Tik Prezidentui Nausėdai atrodo, kad niekur nieko naujo nevyksta ir naujų, susirūpinimą keliančių tendencijų nesimato, todėl atseit galima ir toliau ramiai gulėti ant „nusiraminimo sofutės“ bei rūpintis tik krepšinio varžybomis. Ir net kitus paraginti šalia prigulti.
Tuo tarpu pasaulyje daug kam nerimą kelia ir tokie faktai, kaip tai, kad JAV kongresas niekaip negali patvirtinti naujo finansinės paramos Ukrainai paketo. Be to, dar artėja ir JAV Prezidento rinkimai, kuriuose gali laimėti Donaldas Trumpas, ir to įtakos tolesnei karo eigai neįmanoma prognozuoti. Kas be ko, yra dar ir tokia Vengrija, kuri Europos Sąjungos (ES) sprendimų dėl paramos Ukrainai priėmimą taip pat daro neprognozuojamą.
Štai tokiame fone ir verta paieškoti esminių atsakymų, kodėl fronto reikalai Ukrainoje stringa, nors Vakarai skelbiasi, kad Ukrainai suteikė daug karinės paramos, kurios turi užtekti pergalei pasiekti. Net ir F-16 tuoj atskris.
Vis dažniau Vakaruose gali išgirsti užuominų, kad Vakarai jau „pavargo“ ar tuoj „pavargs“ remti Ukrainą, nes fronto reikalai yra užstrigę. Surasti milijoną artilerijos sviedinių Rusijai Šiaurės Korėja yra pajėgi per mėnesį, tačiau Europos Sąjunga ir per metus to nesugeba padaryti. Tuo tarpu generolas V. Zalužnas iš Vakarų prašo nebe tankų ar artilerijos (kuriuos Vakarai tiekė tol, kol jų turėjo sandėliuose, nes karinė Vakarų pramonė gamybos apsukų vis dar nesugeba padidinti), o dronų, elektroninių anti-dronų ar radarų, kuriuos ir patys ukrainiečiai galėtų pasigaminti, jeigu gautų tam reikalingą finansavimą.
Štai čia ir iškyla esminis klausimas: kodėl Vakarai, remdami Ukrainą, niekaip nesugeba pasiekti esminio persilaužimo Ukrainos išsivadavimo kare prieš Rusiją. Juk Vakarai ekonomiškai yra kelias dešimtis kartų stipresni už Rusiją, o kaip rodo istorija – karus galų gale visada laimi stipresnės ekonomikos. Taip iki šiol visada būdavo. Kodėl šį kartą to dar vis nestebime?
Norėdami suvokti problemos esmę, turime šiek tiek detaliau panagrinėti Rusijos, Ukrainos bei Vakarų karo finansų „buhalteriją“. Buhalterija yra svarbi rūpinantis ne tik valstybės biudžeto, bet ir karo reikalais. Taigi toliau – keletas svarbių skaičių.
Pirmiausia apie Rusijos ir Vakarų ekonominį potencialą: 2022 metais Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 1,8 trln. JAV dolerių, Europos Sąjungos – 18,35, o JAV – 26,23 trln. JAV dolerių. Taigi vien tik ES savo ekonominiu potencialu viršija Rusijos potencialą 10 kartų, o sudėjus ES ir JAV skaičius paaiškėja, kad toks skirtumas tarp didžiųjų Vakarų ir Rusijos išauga net iki 25 kartų.
Vakarai ekonomiškai yra 25 kartus stipresni nei Rusija! Pagal paprastą istorinę ir ekonominę karų logiką – Rusija jau seniai turėjo būti sutriuškinta Ukrainoje. Bet, kaip matome – taip dar nėra. Kodėl?
Verta atidžiau pažiūrėti į karo finansų „buhalteriją“: kiek karo finansavimui lėšų skiria Rusija, Ukraina ir kiek tam paramos suteikia Vakarai?
Nagrinėjant Rusijos duomenis, tenka pastebėti, kad įvairiose ekspertinėse publikacijose ar Pasaulio Banko statistikoje skelbiami duomenys varijuoja gana plačiose ribose, nes nuo karo pradžios Rusijos valdžia įslaptino finansų statistiką. Štai Pasaulio Bankas skelbia, kad 2022 m. Rusija karo reikalams išleido 86 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu Švedijos SIPRI instituto ekspertai nurodo 61 mlrd. JAV dolerių, o „Wilson Center“ skelbia 81,7 mlrd. JAV dolerių skaičių. Dar labiau varijuoja 2023 metų skaičiai: tarp 80 mlrd. JAV dolerių (SIPRI) ir 120 mlrd. JAV dolerių („Wilson Center“). „Wilson Center“ taip pat teigia, kad Rusijos „karo išlaidos“ neapima visų su karu susijusių išlaidų, nes neįtraukia sužeistųjų gydymo ir daug kitų išlaidų (jas įtraukus Rusijos išlaidos 2023 metais išaugtų iki 160 mlrd. JAV dolerių). Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Rusijos valdžia skelbia, jog 2024 m. didins karines išlaidas net 70 proc.
Nors ekspertų skelbiami Rusijos karinių išlaidų skaičiai tarpusavyje skiriasi, bet apibendrinant galima teigti, kad 2022 metais tokios išlaidos siekė apie 80 mlrd. JAV dolerių, 2023 m. – apie 100 mlrd. JAV dolerių, o 2024 metais gali dar labiau išaugti.
Skaičiuodami Rusijos karinių išlaidų santykį su BVP, randame, kad 2022 metais jis siekė maždaug 4 proc., 2023 m. – daugiau nei 5 proc., o 2024 m. viršys 6 proc.
Rusija tokias karines išlaidas pajėgia finansuoti, nes vien tik iš naftos ir dujų eksporto Rusija per mėnesį uždirba apie 7,4 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kad per metus Rusija gali uždirbti apie 90 mlrd. JAV dolerių.
Ukraina ir 2023, ir 2024 metais planuoja išleisti karo finansavimui beveik nesikeičiančias lėšų sumas – apie 1,7 trln. grivinų, arba apie 44 mlrd. JAV dolerių. Tokios karo išlaidos sudaro net 26,6 proc. nuo Ukrainos BVP, todėl Ukrainos biudžeto deficitas siekia net 38 mlrd. JAV dolerių, arba 27 proc. nuo BVP. Todėl Ukrainai reikia ne tik Vakarų karinės paramos, bet ir paramos uždengiant biudžeto skylę. Ukraina taip pat planuoja 2024 metais skirti 1,25 mlrd. JAV dolerių moderniems dronams įsigyti.
Europos Sąjunga nuo karo pradžios Ukrainai suteikė karinės paramos už 29 mlrd. JAV dolerių. Tai parama, kurią Ukrainos karinėms reikmėms suteikė tiek ES iš savo biudžeto (6 mlrd. eurų), tiek ir visos ES šalys narės kartu sudėjus, tai yra sudėjus visą paramą, kurią Ukrainai suteikė Vokietija, Lietuva, Lenkija ir visos kitos ES narės.
Tačiau tokia suma sudaro tik 0,15 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto!!! Per 2 metus – tik 0,15 proc.! Per vienus metus išeina perpus mažiau – 14,5 mlrd. JAV dolerių, arba 0,075 proc. nuo ES BVP.
NATO standartas gynybai – 2 proc. nuo BVP. ES sako, kad „su Ukraina stovės kartu tiek, kiek reikės“, ir kad Ukrainos karas yra ir „mūsų“ karas, tačiau šitam „mūsų“ karui skiria tik 0,075 proc. BVP.
Ukraina 2023 metais skiria 26 proc. nuo BVP šio karo reikmėms, Rusija – 6 proc., o ES – tik 0,075 proc. Pribloškiantis skirtumas!!!
Be abejo, yra tokių šalių kaip Lietuva (pirmaujanti), Estija, Latvija ar Lenkija, kurios karinei paramai jau yra paskyrusios po 1 proc. ar net daugiau nuo savo BVP, bet bendras ES karinės paramos Ukrainai lygis atrodo liūdnai – 0,075 proc.
Be abejo, Europos Sąjunga nemažai lėšų skiria Ukrainos makrofinansinei paramai, arba kitaip sakant, kitoms Ukrainos biudžeto išlaidoms finansuoti, bet tai nekeičia esmės – karą galima laimėti tik finansuojant karinę pergalę. Vien politiniais solidarumo pareiškimais karai nėra laimimi.
Jungtinių Valstijų karinė parama Ukrainai per 2 metus pasiekė 42,1 mlrd. JAV dolerių, arba 0,2 proc. nuo JAV BVP. Nedaug geriau nei ES parama. Per vienus karo metus JAV parama siekia tik 21 mlrd. USD, arba 0,1 proc. nuo BVP.
Susidėliojus atskirus skaičius, galima pereiti ir prie bendro karo „buhalterijos“ vaizdo, iš kurio ir paaiškėja pagrindinė šio karo Rytų fronte užstrigimo priežastis.
Kaip jau buvo parodyta, 2023 metais Rusijos karinės išlaidos siekia 100 mlrd. JAV dolerių. O gal ir daugiau.
Ukrainos karinės išlaidos – 44 mlrd. JAV dolerių. Europos Sąjunga prie to prideda 14,5 mlrd. JAV dolerių, o JAV – dar 21 mlrd. JAV dolerių. Prie to dar būtų galima pridėti Didžiosios Britanijos ar Norvegijos, kurios nepatenka į ES statistiką, paramos skaičius, bet jie nekeičia esmės.
Taigi bendra Ukrainos bei ES ir JAV lėšų suma, 2023 metais skirta tam, kad kariniu būdu būtų atremta Rusijos agresija, siekia tik 79,5 mlrd. JAV dolerių, o tai yra mažiau nei 100 mlrd. JAV dolerių, kuriuos tam pačiam tikslui šiais metais skyrė Rusija.
Priminsiu – JAV ir ES yra 25 kartus ekonomiškai galingesnės nei Rusija. Bet Rusija šiam karui skiria 6 proc. savo BVP, o ES ir JAV – tik 0,075 proc. ir 0,1 proc, atitinkamai. Taigi Rusija šiam karui skiria 60–80 kartų didesnę savo ekonomikos dalį nei JAV ar ES.
Pabrėžiu – 60–80 kartų didesnę!
Štai dėl to karas ir stringa apkasuose, nes Rusija akivaizdžiai laimi prieš Vakarus savo ekonomikos mobilizacijos karui fronte.
Matant tokį bendrą karo finansų „buhalterijos“ vaizdą, pasidaro aišku ir tai, ko reikia norint, kad Rytų kariniame fronte būtų išvengta nelaimimo apkasų karo. Reikia laimėti politiniame Vakarų fronte. O tai ir yra vienas svarbiausių geopolitinių Lietuvos uždavinių. Lietuva turi rūpintis ne tik savo dvišale parama Ukrainai, bet ir kaip suburti panašiai mąstančių ir panašiai remiančių Ukrainą (1 proc. nuo BVP) šalių koaliciją (Baltijos šalys, Lenkija, Skandinavija, Didžioji Britanija) ir tada imtis įtikinėti kitus Vakaruose sekti mūsų pavyzdžiu.
Dar ir dar kartą galiu pakartoti tai, ką jau ne vieną kartą sakiau: Lietuvai šiandien yra svarbu rūpintis ir kovoti Vakarų fronte, kad Rusija pralaimėtų ties Chersonu ir Charkivu, o ne tik susitaikius su „apkasų karo“ dabartine situacija Ukrainoje, jau dabar galvoti vien apie tai, kaip ginsime Vilnių, kai V. Putinas po pergalės Ukrainoje ateis ir pas mus.
Rusija pralaimės Ukrainoje, jeigu mes laimėsime Vakaruose. Tai ir yra mūsų gynybos bei saugumo strategijos „alfa“ ir „omega“.
Tam reikia, kad susireikšminę veikėjai nebegulinėtų ant „nusiraminimo sofutės“ ir nebesirūpintų tik krepšiniu, bet ir „dirbtų bei kovotų“ (ne vien tik „pasisakytų“) Vadovų Tarybose Briuselyje ir Vašingtone bei kituose Vakarų forpostuose. Apie tokias „nusiraminti“ kviečiančiųjų kovas Vakarų fronte ir koalicijų būrimus dėl mūsų pergalių tame fronte iki šiol neteko nieko girdėti.
Apie laukiančias vis naujas kovas Vakarų fronte ir būsimas Ukrainos pergales kalbėsimės mūsų sukurtos U4U (angl. United for Ukraine) koalicijos organizuojamoje aukšto lygio konferencijoje jau ateinantį antradienį, lapkričio 28 d. Į U4U koaliciją pirmąją karo dieną pradėjome burtis siekdami laimėti kovas Vakarų fronte. Nes tik tada galutinai laimės ir Ukraina.
Ir mes tai pasieksime!