Agnė Širinskienė. Trys atmesti veto ir vienas triušis iš kepurės

Taigi, apie viską iš pradžių.

Kaip ir dauguma valdančiųjų „projektų“, kuriais siekta silpninti Prezidento galias (Europos vadovų tarybos epopėja, Prezidento rinkimų pakeitimas), istorija prasidėjo tyrai ir suvyniojus į gražų popieriuką: Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygiui Pavilioniui netikėtai prisireikė Seimo atstovo JAV Kongrese. Kas gi galėtų tam paprieštarauti? JAV – strateginis mūsų partneris, NATO sąjungininkas. Tad ant kabliuko pasimovė visi, įskaitant Seimo opoziciją. Tą jau, teisybės dėlei, turiu pripažinti.

Įgyvendinant tą iš pažiūros gražų tikslą, JAV kongresą aprūpinti Seimo atstovu, „Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymas“ buvo pavadintas „Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo įstatymu“, jo aiškinamajame rašte įtikinamai įrodinėjant, kaip reikia bendradarbiauti su JAV. Bet, kaip sakoma, velnias slepiasi detalėse: pačiame 2021-08-12 registruotame įstatymo tekste apie JAV, žinoma, nieko nėra. Net apie NATO nares nieko nėra. Pagal tai, kaip viskas suformuluota, Seimas teoriškai savo atstovą galės skirti ne tik į JAV, o į bet kur, kad ir į Zimbabvę, taip sukuriant visą Seimo atstovų tinklą.

Ne gana to, to „Seimo atstovo“ funkcijos yra iš esmės diplomatinės, nes dalis jų sutampa su tomis, kurios įvardintos ir Diplomatinės tarnybos įstatyme apibrėžiant Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės funkcijas užsienio valstybėje. O ir „Seimo atstovų“ skaičius neribotas. Taigi, vienoje valstybėje jų gali Seimas turėti kad ir penkis. Nauji papildomi etatai saviems kadrams, ypač jei jie nepraeina pro Prezidento filtrą skiriant į diplomatinę tarnybą, ir taip suformuota visa Seimo atstovų armija!

Kitaip tariant, manipuliuodami atstovo poreikiu JAV Kongrese, valdantieji labai gražiai susikūrė teisines prielaidas išvystyti savų žmonių, iš esmės vykdančių diplomatinę misiją, tinklą, lygiagretų valstybės diplomatinei tarnybai, galintį veikti paraleliai su Prezidento skirtais diplomatais. Labai grakščiai ir lanksčiai apeitos Konstitucijos nuostatos, kad Prezidentas pagal Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus bei skiria diplomatinius atstovus užsienio valstybėse.

Šiam įstatymui pateiktas Prezidento veto, kuriame diplomatiškai bandyta kritikuoti valdančiųjų bandymą konstruoti paralelę, vakar buvo atmestas. Dabar Seimo pakartotinai priimtas įstatymas, kaip tas triušis kepurėje, laukia, kada bus ištrauktas ir pavirs dar vienu bandymu „nubuksuoti“ Prezidentą užsienio politikos srityje, vystant jo veiklai alternatyvą tais atvejais, kai valdantiesiems norisi.

Vis tik šis Žygio Pavilionio žygis, pasinaudojus JAV Kongresu kaip skydu, sukurpti ir buldozeriu „prasistumti“ projektą taip savo partijai parengiant pamatus alternatyvaus diplomatijos tinklo sukūrimui, yra jo metų epopėja ir, tikriausiai, mažiausiai pastebėta konservatorių politinė afera per pastaruosius 30 metų.