Jau šį rudenį savo Seimą rinks mūsų kaimynai lenkai. Tada į ilgą rinkimų trasą pasileisime mes: Prezidento, Europos parlamento ir, galiausiai, Seimo rinkimai. Visą demokratijos maratoną vainikuos JAV prezidento rinkimai. Deja, tačiau karas Ukrainoje, neraminanti situacija Baltarusijoje ir taika Europoje irgi taps rinkiminių manipuliacijų dalimi.

Lenkija

Žvėriška Rusijos agresija prieš taikius ir nepriklausomus Ukrainos žmones Lenkiją pavertė laisvojo pasaulio lydere. Priglobusi milijonus ukrainiečių, tapusi visų, norinčių fiziškai būti Ukrainoje ir vežti jai pagalbą, koridoriumi ir hiperaktyviai telkdama karinę paramą besiginančiai šaliai, Lenkija įsitvirtino kaip patikima NATO sąjungininkė ir kompromisų nedaranti europinių vertybių gynėja.

Visgi, rudenį vyks rinkimai. Todėl pristojo ukrainietiškų grūdų išvežimas per Lenkiją, o abiejų šalių politikams ir, po to, diplomatams teko viešai aiškintis, ar šalys yra pakankamai dėkingos viena kitai. Netgi pasigirdo įtarimų, esą Lenkijos snaiperių nusiuntimas prie sienos su Baltarusija, reaguojant į Wagner šutvės priartėjimą prie Suvalkų koridoriaus, tėra rinkiminis triukas. Deja, ne. Patys rusų ir baltarusių nusikaltėliai parodė, kad yra pasiruošę provokuoti NATO, nes per Lenkijos sieną vėl bandyta įstumti šimtus migrantų, o Lenkijos oro erdvę pažeidė baltarusių kariniai sraigtasparniai.

Lietuva

Nors pas mus rinkimai – dar negreitai, jau senokai stebime Tėvynės mylėtojų grožio konkursą. Unikalu yra tai, kad tame konkurse varžosi ne valdantieji ir opozicija, bet vienos partijos, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, nariai. Aktyviausiai pudruojasi Krašto apsaugos ministras, kuris pirmasis skuba visus pusiau sutartus dalykus paskelbti socialiniuose tinkluose. Tai labiausiai erzina jo partijos vadovą – Užsienio reikalų ministrą, – ir kitą partijos kolegą – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Viešai apsižodžiuota dėl Vokietijos brigados steigimo Lietuvoje ir ginkluotės atnaujinimo.

Europos Sąjunga

Kitą vasarą rinksime naują Europos Parlamentą. Bus paskirta ir nauja Europos Komisija. Tikėtina, kad geopolitinės audros į Europos institucijas sugrąžins daugiau „vanagų“, pasaulį suprantančių Šaltojo karo kategorijomis. Manyčiau, Europos Sąjungai reikės stabtelti ir apmąstyti jos integracijos tempus, – kurių politikų vienodinimas darys Europą stipresnę, o kurių grės jos skilimu. Reikės iš naujo įvertinti, ar užtenka solidarumo tarp ES valstybių narių (pvz., ar vienodos tiesioginės išmokos žemdirbiams, ar vienodi produktai skirtingų šalių piliečiams), ar pakanka subsidiarumo, – ar nekuriame perteklinių vienodinančių taisyklių ten, kur valstybės pačios puikiai susitvarko, ar nelendame į tas tautinės tapatybės sritis, kurių ES piliečiai nenori atiduoti ES kompetencijai.

Vykstant karui Europoje, svarbiausia, kad ES išliktų vieninga ir susitelkusi. Todėl itin keista atrodo Europos Parlamento 2023 m. liepos 11 d. priimta rezoliucija, raginanti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) organizuoti Lenkijos Seimo rinkimų stebėjimo misiją. ES šalyje! Aš, kaip Seimo narys, deleguotas į EBSO parlamentinę asamblėją ir dalyvaujantis jos rinkimų stebėjimo misijose, tikrai neketinu nieko stebėti Lenkijoje. Man nekyla jokių abejonių, kad rinkimai ten vyksta skaidriai ir sąžiningai.

JAV

JAV rinkimai toli ir mes, kaip sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, juose nebalsuosime, tad ir komentuoti nėra ką. Deja, Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkui taip neatrodo. Jis leidžia sau paleisti tiradą apie tai, kad didžiosios mūsų strateginės partnerės prezidentas, galingiausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Joe Bidenas pasigailės dėl to, jog Vilniuje nedavė sutikimo pakviesti Ukrainą į NATO.

Rusija

2024 m. kovą čia irgi numatyti „prezidento rinkimai“. Matant karo eigą, konstanta, kad tai vėl bus Putino perrinkimai, nebeatrodo tokia nepajudinama. Tačiau palikime rusų problemas rusams. Rūpinkimės tuo, kad kokia nusilpusi bebūtų Rusija, kur betūnotų jos trolių fabriko vadas Prigožinas, Kremlius tikrai domėsis ir bandys įtakoti rinkimus tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, tiek JAV. Kaip? Paskaitykite Catherine Belton knygą „Putino žmonės“; nusvilsite, bet nenusivilsite. Yra Putino atšertų politikų, yra Rusijos pinigų, yra šantažo šansų, yra galimybių išgauti paslaptis (net NATO paslaptis) ir, akivaizdu, yra būdų kiršinti mūsų visuomenes ir netgi NATO sąjungininkus. Visa tai ir yra FSB duona.

Kas pelai, kas grūdai

Tad kaip atpažinti, kas yra rinkimų kova, o kas – nuoširdus ir atsakingas rūpinimasis valstybės saugumu, Europoje siaučiant karui, o nukvakusiam tironui mūsų pašonėje atsivežus branduolinį ginklą, paleidus antrą nesaugų atominį reaktorių ir įsileidus Wagner smogikus?

Profesionalumas. Rinkimuose ketinantys dalyvauti politikai, kurie šiuo metu užima atsakingas pareigas ir dirba nacionalinio saugumo srityje, pirmiausia turi gerai atlikti savo darbą. Suderinta ir vienbalsė komunikacija yra labai svarbi to darbo dalis. Kiekvienas, kuris sklaidysis povo plunksnomis, užuot skubiai atlikęs sutartas užduotis, nevertas rinkėjų pasitikėjimo.

Konstruktyvumas. Lietuvos diplomatai ir politikai (ir vykdančioji, ir įstatymų leidžiamoji valdžia, ir valdantieji, ir opozicija) nuveikė didžiulį darbą prieš Vilniaus NATO viršūnių susitikimą. Mes tikrai ryžtingai ir atkakliai gynėme ukrainiečių teisę būti pakviestiems į NATO, nes jie kovoja už mus. Panaudojome pasyvesnes ir agresyvesnes, minkštesnes ir kietesnes derybines taktikas. Galbūt NATO komunikato formuluotės mus nuvylė, tačiau kova už Ukrainą ir laisvą Europą nesibaigė. Ir toje kovoje esame niekas be sąjungininkų. Todėl vertėtų palankiau žiūrėti į tuos politikus, kurie siekia gerų santykių su JAV, Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir kitomis sąjungininkėmis. O tie, kurie svaidosi grasinimais ir ieško priekabių, puikiausiai galės tai daryti ir opozicijoje.

Geriau daugiau, nei mažiau. Lietuvos saugumui ir pasaulio taikai yra iškilusi didžiausia grėsmė nuo Šaltojo karo pabaigos. Turime dvi nusikaltėliškas neprognozuojamas kaimynes, kurios jau pademonstravo kėslus provokuoti ir tikrinti mūsų budrumą. Kita vertus, karas Europoje privertė visas mūsų sąjungininkes įvertinti Europos saugumą naujai ir investuoti į jį. Tai – istorinė galimybė sustiprinti mūsų regioną. Todėl bet kokias pastangas užtikrinti Lietuvos gynybą, didinti krašto apsaugos sistemos finansavimą, saugoti mūsų sienas ir atgrasyti nuo provokacijų pasienio regione, dera priimti kaip rimtus atsakingų politikų įsipareigojimus rinkėjams.