V.Sinkevičius. Kaip panaikinamas Seimo nario imunitetas?

Pradžioje keli žodžiai apie tai, kas yra Seimo nario imunitetas ir kokia jo konstitucinė paskirtis. Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Būtent šis draudimas yra laikomas Seimo nario imunitetu.

Konstitucijoje Seimo nario imunitetas nustatytas tam, kad Seimo narys galėtų laisvai ir netrukdomai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, įgaliojimus ir nesibaimintų, jog dėl savo, kaip Seimo nario, veiklos bus persekiojamas teisėsaugos ar kitų valstybės institucijų. Jeigu Seimo narys neturėtų imuniteto, galėtų susiklostyti ir tokia situacija, kad Seimo narys būtų teisėsaugos institucijų persekiojamas nesant teisinio pagrindo, pavyzdžiui, vien dėl to, kad inicijavo teisėsaugos institucijų veiklos parlamentinį tyrimą, pasiūlė sumažinti jų biudžetinį finansavimą, iškėlė į viešumą teisėsaugos institucijų piktnaudžiavimus ir kt.

Imunitetas yra labai svarbi Seimo nario veiklos garantija, turinti užtikrinti, kad Seimo narys savo veikloje galės vadovautis tik Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine, ir nepatirs jokio politinio ar kitokio persekiojimo dėl savo, kaip Tautos atstovo, veiklos. Parlamento nario imunitetas nėra kažkas neįprasta ar būdinga tik Lietuvai. Visų demokratinių teisinių valstybių konstitucijose paprastai yra įtvirtinta, kad parlamento narys be parlamento išankstinio sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, negali būti suimamas.

Jeigu yra pakankamai duomenų manyti, kad Seimo narys padarė nusikaltimą, generalinis prokuroras turi kreiptis į Seimą dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo. Generalinio prokuroro teikime turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad yra pagrindas manyti, jog Seimo narys padarė nusikaltimą, taip pat pateikti prašymą pagrindžiantys įrodymai. Išklausęs generalinio prokuroro pranešimą, Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją. Pažymėtina, kad iš Konstitucijos kyla Seimo prievolė sudaryti tokią komisiją. Tyrimo komisija paprastai sudaroma laikantis proporcingo atstovavimo frakcijoms principo. Pagrindinis komisijos uždavinys - patikrinti, ar generalinio prokuroro prašymas yra teisiškai pagrįstas, ar nėra mėginama persekioti Seimo narį dėl politinių motyvų, ar nėra bandoma susidoroti su Seimo nariu dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos ir pan. Kitaip tariant, komisija turi ištirti, ar yra pagrindas patenkinti generalinio prokuroro prašymą.

Komisija privalo išklausyti Seimo narį, kurio imuniteto panaikinimo klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį, taip pat prokuratūros atstovą. Kilus abejonėms dėl generalinio prokuroro prašymo pagrįstumo, komisija gali pareikalauti iš prokuratūros atstovų papildomų įrodymų, pagrindžiančių prašymą. Jeigu kviečiamas Seimo narys arba kitas jo įgaliotas Seimo narys be svarbios priežasties neatvyksta į komisijos posėdį arba atsisako pateikti komisijai paaiškinimus, komisija turi teisę priimti sprendimą nedalyvaujant Seimo nariui ar kitam jo įgaliotam Seimo nariui.

Baigusi tyrimą, komisija parengia pažymą, kurioje turi būti išdėstyta komisijos nagrinėta medžiaga ir pateikti argumentai, kurias remdamasi komisija siūlo Seimui sutikti ar nesutikti, kad Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, būtų kitaip suvaržyta jo laisvė. Komisija taip pat parengia Seimo rezoliucijos projektą. Jeigu rezoliucijos projekte Seimui siūloma sutikti, kad Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, būtų kitaip suvaržyta jo laisvė – tokia rezoliucija priimama, jeigu už ją balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių (ne mažiau kaip 71 Seimo narys).

Pažymėtina, kad jeigu generalinio prokuroro prašymas grindžiamas teisiniais argumentais (prašymas yra pagrįstas), Seimas privalo panaikinti Seimo nario imunitetą. Seimo narių pareiga balsuoti už imuniteto panaikinimą kyla iš jų duotos priesaikos gerbti Konstituciją ir įstatymus, iš Seimo nario konstitucinės pareigos Seimo nario mandatą naudoti tik Tautos, valstybės ir visuomenės interesais, iš konstitucinio draudimo Seimo nario mandatą naudoti asmeniniais ar partiniais interesais.

Pagal Konstituciją asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, kaltumą ar nekaltumą gali nustatyti tik teismas. Nei Seimo tyrimo komisija, nei pats Seimas nėra teismas; jie negali perimti teismo, ikiteisminio tyrimo institucijų, prokurorų ar kitų teisėsaugos institucijų funkcijų. Seimo tyrimo komisijos paskirtis yra kita – įsitikinti, kad yra teisinis pagrindas traukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, o jeigu jis yra, pasiūlyti Seimui duoti sutikimą panaikinti Seimo nario imunitetą.
Pagal Konstituciją nei Seimo tyrimo komisija, nei pats Seimas neturi teisės priimti sprendimų, kuriais, esant teisiniam pagrindui traukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, būtų užkertamas kelias tai padaryti, nes taip kartu būtų užkertamas kelias vykdyti teisingumą.

Konstitucijoje Seimo nario imunitetas nustatytas ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos nusikaltimą padariusiam Seimo nariui išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tam, kad Seimo narys nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nesant teisinio pagrindo, nebūtų persekiojamas dėl politinių ir kitų panašių motyvų, dėl savo, kaip Seimo nario, veiklos.