Drįsčiau teigti, kad pirmąją grupę daugiausiai sudaro vadinamieji „užingridai“, besąlygiškai tikintys ir pasitikintys šia Vyriausybe. Jie taip pat įvairiomis formomis dalyvauja, pritaria arba pasyviai stebi, kaip iš Vakarų sparčiai importuojama neomarksistinė pasaulio tvarka, nes daugeliui iš jų tai yra ekonominės gerovės šaltinis.
Štai jie tarsi vandens į burną prisisėmę priėmė žinią, kad Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu už „kultūrinių stereotipų kritiką“ tapo D. Liškevičius. Kaip buvo taikliai pastebėta, Atgimimo didieji, signatarai, savanoriai, partizanai ir mūsų didieji menininkai apsiverstų karstuose, jeigu jiems būtų pasakę, kad 2021 m. aukščiausią įvertinimą jų sukurtoje valstybėje galima gauti išniekinus Vėliavą.
Antroji grupė negailestingai kritikuoja Vyriausybę bei jos propagandistus ir įvairiomis formomis bando priešintis naujai beprotybei. Ačiū Dievui, kad bent yra šioks toks konsensusas imigrantų ordų, šturmuojančių mūsų sienas, klausimu.
Kokio dydžio šios grupės ir kas jas sudaro? Nemanau, kad egzistuoja koks nors rimtas tyrimas šiuo klausimu, o būtų labai įdomu ir reikėtų pasižiūrėti į šias grupes įvairiais pjūviais, nes įtariu, kad mūsų lauktų daug netikėtumų. Todėl pasižiūrėkim į tai kitu kampu, per reitingus. Vyriausybės reitingai yra istorinėse žemumose, konservatorių reitingas plūduriuoja ties 10 proc. riba, todėl normalioje šalyje ministrai, turėdami visiškai niekinį pasitikėjimą, apskritai gėdytųsi ką nors moralizuoti.
Seime ir Vyriausybėje tvyro nekompetencija, kuri lemia chaosą. I. Šimonytės tinkamumu užimti premjerės pareigas tiki mažiau nei penktadalis gyventojų. Tuo tarpu valdančiųjų aršiai puolamo Prezidento G. Nausėdos, kurį provyriausybiniai propagandistai viešai įžeidinėja ir tapatina su „blogąja“ Lietuva, reitingai – taip pat ne stebuklas, bet jį palankiai vertina daugiau kaip pusė piliečių. Būtent dėl to valdančiųjų atstovai viešai skelbia, kad jo reitingai tampa grėsme šalies nacionaliniam saugumui.
Nėra jokių abejonių, kad tos dvi Lietuvos yra nesutaikomos ir niekas jų nesuvienys. Viskas nuėjo labai toli, pasaulėžiūrų ir žodžių karas jau įgauna zoologinės neapykantos formas, todėl tai jau nebėra debatų ar diskusijų klausimas, o tik principinė priešprieša.
Būtent apie ją bei gilumines priežastis ir pakalbėkime. Abiejose pusėse yra ryškių marginalų, nusišnekėjimų bei visiškų kliedesių, todėl nekreipkime į juos dėmesio. Atmetus rėksmingus pareiškimus, galima įžvelgti esminį žodžių karo bruožą – viena pusė politikuoja ir užsiima labai paviršutiniška bei primityvia propaganda, o kitos grupės neformalūs lyderiai bando kalbėti teisniais ir moksliniais argumentais, akcentuoja laisvę, demokratiją bei tradicines vertybes. Geriausias pavyzdys: LTV bando imituoti diskusiją, o jos metu gydytojas rezidentas drasko akis dviem mokslų daktarams. Jam tai leidžiama daryti, nes jaunuolis yra „teisingoje“ pusėje.
Net sovietmečiu valdžia suvokė, kad žmonės, užsiimantys kontrpropaganda, turėjo žinoti gerokai daugiau nei galėjo pasakyti, todėl jie turėjo prieigą prie įvairaus slaptumo lygio vakarietiškų šaltinių. Tuo tarpu dabartinė Vyriausybės komunikacija ar provyriausybinių komentatorių kūryba primena beraščius chunveibinus arba kitaip – raudonuosius sargybinius, kurie mojuodami Mao citatų knygelėmis tik garsiai šaukia, tyčiojasi ir užgaulioja. Štai progresyvi minties galiūnė skelbia, kad Lietuvos provincijoje daug smurto prieš moteris, pateikia konkretų pavyzdį ir tikina, kad Stambulo konvencija viską išspręs. Visi svertai yra pirmosios grupės rankose, todėl oponentai praktiškai yra nutildyti.
Visuomenės priešprieša vyksta trijuose pagrindiniuose mūšio laukuose. Pirmasis – Covid. Apie tai galima parašyti ilgiausią tekstą, bet labai neišsiplėsiu. Štai kelios ištraukos iš britų gydytojos Lucie Wilk, dirbančios valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje, atviro laiško žiniasklaidoje: „Kodėl mes, gydytojai, tylėjome? Prasidėjus koronaviruso pandemijos dramai, būdama NHS ligoninės gydytoja, atsidūriau pirmoje eilėje. Mačiau kaip nacionalinėje scenoje „mokslas“ kartu su „Union Jack“ vėliavomis buvo pateiktas kaip nenuginčijama tiesa. (...) Mirtingumas nuo infekcijos yra daug mažesnis nei buvo prognozuota ankstyvose stadijose. Jis yra mažiau mirtinas nei sezoninis vaikų gripas. (...) Mane labiausiai nuliūdino medicinos bendruomenės sutikimas, kai buvo įgyvendinamos vis drakoniškesnės, įrodymais neparemtos ir destruktyvesnės virusų kontrolės priemonės.(...) JK medicinos bendruomenės tyla buvo kurtinama, nors mes esame tie, kurie turėtų šaukti nuo stogų. Rūpintis yra mūsų pareiga ir priesaika, kurią pamiršome“.
Net ir tokiomis aplinkybėmis, net ir vykstant Londono valdžios trizniavimui, vis dėlto Britanijoje vyksta vieša diskusija. Skelbiami oficialūs duomenys, kad pusė naujų Omicron atvejų diagnozuota tarp visiškai pasiskiepijusių, mokslininkų išvada – kaukės šiuo atveju yra visiškai beprasmės. Nors ši atmaina plinta greičiau, bet jos simptomai gerokai silpnesni. Žiniasklaidoje nėra jokių pranešimų ar dramatiškų vaizdų iš ligoninių. Mokslininkai teigia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę atidžiai stebėti situaciją, bet nepaisyti šios atmainos, nediegti jokių naujų karantinų bei apribojimų ir tiesiog leisti virusui pačiam natūraliai „išsikvėpti“.
Europos vaistų agentūrai rekomendavus skiepyti 5 – 11 metų vaikus nuo Covid, A. Dulkio ministerija paskelbė, kad šios amžiaus grupės vakcinacija gruodžio mėnesį prasidės ir Lietuvoje. Tuo tarpu britų didžiojoje žiniasklaidoje publikuojami straipsniai, kad nėra jokių mokslinių argumentų dėl 12 – 15-mečių skiepijimo, aš jau nekalbu apie mūsų Covido entuziastų svaičiojimus apie vaikų ir net kūdikių skiepijimą.
Labai akivaizdus, standartinis ir sistemiškai taikomas metodas – selektyvumas. „Išsilavinę ir tikintys mokslu“ nieko nenori girdėti ir matyti, ir besąlygiškai ir su entuziazmu pritaria visoms drakoniškoms priemonėms bei suvaržymams. Sukdami pasenusią plokštelę, jie apsimeta, kad nepastebi masinių protestų Olandijoje, Belgijoje, Austrijoje, o ten ne koks chuliganėlių pasistumdymas prie Seimo, ten prieita iki šaunamųjų ginklų. Ką, ir ten – idiotai ir penktakoloniai?
Lietuvos žiniasklaida visiškai nieko nerašo apie padėtį Australijoje, kurios valdžia, nesulaukusi ryžtingo piliečių pasipriešinimo, puolė į visišką beprotybę. Ligoninių lovos tuščios, o šalyje – tikrų tikriausia covidfašistinė diktatūra su koncentracijos stovyklomis, kurios politkorektiškai vadinamos „privalomo karantino stovyklomis“. Kai bepročiai nestabdomi, jie nueina labai toli. Štai Naujojo Pietų Velso vietos valdžia iššaudė visą šunų prieglaudą, nepagailėjo net mažų šunyčių, vien dėl to, kad ten nevažinėtų gyvūnų globos aktyvistai ir taip neplatintų viruso. Tuo tarpu federalinė valdžia gudriai prisitaikė sau Britų Sandraugoje galiojančius įstatymus, todėl parlamentarams skiepai nėra privalomi.
Kitas nesantaikos laukas – klimato kaita. Šiuo atveju taip pat susiduria propagandos įkaltas besąlygiškas tikėjimas, kad tai yra tik žmogaus veiklos rezultatas, ir kritinis mąstymas, kuždantis, kad pagrindinė priežastis – natūralūs ciklai.
Dabar Vakarų meinstryminėje žiniasklaidoje kiekvienas miško gaisras, potvynis ar uraganas siejamas su klimato kaita, kurią sukelia tik žmogaus veikla. Ir šiuo atveju – propagandiniai šūkiai, selektyvi „mokslinė“ statistika ir jokios rimtos viešos mokslinės diskusijos ar alternatyvios nuomonės. Visa aklai kopijuoja ir Lietuvos žiniasklaida.
Tuo tarpu CNN pranešė, kad visame Antarkties žemyne 2021 m. žiema buvo antra šalčiausia istorijoje. Šiaurės ašigalyje Arkties jūros ledo plotas nuo rugpjūčio vidurio buvo didesnis nei 2012 - 2020 m. Tai liudija faktą, kad ledo kaupimasis neatitinka dramatiškos praėjusio dešimtmečio prognozės apie Arktį be ledo, taigi, ašigaliai nerodo jokių neįprasto tirpimo požymių. Grenlandijoje ir toliau didėja ledo masė, o Šiaurės pusrutulio šalyse per pastaruosius trejus metus taip pat buvo fiksuojamas rekordinis šaltis. Britų žiniasklaida skelbia, kad „nepaisant klimato kaitos grėsmės“ – kaip gi be to – Didysis barjerinis rifas rodo „netikėtus“, bet teigiamus „atgimimo“ ženklus.
Jo teigimu, iki 2050 m. Lietuvos ekonomika bus neutrali klimatui. Ir štai vos tik pasibaigė konferencija, ir Britanija prisijungė prie grupės šalių koordinuotų pastangų siekiant numušti pasaulines naftos kainas.
Iniciatyvos ėmėsi JAV, paskelbusios, kad iš savo atsargų į rinką paleis apie 50 mln. barelių neperdirbtos naftos. Jos pavyzdžiu pasekė grupė šalių, tarp kurių tokios milžinės, kaip Kinija, Indija. O kaip jautriai Glazge kalbėjo ir J. Bidenas, ir B. Johnsonas...
Visa tai man primena Lietuvos miestelio trinkelizaciją – ant stalo padėti pinigai ir juos reikia įsisavinti. Tačiau klimato kaitos atveju tai yra neįtikėtino dydžio sumos, kurios skirtos globalioms galioms bei įtakoms perskirstyti.
Šiuo atveju labai svarbus yra fonas ir kovos su klimato kaita dalyviai tuomet tampa aiškesni viso šio spektaklio tikrieji tikslai. Gerai žinoma įvairių vyriausybių bei JT viešnia panelė Greta savo kalbose Glazge be įprastų žodžių „dekolonizavimas“, „istorinė skola“ vartojo ir gana šviežius leftistinės propagandos terminus „globali Šiaurė“, „globalūs Pietūs“. Iš kur, švelniai tariant, nelabai išsimokslinusi mergaičiukė tai žino? Jau seniai ne paslaptis, kas už jos stovi.
„Revoliucija arba griuvėsiai“ – mitinge kalbėjo Edinburgo universiteto medicinos studentė, klimato aktyvistė Mikaela Loach ir reikalavo „įžūlių“ veiksmų prieš Britanijos vyriausybę. „Turime reikalauti kapitalizmo pabaigos. Turime reikalauti, kad būtų nutraukta baltųjų viršenybė. Turime reikalauti juodojo išlaisvinimo. Turime panaikinti kalėjimus ir policiją“, – skelbė klimato aktyvistė.
Forumo metu Glazgo gatvėmis marširavo ir ekofašistinės organizacijos „Extinction Rebellion“ aktyvistai. Vienas iš jos įkūrėjų Rogeris Hallamas, atlikdamas trumpą laisvės atėmimo bausmę už bandymą bepiločiais orlaiviais sutrikdyti lėktuvų skrydžius, yra parašęs radikaliems „atšilistams“ skirtą savotišką „Mein Kampf“ atitikmenį. Jis aiškina, kad dėl klimato kaitos susiklostys situacija, kai „į jūsų namus įsilauš vaikinų gauja, reikalaudama maisto“. Po to jie „pamatys tavo motiną, tavo seserį, tavo merginą ir grupiniu būdu ant virtuvės stalo jas prievartaus (...) Jie privers tave žiūrėti, juokdamiesi iš tavęs. Pabaigoje jie apkaltins jus, kad mėgaujatės“. Liguistos fantazijos veikėjas sceną baigia taip: „Jie jums į akis gesins cigaretes, nes tokia yra klimato kaitos realybė“.
Trečias „gerųjų“ ir „blogųjų“ kovos laukas – genderizmo ideologija, Stambulo konvencija, vaivorykštiniai suoliukai ir visi LGBT reikalai. Iš užsienio finansuojami naudingi idiotai jau sudarinėja priešų sąrašus ir „atskleidė Lietuvą apraizgiusį „antiLGBT tinklą“. Tai yra labai ryškus pavyzdys, kaip ilgalaikės investicijos į leftizmo plėtrą Lietuvoje jau pradeda atsipirkti. Laisvės partija nori bendrų moterų ir vyrų tualetų, Vilniaus universitetas skelbia lyčiai jautrios kalbos gaires, psichologė už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomoje žiniasklaidoje aiškina, kad santykiai būna visiškai tvirti, kai porą sudaro nebūtinai du žmonės, bet pavyzdžiui, trys ir įvairių lyčių. Šiuo klausimu pasistūmėta į priekį, nes 2021 m. jau priskaičiuojama 112 lyčių. Mūsų žiniasklaida taip pat informavo, kad modelis Cris Galera šių metų rugsėjį oficialiai ištekėjo už savęs, tačiau dabar nusprendė išsiskirti, nes įsimylėjo kitą žmogų.
Ko jau ko, bet pasitikėjimo savimi „užingridams“ netrūksta. Socialiniuose tinkluose jie rašo, kad „esame išsilavinę, pasitikintys ir tikintys civilizacijos pažanga“. Jie esą vaikus nuo mažens moko tikėti mokslu, kalbėti ir diskutuoti objektyviais ir pamatuojamais argumentais. Tikrai? Pažvelgus į aukščiau išvardytus vos kelis genderizmo „mokslo“ atradimus, man kyla kitoks klausimas: o kas nuo „išsilavinusių ir tikinčių mokslu“ apgins tikrąjį mokslą?
O dabar apie visuomenės nesantaikos priežastis iš esmės. Visiškai akivaizdu, kad tarsi dvi tektoninės plokštės ir Lietuvoje susidūrė tradicinės vertybės ir visuomenei brutaliai brukama liberali, o tiksliau – neomarksistinė ideologija. Dėl tradicinių vertybių, ant kurių pastatyta ir stovi visa, tačiau dabar tarsi Pizos bokštas jau pasvirusi Vakarų civilizacija, viskas aišku, o kuo neomarksizmas galėtų būti pranašesnis?
Kai kurie mūsų politologai mandrai, bet nevykusiai neomarksizmo invaziją bando paaiškinti ir pateisinti užsienio pavyzdžiais, esą „Vakarų šalyse matomas konfliktas tarp tradicinių bei žmogaus teises akcentuojančių vertybių“. Jų žodžiais, tradicinės vertybės esą negerbia žmogaus teisių. Jie sąmoningai nutyli, kad žmogaus teisių samprata liberalioje demokratijoje yra susikoncentravusi tik į LGBT, kuri sudaro apie 5 proc. bendruomenės, reikalus. Labai jau trumpa tų ekspertų atmintis ir tai yra gryniausia demagogija, bet dabar į tai nesigilinsim.
„Teisingųjų“ stovykloje galima pastebėti keistų mąstymo ir elgsenos niuansų. Jų politinė ir vertybinė navigacija yra sutrikusi, jie klaidžioja emocijų rūke ir kartais net nesuvokia, kurioje barikadų pusėje kariauja. Štai jie aršiai kaunasi su „tamsybininkais“ visuose frontuose ir staiga iš visų pabūklų kala į saviškę eurokomisarę H. Dalli, kuri susipyko su sveiku protu ir nusprendė iš europiečių atimti Kalėdas.
Taip jie įsivaizduoja esą objektyvūs, bet toks selektyvumas nieko nekeičia – jie ir H. Dalli ideologiškai yra vienoje barikadų pusėje. Žiniasklaidoje gali koliotis kiek tik nori, bet niekas nekalba apie esmę. H. Dalli iniciatyva vėl verčia grįžti prie esminio klausimo, kurį kėliau savo ankstesniame komentare: ar ES biurokratija gali atimti iš valstybių narių teises ir įgaliojimus, kurių valstybės narės jiems niekada neperdavė? Ir vėl baudžiauninko mąstymas, vėl jokio Prezidento, premjerės ar bent užsienio reikalų ministro pareiškimo.
Tradicinės vertybės yra iškaltos akmenyje ir visiškai aiškios. Ką siūlo „išsilavinę ir tikintys mokslu“? Jie neturi jokios aiškios vertybių sistemos, jie tik sistemiškai griauna arba pasyviai stebi, kai tai daro kiti, ir nieko nestato.
Naudodamiesi kitų sukurtomis gėrybėmis, jie daužo tūkstantmetes tiesas ir bando pateisinti gyvenimą be taisyklių, bet anksčiau ar vėliau toks chaosas yra pasmerktas žlugti. Dar vienas ryškus bruožas: nei jų lyderiai, nei eiliniai ideologinio fronto kareiviai neprisiima atsakomybės, o tik nori ją permesti kitiems. Koks planas? Aiškiai surašyto plano nėra, bei jei sudėliosime fragmentus – beveidė, belytė nužmogintų individų masė be vertybių, kalbos, istorijos ir valstybės. Jie kalbės ir mąstys, skiepysis ir gydysis taip, kaip jiems lieps. Juos galėsi stumdyti kaip tik panorėsi.
Viešoji erdvė kupina žodinės agresijos. Ir propagandistų, ir fanatikų mąstymas dažnai būna labai panašus, o gyvenimo ir realybės suvokimas labai primityvus ir schematiškas. Dabar primityvus protas mato tik skiepą. Nereikia būti psichologu, kad matytum, kokį pasitenkinimą kai kam kelia nauji suvaržymai ir draudimai. Dėl to jie net pasiryžę asmeninei aukai, nes suvokia tai kaip saldų kerštą antivakseriams. Tačiau nuo grandinės nutrūkę komentatoriai, užgauliodami ir įžeidinėdami kitaip mąstančius bendrapiliečius, daro meškos paslaugą Vyriausybei, kuriai tarnauja. Vis šiurkščiau išsiplūdę jie įsivaizduoja, kad priešas moraliai sutriuškintas, panašiai atrodo ir Vyriausybei, todėl ir vieni, ir kiti vis labiau praranda visuomenės pulso bei nuotaikų pojūtį, o tai dar labiau kursto užsispyrimą „durniuoti“.
Daug kas aiškina, kad didžiausia problema ta, kad Vyriausybė neturi komunikacijos su antivakseriais strategijos. Taip, neturi, bet joks viešųjų ryšių išminčius nepajėgs tokios sukurti ir tai turi įsikalti į galvą ši ir visos kitos Vyriausybės. Žmonės raginami tikėti mokslu, tačiau vietoje rimtos mokslinės diskusijos mato ir girdi tik propagandą bei manipuliavimą duomenimis. Problema gerokai gilesnė: antivakseriai yra nepasitikėjimo valdžia ir net valstybe rezultatas bei simbolis.
Kas toliau? Manau, kad panašiai, kaip JAV Virdžinijos valstijoje, kurioje neseniai buvo renkamas gubernatorius. Meinstryminės žiniasklaidos nuostabai, tradiciniame demokratų bastione laimėjo respublikonas G. Youngkinas.
Priežastis labai „lietuviška“: jūs – kvailiai, tamsybininkai, nieko nesuprantate, o mes, valdžia, geriau žinome. Šios valstijos mokyklose privalomai dėstoma leftistinė kritinė rasės teorija, varoma LGBT propaganda. Tėvai bruzdėjo, bet kentėjo, tačiau jų kantrybė trūko, kai vienoje Loudono grafystės mokykloje 14-metis „plaukiojančios lyties“ (vienos iš 122 minėtųjų) atstovas, tuo metu buvęs „mergaite“, mergaičių tualete išprievartavo mokinę.
Jie dar labiau įsiuto po to, kai apygardos mokyklų administracija bandė nuslėpti užpuolimą ir norėjo patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukos tėvą už tai, kad mokyklos tarybos posėdyje jis viešai įvardijo problemą. Kantrybės taurę perpildė didysis demagogas, buvęs prezidentas B. Obama, kuris buvo atvykęs agituoti už demokratų kandidatą ir ragino nekreipti dėmesio į problemas, kurias iškėlė mokinių tėvai.
