Reikia tikėtis, kad į VSD ataskaitą sureaguos ne tik pavieniai politikai, bet bus padaryta rimtesnių pareiškimų valstybės mastu. Ataskaita šaukte šaukia, jog Lietuvos nacionaliniai interesai ir pats Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, egzistavimas yra rimtame pavojuje. Jeigu Lietuvos valdžia nuspręs tylėti dėl kokio nors nenoro bloginti santykių su kaimynais ir panašių išsigalvotų paaiškinimų, reikš, jog Lietuva savos valdžios jau neturi – egzistuoja tik valdžios regimybė, o šalį jau valdo zombiai. Tuo nesinori tikėti, todėl tikėkimės, kad Lietuvos valdžios reakcija ir, kas - dar svarbiau, konkretūs veiksmai bus. Žinoma, kvaila būtų kabintis Vladimirui Putinui į atlapus ir prašyti paaiškinimų. FSB karininkai paaiškinimų neduoda ir visai ne Rusijos reikalas supažindinti Lietuvos valdžią su įvadu į geopolitiką.
Neatrodo, jog Lietuvai šiuo metu grėstų karinė agresija, bet Kremliaus už virvučių tampomo bantustano, esančio ES sudėtyje, perspektyva akivaizdi. Ryžtingi Lietuvos valdžios žingsniai galėtų Kremliaus informacinę bei dvasinę agresiją sustabdyti ir pakeisti Lietuvos, kaip Rusijos valdomo bantustano, perspektyvą.
Tačiau Lietuvos politinė realybė tokia, jog saugumo departamento vaidmens didinimas kelia labai rimtą pavojų, kad ši įstaiga taps labai pavojingu žaislu politikų rankose. Štai net JAV bręsta skandalas dėl CŽV vykdomo masinio pasiklausymo bei internetinės veiklos kontroliavimo. JAV demokratijos tradicijos yra labai senos ir CŽV jau ne kartą yra gavusi per nosį už savo įgaliojimų viršijimą. Kas sustabdys Lietuvos saugumo departamentą, jeigu jis pradės dirbti vienai politinei jėgai ar institucijai, o ne gins valstybės interesus? Vadinamo kompromato rinkimas yra Lietuvos politinės realybės dalis.
Ir dar dėl CŽV. Galbūt jau atėjo laikas Lietuvai pataisyti santykius su JAV vyriausybe ir šia žvalgyba. Santykius, kurie buvo stipriai sugadinti ieškant CŽV kalėjimų Lietuvoje ir šių paieškų metu viešai paskelbiant informaciją, kuri turėjo likti konfidenciali .
Ką vis dėlto būtų galima padaryti, jog užsienio žvalgybos, visų pirmą Rusijos FSB, nežaistų Lietuvos ateitimi ir jos neprogramuotų. Lengviausia pasakyti, jog reikia gerinti ūkio padėtį ir daugelis problemų išsispręs pačios. Deja, taip nėra. Joks ūkinis augimas ar stabilumas neapsaugos nuo manipuliavimo visuomenės nuomone, nuo įtakos agentų ar papirktos žiniasklaidos.
Šaltojo karo metais Vakarų Europoje buvo stiprus „judėjimas už taiką“, kovojęs prieš JAV raketas, bet nematęs TSRS grėsmės. Judėjimas buvo finansuojamas KGB. Joks Vakarų Europos ūkinis klestėjimas nesustabdė masinių demonstracijų prieš jankių agresyvius planus, nors Vakaruose parduotuvės lūžo nuo prekių, o TSRS net reikalingiausi maisto produktai buvo deficitas.
Neabejotina, jog, sakykim, Lietuvai pradėjus finansuoti rusakalbį kanalą Kaliningrado sričiai ir suteikiant tribūną Rusijos opozicijai, netylėtų nei Rusijos prezidentas Putinas, nei Užsienio reikalų ministras Lavrovas. Su dabartine Rusijos valdžia galima daug kur nesutikti, bet Rusija savo nacionalinius interesus, kaip ji juos supranta, gina. Tuo tarpu Lietuvoje net buvo svarstoma, ar nereikėtų privatizuoti nacionalinio transliuotojo, taip galutinai nusiginkluojant.
Ir dar – ką Lietuvos politikai, istorikai, komentatoriai daro kurdami Lietuvos įvaizdį Rusijoje? Kur rimta (taip pat ir populiari) Lietuvos istorija rusų kalba, kur kultūros istorija? Kaip eilinį Rusijos pilietį pasiekia Lietuvos požiūris į politinius įvykius? Kremliaus politikai nėra visa Rusija. Tuo tarpu mes, daug kalbėdami apie būtinybę gerinti santykius su Rusija, kuo toliau, tuo mažiau esame Rusijoje žinomi, girdimi, suprantami. Tam nereikia jokių Lietuvos žvalgybos veiksmų, tik šiek tiek platesnio požiūrio į Rusiją.
Lietuvos saugumas atkreipė dėmesį ir į Baltarusijos žvalgybos veiklą Lietuvai. Sakoma, jog baltarusiai labai agresyvūs ir destruktyvūs. Galbūt. Prisimenant Lietuvos užsienio politikos vingius Baltarusijos valdžios bei opozicijos atžvilgiu, manytina, kad tai yra tiesa.
Tačiau Lietuvos saugumiečiai nieko nepranešė, ką daro draugiškos Lenkijos žvalgyba Lietuvoje. Be abejonės, Lenkija yra Lietuvos sąjungininkė bei partnerė. Tačiau vis dėlto ...
Lietuvoje puse lūpų buvo prabilta apie tai, jog esą kai kurie Lenkijos ambasados darbuotojai su Rusijos kolegomis koordinavo rinkiminę kampaniją Vilniaus krašte. Jeigu tai tiesa, toks bendradrbiavimas visų pirmą prieštarauja Lenkijos nacionaliniams interesams ir yra rimta Lenkijos vidaus politikos problema. Jeigu tai melas, reikia Rusiją pasveikinti su dar viena puikia žvalgybos operacija. Nesvarbu kaip ji buvo atlikta – įtakos agentų ar dezinformacijos kampanijos pagalba.
Objektyviai, žymių Vilnijos „kovotojų už lenkybę“ veikla naudinga Kremliui, jam naudingi ir blogi Lietuvos-Lenkijos santykiai.
VSD ataskaita kelia daug klausimų, kai kurie iš jų net „nekorektiški“, bet neatsakius į juos vargu ar galima būti tikriems, jog MES PATYS kuriame savo valstybės ateitį.