Deja, išgirdau tik pasiteisinimų tiradą be jokios empatijos Talibanui atsiduotiems provakarietiško Afganistano kūrėjams, moterims, vaikams. Jokio pripažinimo, kad tai, kas įvyko sekmadienį, neturėjo įvykti. Amerikos sugrįžimą į tarptautinę areną dar prieš pusmetį deklaravęs Bidenas kalbėjo lyg uždaros, tik savimi besirūpinančios valstybės vadovas, tarytum JAV nieko pasaulio demokratijai neskolinga ir neįsipareigojusi.
Tiesą sakant, man taip norėjosi, kad šiuo momentu vietoj Bideno JAV prezidentu būtų buvęs koks Ronaldas Reiganas, nes jis tikrai būtų pasielgęs taip, kaip mes tikimės iš prezidento galingiausios šalies, ne žodžiais, o darbais ginančios demokratiją pasaulyje.
Taip, Bidenas , kaip ir Trumpas, formaliai atspindi daugumos amerikiečių norą baigti JAV misiją Afganistane.
Bet ši misija pastaruosius keletą metų buvo visiškai ne karinė ir beveik nereikalaujanti JAV karių aukų.
Bidenas argumentuoja, kad ir po kelių, ir po keliolikos metų situacija būtų buvusi tokia pati.
Tačiau, pirma, niekas to nežino, o antra, tai reikštų papildomus kelis ar keliolika metų laisvės, progreso, moterų teisių ir daug vilties Afganistano jaunimui.
Aišku, tai, kad Afganistano kariai ir vyriausybė nesipriešino, yra absoliučiai gėdinga.
Bet turbūt toks yra rytietiškas mentalitetas: kol užnugaryje yra kad ir nekovinė JAV ir NATO misija, tol jie geba priešintis. O to užnugario netekimas yra priimamas kaip pasaulio nusigręžimas, ir rankos, tiksliau, ginklai, nuleidžiami.
Tai, kas įvyko sekmadienį, yra didelis smūgis Vakarų reputacijai. Reikės labai didelių pastangų, kad atkurtumėm pasitikėjimą. Pasaulio akyse patyrėme virtinę pralaimėjimų –Sirija, Libija, Afganistanas. Irakas irgi ant plauko. Vakarams būtina pasistengti, kad bent jau kitos misijos pasibaigtų sėkme, kalbu apie misijas ir tikslus Ukrainoje, Bosnijoje, Sakartvele.
Vakarai vis dar yra ekonomiškai, kariškai galingiausias pasaulio polis. Turime tai įrodyti veiksmais.
Tikiuosi, tie vaizdai lėktuvo, iš kurio krenta žmonės, supurtys demokratinį pasaulį ir bus spyris į tam tikrą minkštą vietą galų gale susiimti ir susigražinti tikėjimą, kad Vakarai yra ateitis, o ne praeitis.