Nekilnojamojo turto mokesčio pokyčiams šiuo metu, ko gero, yra pats netinkamiausias laikas. Keisdami bet kokius mokesčius turime adekvačiai vertinti ne tik tarptautinių organizacijų rekomendacijas, bet ir konkrečią situaciją ekonomikoje. Lietuvos ekonomika sulėtėjusi. Būsto paskolą turinčios šeimos šiuo metu moka rekordines bankų palūkanas, dažnais atvejais pakilusias šimtais eurų per mėnesį. Tačiau Lietuvoje veikiantys bankai reikšmingai nekeičia savo maržų politikos, o Lietuvos bankas, atrodo, šia tema domisi tiktai simboliškai.
Diskusijų Seime metu iš Liberalų sąjūdžio atstovo Simono Gentvilo išgirdau kritiką tokiai mano pozicijai – neva toks mokestis tik nuo 2025-ųjų, kai jau viskas nurims. Tačiau nei Europos Centrinis Bankas, nei Tarptautinis valiutos fondas neprognozuoja palūkanų mažėjimo. Priešingai, tvirtina, kad įžengėme ir gyvensime aukštų palūkanų eroje. Taigi keli šimtai tūkstančių paskolų turėtojų Lietuvoje gyvena ir gyvens pasikeitusios realybės sąlygomis.
Ir štai čia ateina nekilnojamojo turto mokesčio iniciatyva, kuri išplės jo mokėtojų ratą. Savivaldybės galės nusistatyti jį tarp 0,05 ir 4 proc. nuo būsto vertės. Pagal numatytą formulę, bus apmokestinta būsto dalis, kurios oficiali vertė pusantro karto viršija savivaldybės vidurkį.
Vilniuje tai paveiktų butų ir namų, kurių vertė viršija 90 tūkst. eurų, savininkus. Sostinėje įvedus 4 proc. mokesčio tarifą, pavyzdžiui, 150 tūkst. eurų vertės butui mokestis siektų apie 2400 eurų per metus. Gal procentas bus mažesnis, tačiau to niekas dabar nežino.
Akivaizdu, kad toks mokestis labiausiai paveiktų vaikų turinčias šeimas, nes jos paprastai valdo didesnio ploto ir brangesnį būstą. Tai neigiamai atsilieptų ir nuomos kainoms, ir žmonių galimybėms įsigyti naujus namus.
Primenu, kad jau dabar galioja nekilnojamojo turto mokestis brangesniam turtui arba žmonėms, kurie turi kelis būstus. Sutinku, kad dabar galiojančią tvarką galime tobulinti, tačiau ji negali tapti nauja reikšminga našta daugumai šalies gyventojų.
Girdžiu ir suprantu tarptautinių organizacijų rekomendacijas Lietuvai pereiti prie aplinkosauginių ir turto mokesčių, kurie nestabdo ekonomikos augimo. Ir tą Laisvės partija Seime nuosekliai palaikė. Palaikėme akcizų augimą taršiam kurui, kolega Kasparas Adomaitis inicijavo plastiko perdirbimo mokestį, skatinantį perdirbti daugiau plastiko. Žalieji mokesčiai yra mūsų programos dalis.
Norėdami didinti turto mokesčius, privalome diskutuoti dėl būtinybės mažinti darbuotojų apmokestinimo ar kitus ekonomikos augimui nepalankius mokesčius. Tačiau nei Finansų ministerija, nei visuotinį mokestį palaikantys koalicijos partneriai konservatoriai ir Liberalų sąjūdis to nesiūlo.