Ar pamenate, kad 2020 m. mus užklupus „Covid-19“, Lietuvos psichologai pradėjo kalbėti apie tai, kad sutraukyti socialiniai tinklai ir daugiadienis karantinas turės liūdnų pasekmių mūsų psichikai? Ilgainiui Lietuvos policija ėmė fiksuoti padažnėjusius buitinius konfliktus. Padaugėjo skyrybų. Tada mūsų psichologai susivienijo ir sukūrė nemokamą psichologinės pagalbos liniją vaikams, senjorams, vyrams, moterims ir šeimoms, kurios numeris buvo 1809.
Deja, 1809 „adresatas šiuo metu yra nepasiekiamas“, o masinę 2020 m. baimę dėl „Covid-19“ pakeitė masinis nerimas dėl Aliaksandro Lukašenkos 2021 m. pradėtos hibridinės migrantų atakos ir masinė panika dėl Vladimiro Putino 2022 m. karo prieš niekuo neprasikaltusią Ukrainą. Įdomūs sukrėtimai įvyko ir mūsų piniginėse. Nors korona ir karantinas turėjo pabloginti žmonių finansinę situaciją, į ekonomiką įlieti 5 milijardai skaniai nusėdo apsukresniųjų kišesnėse, vilose, jachtose ir lamborginiuose. Užtat 2022 m. energetikos kainų pasiutpolkė ir EURIBOR palūkanų augimas nepasigailėjo beveik nė vieno.
Taip ir gyvenam masinio emocinio sukrėtimo sąlygomis, štai, jau penktus metus. Ir dar pagyvensim, nes Ukrainai nebus lengva, o ji tarsi užtvanka laiko visus šliuzus, kad mūsų nepasiektų Rusijos ordos. Galime palinkėti vieni kitiems džiaugsmingų metų ir vilties. Galime gąsdinti vieni kitus, kad JAV nebenori remti Ukrainos, o Europa pavargo, kaip tai daro Gabrielius Landsbergis. Bet gyventi teks. Ir mes tikrai galime ir privalome padaryti daugiau nei vien tik viltis, melstis ir tikėtis.
Mūsų aplinka. Dalykis, padėk, veik
Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į labai įdomią statistiką. Per koroną ir karantiną, kai sėdėjome uždaryti namuose, gyventojų psichinė sveikata pastebimai pablogėjo. 2021 m. Lietuvoje padaugėjo skyrybų. O štai prasidėjus karui Ukrainoje, lietuvių psichologinė būklė buvo kitokia. Nors mes supanikavome, nors daug kas puolė keistis pasus ar netgi ieškotis būsto užsienyje, bet skyrybų gerokai sumažėjo, o žmonės atrado savyje užkastus gerumo ir stiprybės klodus. Kodėl? Todėl, kad mes ne tik vylėmės, meldėmės ir tikėjomės. Mes nebuvome uždaryti tarp keturių sienų, bet mes nebėgome! Mes aukojome, rūpinomės ir telkėmės. Mes veikėme. Šių taurių savybių reikės ir šįmet. Stokime į Šaulių sąjungą, padėkime ukrainiečiams ir baltarusiams, pastebėkime savo artimųjų sunkumus, pasakykime jautrų žodį tiems, kurie pasitaiko mūsų kelyje, savanoriaukime, susitvarkykime savo aplinką. Tai sustiprins mus ir padės išlikti.
Ar žinote, kad ten, kur Aurelijus Veryga dar neuždraudė reklamuoti tabako ir alkoholio, juos parduodančios kompanijos meta didelius pinigus į reklamą būtent sausio pradžioje. Kodėl? Todėl, kad žmonės prieš Naujuosius bando duoti sau pažadą nebegerti ir neberūkyti. Tada pirmosiomis sausio dienomis juos užplūsta nerealias patirtis siūlantys rūkalų ir svaigalų vaizdeliai, ir daugelis pasiduoda pagundai. Kad mūsų sau duoti pažadai subliukštų, dažnai nereikia ir reklamos. Elementaru, sausio 1-ąją atsibundame su naujomis mintimis, bet tame pačiame pasaulyje. Tas pats kambarys, tas pats sutuoktinis, tie patys vaikai, tėvai irgi, kūnas vis dar toks pat. O dar pagirios... Vienintelis būdas kažką pakeisti – ne laukti sausio 2-osios, bet pradėti veikti. Priešingu atveju, sausio 3-iąją beliks įtikinėti save, kad pasikeisite dar kitais metais.
Šįmet linkiu, kad mūsų pažadai ir įsipareigojimai būtų nenulaužiami. Tam reikia, kad patikėtume savimi. O patikėti savimi galime tik vienu būdu: pradėkime veikti. Pradėkime nuo mažų darbelių. Mankšta. „Labas“ kaimynui. Skambutis tėvams. Uogienės stiklainis stokojantiems. Pasidomėjimas, ar nereikia pagalbos „Maisto bankui“, „Maltiečiams“, „Caritui“.
Ir Jūs po truputį tapsite vilties, maldų ir tikėjimo pildytojais savo artimiesiems ir ne tik. Tokių žmonių labai reikės nelengvais 2024 m.
Politika. Dalyvauk, rink, kontroliuok
Taip jau sutapo, kad 2024 m. daugiau nei pusė pasaulio gyventojų balsuos rinkimuose. Rinkimai vyks daugelyje šalių, o Lietuvoje prie balsadėžių eisime net 3 kartus: rinksime Prezidentą, 11 Europos Parlamento narių ir 141 Seimo narį. Turime istorinį šansą „susistatyti“ tokią valdžią, kokios tik pageidaujame: nuo Prezidento iki Seimo ir Vyriausybės. Kviečiu Jus nepaleisti šio šanso.
Ir pirmiausia siūlau pagalvoti ne apie balsavimą rinkimuose, o apie kandidatavimą juose! Turime galimybę išsirinkti daug profesionalesnį Seimą, nes nuo naujos kadencijos Seimo nariai uždirbs dvigubai daugiau nei iki šiol. Tai nustatyta naujajame Valstybės tarnybos įstatymų pakete. Taigi, ponios ir ponai, panelės ir ponaičiai, be pavydo! Jūs galite tarnauti savo valstybei už 3900 eurų į rankas. Jeigu domina, maloniai prašom. Net nebūtinas aukštasis išsilavinimas. Tapkite tuo gaiviu vėju, kurio taip trūksta Seime, per šią kadenciją pasiekusiame rekordines visuomenės pasitikėjimo žemumas.
Politologijoje asmens išsikėlimas kandidatu rinkimuose vadinamas pasyviąja rinkimų teise. Aktyvioji rinkimų teisė priklauso rinkėjams, Tautai. Jūs nuspręsite, kas taps Lietuvos Prezidentu, kas dirbs Europos Parlamente ir kas tarnaus Jums kaip Seimo nariai. Šiais metais Jūs galite aktyviai nuspręsti, ar reikia nubausti tuos, kurie iki šiol valdė mūsų šalį. Jūs galite aktyviai išsiųsti 11 Lietuvos atstovų į Europos Parlamentą. Jūs galite aktyviai nulemti, kas ir pagal kokią programą valdys mūsų šalį artimiausius keletą metų. Jei nebūsite aktyvūs ir neateisite į rinkimus, aktyvūs pabus Jūsų kaimynai, seneliai, kaimo žmonės, auksinis miesto jaunimas ar dar kas nors, kas ateis prie balsadėžių ir išrinks tokią valdžią, kokios nori jie, ne jūs. Ir vėl išrinks ne tuos. Kaip visada. Išskyrus tai, kad šįmet – pasekmes pajusite daug stipriau, kadangi, kaip jau minėjau, visa valdžia bus išrinkta urmu. Ir gali nutikti taip, kad, pavyzdžiui, prezidente taps Ingrida Šimonytė, o Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai laimės ir Europos Parlamento, ir Seimo rinkimus. Nesileisiu į ideologines diskusijas ir neminėsiu šalių, kur įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios atsiduria vienose rankose. Bet tai būtų, kaip dabar madinga sakyti, epiška. Taigi geriau pasinaudokite aktyviąja rinkimų teise.
Įdomūs pokyčiai laukia ir Europos Parlamento. Ateina laikas, kai reikės apsispręsti, ar toliau remiame Ukrainą, ar pradedame pasiduoti pagundai derėtis dėl taikos su tironu V. Putinu. Manau, kad su tironu derėtis reikia tik tada, kai jis parklupdytas ant kelių (kaip Hitleris). Ateina laikas išsigryninti, ar vykdome „Žaliąjį kursą“, nors tai gali pakenkti Europos Sąjungos (ES) konkurencingumui, ar einame „Žaliojo susitarimo“ keliu, bandydami suderinti Europos poreikius su didesniu įsipareigojimu aplinkai. Man Green Deal verčiasi kaip „Žaliasis susitarimas“, o ne „kursas“, „diktatas“, „nurodymas“ ar pan. Ateina laikas užbrėžti aiškią liniją tarp „eurobiurokratų“ noro suvienodinti pomidorus ir visus europiečius bei ES valstybių narių suvereniteto, kad ES stiprėtų, o ne taptų neveiksni arba suplyštų per siūles. Ateina laikas ES finansavimo lėšas skirti tam, kad visi ES ūkininkai, verslininkai ir gyventojai turėtų vienodas sąlygas, nes tų lėšų tik mažės. Ateina laikas aiškiai nurodyti teisės aktuose, kad dirbtinis intelektas reikalingas tiek, kiek tarnauja žmonėms ir gerina jų darbo ir gyvenimo sąlygas. Taigi Europos Parlamento rinkimai bus labai svarbūs, ir kviečiu Jus pasinaudoti aktyvia Jūsų – europiečių – rinkimų teise.
Galiausiai, be teisės iškelti savo kandidatūrą rinkimuose ir rinkti valdžią, kiekvienas dar turime teisę kontroliuoti tuos, kuriuos išrinkome mums atstovauti. Dabartinė dauguma Seime ir Vyriausybė įrodinėja, kad Lietuva yra tokia valstybė, kur valdžia gali nusispjauti ant Tautos protestų ir dirbti visą kadenciją. Aiškiausiai tai įvardijo premjerė I. Šimonytė: „Jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia [...], jie 2024 m. galės ateiti ir išsirinkti tokius [...], kurie jiems patinka“. Ši valdžia leidžia sau ištisus mėnesius vedžioti Tautą už nosies, žadėdama neeilinius rinkimus, atsistatydinimą, o paskui viską pamiršusi pasakyti: „Pasikarščiavom“. Nedavė rezultatų net keletas interpeliacijų ir net keletas žemdirbių protestų prieš žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Jis ir toliau žemės ūkį verčia aplinkosaugine veikla, o visa žemdirbių kritika jį jaudina tiek, kiek perdimas į pelkę. Valstybės kontroliuojama ESO gali iš vartotojų pasisavinti 160 milijonų eurų. Lietuvos automobilių kelių direkcija gali susirinkti mokesčius už kelius ir netvarkyti kelių. Aplinkos ministerija gali pražiūrėti medžių kirtimus draustiniuose ar miestų centruose. Valstybės kontroliuojami Lietuvos oro uostai gali sukelti visišką chaosą išskrendantiems keleiviams (ne, gerbiamieji, ne dėl darbuotojų streikų). Ir mes kenčiam. Nes kenčiantiems dangus. Ir patyliukais pykstame ant baltarusių, kad jie nebetęsia protestų Minsko gatvėse. Ne, nepagalvokite, kad raginu versti valdžią. Valdžios kontrolės priemonių spektras labai platus: nuo socialinių tinklų iki straipsnių spaudoje, skambinimų į radijo laidas, įvairiausių protestų formų (su plakatais, palapinėmis, traktoriais, liemenėmis, lėlėmis, kažkur stovint arba kur nors žygiuojant), rėmimo arba paramos nutraukimo, viešų diskusijų. Laisva šalis!
Taigi šie metai bus kitokie nei iki šiol buvę, ar ne? Turbūt, jeigu sugebėsime ne tik juos susikurti, bet ir sukontroliuoti, kad kokybė būtų išlaikyta.
Darsyk su Naujaisiais, brangieji. Vilties, maldų ir tikėjimo! Bet pradėkime veikti jau šiandien.