aA
Kai 2020 m. pavasarį kolektyvinės ES pastangos kovoti su COVID-19 akivaizdžiai patyrė fiasko, daugelis sakė, kad štai pamoka, kuri paskatins valstybes vėl susigrąžinti ES deleguotas galias, atkurti gyvybiškai būtinų prekių gamybą nacionaliniu mastu ir pasipriešinti planams federalizuoti bei apskritai stabdyti globalizmo plėtrą.
Almantas Stankūnas
Almantas Stankūnas
© Asmeninins albumas

Tačiau tai buvo tik iliuzija. Juk siekis centralizuoti Pasaulio valdymą yra neoliberalizmo, susiliejančio su neokomunizmu, taigi dviejų šiuo metu pasaulyje įtakingiausių ideologijų, pagrindinis tikslas. Atsako neteko ilgai laukti.

Pasaulio Ekonomikos (Davoso) Forumo vieno iš pagrindinių architektų Klauso Schwabo ir Thierry Malleret jau po poros mėnesių išleista knyga „COVID-19: Didysis Perkrovimas“ pranešė apie planus kuo greičiau įvesti naują tvarką pasaulyje.

Dėl jos autorių įtakos ir knygos pobūdžio bei turinio ją dera laikyti programine, o ne šiaip moksline pasaulio raidos tendencijų analize. Toliau aptariami knygoje paminėti daugiausia klausimų keliantys teiginiai.

Nepaisant palyginti su bet kokia kita pandemija nedidelio COVID-19 sukeltų mirčių skaičiaus, šiai epidemijai suteikiamas vos ne epochinės reikšmės įvykio rangas – skiriama era iki COVID ir po jo (BC – Before COVID ir AC – After COVID).

Teigiant, jog XIV a. maras Europoje paskatino Apšvietos ir modernaus žmogaus kūrimo pradžią, vedama prie minties, kad COVID-19 yra panašiai epochinis įvykis ir gali būti Naujo žmogaus tolesnio konstravimo prielaida. Be argumentų pranašaujama, kad COVID-19 pasekmės bus nepalyginamai didesnės negu Ispaniško gripo, Didžiosios depresijos JAV, kitų epidemijų ar 2008 m. finansinės krizės padariniai.

Knygą sudaro trys pagrindinės dalys – Makro perkrovimas, Mikro perkrovimas (verslas ir pramonė) ir žmonių perkrovimas. Jų išskyrimas ir pavadinimai yra savaiminės nuorodos, kad siekiama ir esmės perkeisti pasaulį.

Pirmojoje dalyje pabrėžiamas poreikis spartinti politikų atsaką į tokius įvykius kaip ši pandemija ir patariama to siekti atsisakant įprasto demokratinio valdymo. Siūloma sukurti kompleksinį pasaulinį panašių į COVID-19 susirgimų stebėjimo ir informavimo tinklą, bet nei žodžiu nepriekaištaujama Kinijai, jog ji slėpė informaciją apie COVID-19 pradžią, ir nesvarstoma, kaip bus užtikrinta, kad diktatūros neslėptų informacijos ateityje.

Pandemijos įtaka ekonomikai vertinama kaip didžiausia per 100 metų ir prognozuojama bedarbystė, prilygsianti Didžiosios Depresijos metams JAV. Teisingai pastebima, kad BVP šiuolaikinėje ekonomikoje nebėra tinkamas visuomenės gerovės matas, tačiau nesvarstomas alternatyvių rodiklių pagrįstumas. Minima būtinybė apriboti vartojimą, atsižvelgiant į ribotus planetos gamtinius išteklius, ir naujos vertybės, kaip pagarba aplinkai ar atsakingas valgymas, kurios turėtų taptų naujomis socialinėmis normomis.

Jų diegimas – „švelnus“ per socialinį spaudimą arba „kietas“ prievartinis – knygoje neaptariamas. Keliamas klausimas dėl BVP augimo, tiesiogiai susieto su gamyba, sustabdymo ar net raginama siekti, kad jis mažėtų atitinkamai perorientavus veiklas. Tačiau nesvarstoma, kaip bus sprendžiama problema, kai stabdant gamybą, didžioji dalis Pasaulio gyventojų neturtingose šalyse taip ir liks menkai materialiai aprūpinti.

Knygoje įvardijamos jau ne kartą įvardytos problemos, nutylimi seniai žinomi klausimai, kurių sudėtingumas iki šiol ir sulaiko nuo permainų įgyvendinimo.

Pateikiama dėmesio verta schema, kaip turtingos šalys gali didinti savo skolas iš centrinių bankų ir vėliau jas nurašyti. Taip tų šalių rinkėjai įgyja lūkesčius, kad politikai, jeigu tik panorės, galės duoti papildomų pašalpų ir stimulų ekonomikai nedidindami mokesčių ir ribojami tik galimos infliacijos. Taip pat vis minima galimybė įvesti vadinamuosius „malūnsparnio pinigus“ – pašalpų dalinimą žmonėms už nieko nedarymą, tačiau ir vėl neminimos neigiamos tokių sprendimų socialinės pasekmės.

Taip pat akcentuojamos nelygios šalių galimybės pigiai ir praktiškai be apribojimų skolintis papildomas lėšas ir kritikuojamas demokratinio rinkimų proceso ydingumas, kai politikai gali tapti netvarių rinkėjų lūkesčių vykdytojais. Prognozuojama JAV dolerio, kaip pagrindinės Pasaulio rezervinės valiutos, pabaiga ir perspektyviausia alternatyva jam laikoma skaitmeninė valiuta. Taip pat yra pabrėžiama, kad D. Trumpo politika didina riziką JAV dolerio dominavimui, leidžiant suprasti, kad būtina keisti JAV Prezidentą.

Logiška tokio dėstymo išvada yra, kad reikia:

a) suvienodinti visų šalių galimybes skolintis;

b) eliminuoti visuomenės įtaką politikams dalijant pinigus;

c) pirmuosius tikslus realizuoti įvedus vienintelę pasaulinę valiutą ir globalų visos Planetos mastu tiesiogiai nerenkamą politinį lygmenį, kuris priimtų sprendimus dėl to, kiek, kada ir kam reikia padalinti papildomų pinigų bei kontroliuotų jų panaudojimą.

Visuomeninio perkrovimo skyriuje be svarių argumentų teigiama, kad nuo pandemijos labiausiai nukentėjo ryškiai neoliberalios anglosaksiškos šalys, o neokomunistinių šalių (kaip Ispanija) nesėkmės nutylimos. Viliamasi, nelygybė sumažės, nes visuomenės negalės pakęsti esamo neteisingo atlygio paskirstymo. Tam būtini masiniai protestai, ypač anglosaksiškose šalyse (JAV ir JK), kur nelygybė esą ryškiausia. Neapleidžia jausmas, jog tai neramumų kurstymas ir spaudimas valdžiai šiose šalyse.

Nurodoma, kad neišvengiamai augs mokesčiai ir didės valstybės kontroliuojamas sektorius. Pabrėžiami būtini pokyčiai, kaip kompanijų nacionalizavimas arba valstybės tapimas jų akcininkais, tačiau ne būtinybė užkardyti „mokesčių rojus“.

Įsidėmėtinas knygoje iškeltas siūlymas atnaujinti šalių socialinį kontraktą su visuomenėmis, įtraukti į jį visuotinį sekimą, kai to reikia kovai su pandemijomis, klimato kaitos stabdymą, lyčių lygybės didinimą ir LGBT reikalavimų įgyvendinimą. Nurodoma, kad jaunimo organizacijos bus šių pokyčių reikalaujantis avangardas.

Autorių teigimu, būtina žymiai padidinti išlaidas socialiniai apsaugai, tačiau neminima kaip tą darant išlaikyti konkurencinį patrauklumą kapitalui tarptautiniu mastu. Logiškas tokios problemos sprendimas būtų viršnacionaliniu lygmeniu įvesti privalomas mokesčių grindis, tačiau be pigaus skolinimosi ir skaidraus viešųjų finansų naudojimo trečiojo pasaulio šalys socialinės apsaugos negalės sukurti. Turint omenyje korupcijos mastus daugelyje tokių šalių, tampa neišvengiama įvesti jose tiesioginį viršnacionalinių institucijų valdymą.

Toks kelias kol kas neakcentuojamas, bet minimas visuomeninių organizacijų vykdomas socialinis spaudimas – užuominos apie naujųjų komunistų chunveibinų susidorojimą su neoficialių reikalavimų nenorinčiais vykdyti privačiais verslais.

Geopolitinio perkrovimo skyriuje konstatuojama, kad JAV praranda pasaulinio valdymo hegemoniją ir būtina sustiprinti viršvalstybinio valdymo struktūras ir kuo glaudžiau bendradarbiauti su Kinija, kurios grėsmė taip sumenkinama. Įspėjama, kad Europą vėl užplūs imigrantų banga.

Autoriai prognozuoja, kad pandemija smarkiai paspartins visų gamybos ir paslaugų sektorių robotizavimą, kuris trumpins tiekimo grandines ir mažins gamybos priklausomybę nuo tiekimo iš tolimų šalių. Nors tai prieštarauja bendrai knygos globalizacijos skatinimo tendencijai, šis niuansas nesvarstomas.

Ypatingo dėmesio vertas autorių teiginys, kad žmonių sekimas ir stebėjimas svarbus pandemijos suvaldymui, kad tuo efektyviai pasinaudojo pirmiausia Azijos šalys. Esą įvedus tokias priemones grėsmės akivaizdoje, vėliau jos gali tapti priimtinos visuomenei. „Kaip jau nutiko Kinijoje“ – galima pridurti.

Nors aptariami niūrūs visuotinio sekimo scenarijai, šios temos aptarimas baigiasi nuraminimu, kad po pandemijos žmonės labiau rūpinsis saugumu nuo pavojingų ligų ir todėl sekimas visą laiką bus aktualus. Kad tą darant nebūtų pažeidžiamos teisės, turės pasirūpinti valdžia. Jokia valdžia šių dalykų nėra suderinusi su visuomene, nes tai iš principo neįmanoma, nebent tiesiog paskelbiant, kad sekimas yra demokratiškas.

Jei tikėsime autoriais, stiprės privataus sektoriaus valstybinis reguliavimas, vyks dalinis jo nacionalizavimas dėl išaugusios valstybės paramos. Prognozuojami apribojimai atleisti darbuotojus, išpirkti akcijas, išmokėti premijas vadovams ir dividendus akcininkams, didesnis verslo apmokestinimas, svarbiausių prekių tiekimo perdavimas valstybei, politikų spaudimas didinti atlyginimus ir darbuotojų garantijas. Kaip minėta anksčiau, nėra aptarta, kaip bus suderintas verslo kaštų didinimas su konkurencija globalioje ekonomikoje dėl kapitalo.

Knygoje įdomiai teigiama, kad jau niekas neprieštarauja, jog įmonių tikslas turėtų būti ne vien tik pelnas ir akcininkų interesai, bet visų susijusių šalių interesai. Toliau paaiškinama, kad įmonės negalės mokėti didelių dividendų, premijų vadovams, ignoruoti aplinkosaugą, socialines garantijas, GENDER politiką ir t. t., nes kitaip jas spaus įvairios rūšies aktyvistai.

Tokį neokomunistinį verslo reguliavimą autoriai laiko savaime suprantamu, įprastų mokestinių reguliavimo būdų net nesvarsto. Įdomu, kad jų siūlomo verslo reguliavimo apraiškų gausu Kinijoje, kuri knygoje nekritikuojama, tad gali būti sektinas pavyzdys kitoms šalims.

Knygos išvadose skiriamas ikipandeminis ir popandeminis pasaulis. Pirmojo iššūkiai buvo didėjanti nelygybė, stiprėjantis neteisybės jausmas, geopolitinių priešpriešų gilėjimas, politinė poliarizacija, didėjantys valstybių finansų deficitai ir augančios skolos, perteklinė finansializacija, neefektyvus ar neegzistuojantis globalus/pasaulinis valdymas, blogėjanti aplinkosauginė situacija. Toliau svarstoma, kad COVID-19 dar labiau visa tai užaštrino ir, pasak knygos autorių, ši pandemija gali būti įspėjimo signalas prieš didelę audrą, kad skubiai imtume veikti, kol Pasaulis nepatyrė didelių sukrėtimų. Todėl teigiama, kad yra reikalingas Didysis Perkrovimas. Nors jis gali būti nemalonus, bet yra absoliučiai būtinas.

Pripažįstama, kad COVID-19 tikrai yra nepalyginamai mažiau grėsminga negu bet kuri kita pandemija per pastaruosius 2000 metų, tačiau teigiama, jog jos poveikio efektas yra labai didelis dėl knygoje paminėto kompleksinio poveikio kitoms sritims. Iš čia kylanti būtinybė peržiūrėti socialinius kontraktus su visuomene, atšildyti atlyginimų kėlimą, saugoti aplinką ir tinkamai panaudoti visuomenės gerovei sparčiai vystomas technologijas.

Kaip absoliučiai būtina sąlyga Didžiajam Perkrovimui nurodomas daug didesnis bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu. Taip pat būtina peržiūrėti ir iš esmės keisti nepasiteisinusius procesus, taisykles, idėjas ir institucijas. Pokyčiams įgyvendinti kviečiama pasitelkti visuomeninius judėjimus, tačiau neminima, kokius, ir kaip jie turi būti pasitelkti.

Kaip pagrindinės grėsmės pasauliui įvardijami branduolinis karas, klimato kaita, resursų išeikvojimas ir socialinė atskirtis.

Taip pat rašoma, kad tarptautiniai judėjimai (autoriai neįvardija, kokie) vis garsiau reikalauja geresnės ateities ir kad BVP augimą galima sumažinti dėl didesnės bendros gerovės.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad išvadų skyriuje yra nutylėta dalis pagrindinėje knygos dalyje paminėtų kontraversiškų idėjų, todėl tinkamam knygos įvertinimui būtina skaityti visą tekstą.

Didelę knygos dalį sudaro svarstymas apie iš tiesų aktualias problemas: socialinę nelygybę, visuomenės nuskurdinimą, aplinkosauginius ir resursų iššūkius, tarpvalstybinių ir šalių viduje kylančių konfliktų grėsmę, sveikatos/pandemijų ir kitas problemas. Taip yra formuojamas kuo geriausių knygos autorių intencijų įspūdis, auga pasitikėjimas. Tačiau tikrosios intencijos pradeda skleistis tik įsigilinus į siūlomus sprendimus:

1. Viršnacionalinių institucijų pertvarkymas ir sustiprinimas;

2. Nacionalinių interesų gynybos ir klasikinių verslo valdymo priemonių siekiančių politikų pakeitimas kitais (D. Trump JAV ir kt.);

3. Kolektyvinio visuomenės elgesio išaukštinimas prieš individualistinį, tačiau ne laisvu visuomenės narių pasirinkimu, bet prievartiniu elgesio primetimu. Demokratinio valdymo siaurinimas, sukuriant galimybes be didelių kliūčių įvesti diktatūrinį valdymą;

4. Tolimesnis neokomunistinės ideologijos įtvirtinimas – GENDER ideologija, mažumų teisės ir pan.;

5. Verslo elgesio (mokesčiai, socialinių garantijų suteikimas darbuotojams, investicijos į žaliąją politiką ir pan.) motyvavimas pasitelkiant neaiškių užkulisinių jėgų valdomus visuomeninius judėjimus. Tų judėjimų pobūdį galima nuspėti pagal teigiamą požiūrį į BLM ir Antifa veiklą 2020 m. JAV;

6. Visuotinio žmonių sekimo ir stebėjimo įgyvendinimas;

7. Tolimesnėje perspektyvoje naujos vienintelės Pasaulio valiutos įvedimas ir galimybė vykdyti jos emisiją neribojant įsiskolinimo dydžio, bet tik atsižvelgiant į infliacijos lygį. Šios valiutos skolinimasis viršnacionalinių institucijų sprendimu turėtų būti prieinamas visoms šalims, o jos emisija ir skolinimu turėtų rūpintis tiesiogiai nerenkami viršnacionalinių institucijų atstovai. Tai kartu galėtų reikšti ir ketinimą finansinių instrumentų pagalba parklupdyti ant kelių viršnacionalinių institucijų politikai nepritariančias šalis ir/arba įvesti daugelyje šalių, kurios negeba tinkamai tvarkyti viešųjų finansų, tiesioginį valdymą.

Didžiojo Perkrovimo gilesniam supratimui svarbu pažymėti ir tai, kas nėra minima bei siūloma:

1. Aplinkybė, kad robotizacija ir gamybos saugumo didinimas, mažina globalaus ekonominio bendradarbiavimo mastą;

2. Užkardyti turtingiausiems žmonėms galimybes vengti mokesčių per lengvatinio apmokestinimo šalis ir šitaip išspręsti lėšų socialinėms reikmėms trūkumo dėl per mažai surenkamų mokesčių problemą;

3. Nėra jokių užuominų į žmogaus prigimtį ir ja grindžiamą Bendrojo Gėrio apibrėžimą;

4. Nėra minimos augančios problemos dėl prigimtinės šeimos ardymo, lytiškumo sutrikimų didėjimo, kritinio gimstamumo sumažėjimo dalyje šalių;

5. Nutylimos migracijos sukeltos problemos;

6. Neaptariamos problemos, kurias kelia iš esmės diktatoriški Kinijos ir kiti panašūs režimai;

7. Nėra jokių užuominų apie religijų, ypač krikščionybės indėlį gerinant psichinę sveikatą ir didinant visuomenės narių solidarumą pandemijos ar kitų iššūkių akivaizdoje. Vyriausybių, visuomeninių organizacijų santykis su religinėmis bendruomenėmis taip pat neaptariamas. Tai rodo, kad šio klausimo nagrinėjimas nėra parankus šiuo metu, nes religinių bendruomenių laikysena neatitinka Didžiojo Perkrovimo dienotvarkės. Tikėtina, kad šis klausimas, pasiūlant kitą naujos epochos dvasingumo modelį, bus keliamas vėliau, kai visuomenė bus labiau tam parengta.

Sudėjus šiuos dalykus greta, galima apibendrinant teigti, kad:

1. COVID-19 pandemija pasirinkta kaip pretekstas spartinti Didįjį Perkrovimą dirbtinai išpučiant epidemijos sukeltas neigiamas pasekmes.

2. Perkrovimo tikslas – naujo žmogaus sukūrimas ir nauja globali tvarka, besiremianti neokomunistine ideologija, kuri numato nedidelės elito grupės vykdomą nužmogintų masių valdymą ir privataus, tačiau nuo valstybės visiškai priklausomo, verslo bei turtingo elito buvimą.

3. Naujos tvarkos pirminiu modeliu gali būti pasirinktas Kinijos režimas.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir ypač į knygos autorių ir Davoso forumo vaidmenį pasaulyje, yra svarbu atlikti išsamias ir įvairiapuses šios knygos studijas, sekti, ką jau pasiūlė po knygos publikavimo ir toliau siūlys Davoso forumo remiami veikėjai ir kaip į tai bus reaguojama pasaulyje.

Apskritai skaitant šią aktualią ir įdomią knygą neįmanoma atsikratyti įspūdžio, kad jos autorius įkvėpimo ir idėjų sėmėsi iš jau egzistuojančių jo siūlomos Naujosios pasaulio tvarkos prototipų. Šie realūs prototipai – pirmiausia yra šių dienų Kinija ir Rusija.

Pasaulinė pandemija neabejotinai yra didelė grėsmė, su kuria būtina rimtai kovoti. Tačiau K. Schwabo knygą derėtų atidžiai skaityti ir vertinti kaip savalaikį įspėjimą, kad ištrūkusi iš piliečių vykdomos demokratinės kontrolės, ta kova gali virsti kova su pačia žmonija ir žmogaus laisve bei tiesti kelią į totalitarinį globalaus elito viešpatavimą ir į pasaulio istorijoje dar neregėtą didžiosios žmonijos dalies vergovę.

Po 2020 m. sausio 6 d. JAV ir palaipsniui kitose Vakarų šalyse nematytą mastą įgaunantys žodžio laisvės ribojimai ir konservatyvių pažiūrų politinių oponentų persekiojimai akivaizdžiai patvirtina, kad Didysis Perkrovimas yra skubiai įgyvendinamas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(54 žmonės įvertino)
4.9259

Top naujienos

Konservatorių karas su Nausėda koalicijos partnerių neįkvepia: paramos teks ieškoti kitur (129)

Nors konservatorių frakcijos gretose bręsta planas atstovavimo valstybei Europos Vadovų Taryboje...

Norėjo gyventi kaip aukštuomenės dama: Kauno verslininkai net nepastebėjo, kaip prarado milijoną (285)

Sunku patikėti, bet savo darbdavio pasitikėjimą įgavusi vyriausioji buhalterė bendrovės pinigus...

Lietuvos būsto nuomos rinkoje – permainų vėjai: tokį gyvenimą sau leisti galės ne kiekvienas (172)

Lietuvoje būsto nuoma dažniausiai suprantama kaip privataus nuomotojo (buto, namo ar kotedžo...

624 nauji COVID-19 atvejai: infekcija plinta darželiuose, naujas protrūkis – Pasvalio ligoninėje

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Kretingos kapeliono kalba pasklido internete: iškrypėliai bando įsiveržti į mokyklas ir mokyti amoralių dalykų papildyta kapeliono komentaru (124)

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame Kretingos Pranciškonų gimnazijos...

Vairavimo egzaminų „Regitroje“ nesulaukiantys „klevai“ žada sukilti: organizuoja mitingą prie Seimo

Lietuvoje pratęsus karantiną dėl koronaviruso pandemijos iki kovo pabaigos, būsimus vairuotojus...

Modesta Meškė | D+

Paragavo bananų iš skirtingų prekybos centrų ir išrinko skaniausius (3)

Bananas – vienas populiariausių ir seniausių vaisių, be kurių neapsieina daugelio lietuvių...

TS-LKD pirmininko rinkimuose liko vienas kandidatas: kiti dalyvauti atsisakė papildyta (1002)

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose...

Merkel: skiepų pasai atsiras dar iki vasaros (15)

Skaitmeniniai skiepų pasai, su kuriais bus galima keliauti po Europą, nepaisant koronaviruso...