazė plėstųsi be jokios šoko terapijos.
Visiškai nesudėtinga šį NT mokestį perskirstyti savivaldybėms, ne valstybės biudžetui. Kad surinktas mokestis būtų išskirstytas savivaldybėms proporcingai į apmokestinimą įtraukto turto vertei, reikėtų programavimo darbų už kokius, manau, keliasdešimt tūkstančių eurų blogiausiu atveju.
Reikia pripažinti, kad naujai siūlomas NT mokestis, ypač naujesnė jo versija, kai savivaldybėms paliekama daugiau savarankiškumo, turi savo logikos ir savų privalumų. Tikrai savivaldybės gautų daugiau savarankiškumo. Nebūtų jokių 4 proc. tarifų (išskyrus apleistam turtui) – čia dar vienas mitas. Juk jau dabar savivaldybės pačios gali nusistatyti žemės mokestį, bet jis juokingai toli nuo 4 proc. ribos.
Beje, čia slypi dar vienas paradoksalus klausimas – jei žemės tarifas gali būti 4 proc., kodėl reikalingas dar ir NT mokestis? Jei savivaldybių infrastruktūra tokia apleista, juk galima pasididinti žemės mokestį? Tad, viena vertus, man ramu, kad nauji NT tarifai bus nuosaikūs, kita vertus, galima dar padiskutuoti, ar jų reikia, jei jau yra žemės mokestis.
Bet naujai siūlomas NT mokestis turi kitą, esminį mokestinės naštos perskirstymo minusą. Iš tiesų, kol kas NT mokestį moka tik 30 tūkst. turtingiausių Lietuvos žmonių. Kažkaip net turiu įtarimų, kad būtent šių asmenų didžiausias interesas ir yra įvesti naują NT mokesčio modelį – ir tik dėl to intereso apskritai egzistuoja šansas naujam modeliui būti patvirtintam.
Vietoje 30 tūkst. turtingiausių asmenų naują mokestį mokėtų apie 400 tūkst. (kitur esu girdėjęs, kad ir apie 600 tūkst.) būsto savininkų Lietuvoje. T. y., mokesčių sistema galiausiai taptų regresyvesnė, nei yra dabar.
Gal net ir tuo atveju, nepaisant siūlomo regresyvumo, būtų svarstytinas naujasis mokestis su intencija didinti turto mokesčius – bet tik jei kartu mažintume pajamų mokesčius. Būkime sąžiningi tų 400 tūkst. būsto savininkų atžvilgiu – sumažinkime jiems pajamų mokestį. Ir ne, neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas gaunantiems mažiausias pajamas nėra sprendimas, nes, manau, yra labai mažas ryšys tarp būsimų NT mokesčio mokėtojų ir gaunančių mažiausias pajamas. Pajamų mokesčiai turi mažėti gaunantiems vidutinius atlyginimus.
Aš nelabai suprantu ir „Europos Sąjungos subsidijų“ stabdymo argumento bei įsipareigojimų ES. Šiuo metu sustabdyta apie 26 mln. eurų subsidijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) fondų. Dėl vienkartinės subsidijos mes žadame įsivesti NT mokestį, kuris sieks nuo 18 mln. (taikant 0,1 proc.) iki 180 mln. eurų (taikant 1 proc.) kasmet?
Atleiskite, bet jei neturime plano, kokius pajamų mokesčius mažiname, dėl manęs galima ir atsisakyti tos RRF subsidijos. Galiu pirštu parodyti – 270 mln. eurų RRF paskolų ir subsidijų prasilenkia su bet kokia sveiko proto logika mažinant energetinį skurdą Lietuvoje, tad ir jų laisvai galėtume atsisakyti.
Ir pabaigai. Pasiūlymas.
Man labai nepatinka nauji mokesčiai. Man dar labiau nepatinka sunkiai paaiškinamos mokesčių lengvatos. Jei jau taip žūtbūt kovojame dėl NT mokesčio, siūlau pakovoti dėl kitų, aplinkai naudingų mokesčių.
2024 metų biudžeto projekte aiškiai parašyta: dėl lengvatos žemės ūkio kuro gazoliams prarandama 96,6 mln. eurų kasmet. Pasižiūrėjęs į žemės ūkio bendrovių pelnus, negaliu suprasti, kuo tai išskirtinė verslo šaka ir kodėl visa Lietuva turi finansuoti šios verslo šakos pelnus.
Net pati Vyriausybė pradiniame akcizų plane siūlė stambiems žemvaldžiams apriboti teikiamas akcizo lengvatas. Meskime tą NT mokesčio planą, grįžkime prie šių lengvatų stambiam verslui naikinimo, finansuokime pagaliau tuo akcizu kelius. Beje, 33,3 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos savarankiškais sprendimais paskirsto savivaldybės – tad pasieksime ir taip siekiamo savivaldybių savarankiškumo didėjimo. Pažadu, kad visi Laisvės frakcijos balsai bus „už“ – ir drąsiai galiu padėti savo mandatą, jei bent vienas Laisvės frakcijos balsas bus prieš. Įdomu tik, kiek konservatorių rankų sudrebės naikinant šią lengvatą.
Laisvės partija siūlo racionalius mokestinius sprendimus – nesibaido, kai reikia juos priimti. Šiuo atveju giname Lietuvos vidurinę klasę nuo naujų mokesčių.