Gediminas Kirkilas. Brexit pamokos, kurių niekas neišmoks

Pasibaigus daugiau nei pusantrų metų vykusioms Brexit deryboms ir ES vadovams pritarus sutarčiai, kuriai greičiausiai pritartų ir Europos parlamentas, tačiau visiškai neaišku, kaip pasielgs JK Bendruomenių rūmai, suprantama, pasipylė daugybė vertinimų, nuomonių, tačiau situacija dėl to netapo nei paprastesnė, nei aiškesnė.

Vieni apgailestavo, o Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junkeris, mano nuomone, vienas nuoširdžiausių europiečių, tai pavadino „tragedija”, nors ir sakė, jog „tai geriausias įmanomas susitarimas”. Taip mano, beje, ir britų premjerė T. May. Kiti, įvairaus plauko populistai ES šalyse, matyt, šventė Pyro „pergales”, nes turės galimybes dar ilgą laiką gąsdinti visuomenes ir Briuselį įvairiausiais „exitais”. Europos susilpnėjimu, akivaizdu, suinteresuoti ir jos nedraugai.

Nepaisant gėdingo Brexit iniciatorių pasitraukimo ir pabėgimo nuo atsakomybės iš karto po referendumo, niekas jų nei klausia, nei prisimena, kas ir kodėl griovė sunkiai sukurtą, dviejų pasaulinių karų pamokas išmokusio kontinento vieningos Europos projektą.

Tenka pripažinti, jog Brexit kažkuria prasme buvo užprogramuotas jau pačioje Jungtinės Karalystės prisijungimo prie ES istorijoje. 1961 m. Š. de Golis vetavo pirmąją JK paraišką prisijungti prie Bendrijos, o 1967 m. Prancūzija vėl pasipriešino tokiam sprendimui.

Įvertinus dar ir JK indėlį į Antrojo pasaulinio karo pergalę, jų jausmus, kitus britų mentaliteto ypatumus, nacionalinį charakterį, akivaizdu, jog tik 1973 m. prisijungusi ES narė turėjo ne tik daugybę nuoskaudų, bet ir tai atstovaujančių euroskeptikų. Kurių balsas vis stiprėjo, susikūrė net tokią nuomonę atstovaujanti partija UKIP, kuri labai išgąsdino bei suskaldė britų torius, o galiausiai, kad ir melo pagalba, laimėjo išėjimo iš ES referendumą.

Ir jau būdama ES nare Britanija priešinosi gilesnei ES integracijai, išsireikalaudavo daug išlygų, nestojo į Šengeną, euro zoną ir pan. Nepaisant to, įsikūrusi jau minėta atvirų euroskeptikų partija UKIP laimėjo EP rinkimus ir tuo dar labiau paskatino antieuropines diskusijas, ypač britų konservatorių gretose.

Vis tik pagrindinis klausimas šiuo metu yra ne istorija, o, kas ypač svarbu Lietuvai, ar iš tiesų, anot vyriausiojo derybininko M. Barnier, „ES ir JK išliks sąjungininkais, partneriais ir draugais”.

Kaip viena seniausių vakarietiškų demokratijų, beje, ir NATO kūrėja, Jungtinė Karalystė, neabejoju, laikysis savo euroatlantinių įsipareigojimų, tačiau įvairios įtampos, kurios liks, net jeigu JK parlamentas ir pritartų gruodyje išstojimo sutarčiai, dar ilgai temdys abiejų pusių santykius. Nelengvas būtų ir vadinamasis pereinamasis beveik poros metų laikotarpis, kuris ir yra dabar pasiekto išstojimo sutarties esmė, nors dar neaišku, ar jai bus pritarta.

Taigi Didžioji Britanija bet kuriuo atveju lieka NATO, euroatlantinėje struktūroje, jos vaidmuo labai svarbus, taip pat Lietuvai, bet ir visai Europai, saugumo bei gynybos požiūriu. Telieka tikėtis, kad visokie prekybiniai ir kitokie konfliktai, kurie, matyt, neišvengiamai bus, o dar blogiau atsitiktų gruodžio viduryje JK parlamentui nepritarus pasiektai išstojimo sutarčiai, iš esmės tokiam bendradarbiavimui nesutrukdys.

Tačiau visa ši istorija verčia suklusti, bent jau padaryti šiokias tokias išvadas. Istoriškai Jungtinė Karalystė, kaip jau minėta, jungėsi į ES gana sunkiai ir sudėtingai. Kai kas teigia, jog buvo vieningoje Europoje tik „viena koja”.

Šalyje buvo stiprios euroskeptinės nuotaikos, nors britų valdininkų Briuselyje visuomet buvo neproporcingai daug. Nes „Briuselis” yra visų ES narių, tautų viršnacionalinė struktūra, o ne kažkas primesta iš šalies. Mes patys ten priimame sprendimus ir už Briuselį esame atsakingi visi.

Pati Brexit kampanija, jau primiršome, buvo nešvari ir nesąžininga, paremta neaiškiais pinigais ir melu, gąsdinant žmones baisiais mokesčiais Briuseliui iš JK biudžeto, o ir tuometinei D. Camerono Vyriausybei iš esmės nieko nedarant, bent, kad paneigti melą.

Šioje istorijoje stebina tik vienas dalykas - visa likusi 27 šalių ES buvo stebėtinai vieninga visų Brexit derybų metu, nors puikiai žinome įvairių šalių pozicijų skirtumus emigracijos, finansinės disciplinos, įvairiais kitais klausimais.

Pagrindinė Brexit pamoka yra politikų neatsakingumas - patys politikai iš Briuselio padarė baubą, nuolat teisindami savo nevykusius nacionalinius sprendimus „Briuselio reikalavimais”. Tai ypač ryšku tarp eurozonos narių, o tokios krizės, kaip finansų Graikijoje, tai tik paryškindavo, nors būtent ES padėjo Graikijai, ir ne tik jai, galų gale iš krizės išsikrapštyti.

Viena iš didžiausių brexitistų vilčių - greitas laisvos prekybos susitarimas su JAV, nors nemanau, kad tai atsitiks iš tiesų labai greitai. Nes viena yra politikų kalbos, o kita konkrečios derybos, kurios bet kuriuo atveju bus nelengvos. Susitarimas reikštų, jog Britanija dar labiau nutols nuo Europos Amerikos link, iš dalies ir praras tam tikrą tarpininko tarp JAV ir ES vaidmenį.

Gana akivaizdu, jog mūsų akyse vyksta rimta geopolitinė slinktis, kurios pasekmes galėtų sušvelninti tik civilizuotos JK ir ES skyrybos, ateityje galbūt NATO bei aktyvūs dvišaliai santykiai. Tai ir Lietuvos interesas, tai interesas visų ES šalių, pagaliau, matyt, ir visos Vakarų demokratijos.

Vis tik, nepaisant mano gana skeptiško šio komentaro pavadinimo, bent vienos pamokos, jog ES jau negali likti tokia pačia, kaip dabar, imtasi. Tuo tikslu praėjusių metų kovo mėnesį Europos Komisija paskelbė Baltąją knygą apie galimus penkis Europos Sąjungos reformavimo scenarijus. Diskusija vyksta visose ES šalyse - narėse. Praėjusią savaitę įvyko ir Seime.

Kokį ateities scenarijų pasirinks europiečiai, šiandien pasakyti sunku. Juolab kitais metais, kai vyks Europos parlamento rinkimai, bus formuojama nauja Europos Komisija, visa ES vadovybė. Politinė valia gali būti visai kita, net ir neturinti nieko bendro su pasiūlytais penkiais ES reformavimo keliais. Tačiau reformos poreikis išliks. Toks yra ir visas Europos Sąjungos kelias, anot Roberto Shumano, nes „Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą”. Išmoktos ar neišmoktos pamokos šiame kelyje turės lemiamos reikšmės.