Tiksliau, praneša net ne pats R. Paksas. Praneša J. Borisovas: „Būsiu penktadienį Prezidentūroje. Dirbsiu. Patarėju“.

Rolandas Paksas tik palinksi į tai galva - patvirtindamas.

Būtent šią istoriją prisiminiau, kai praėjusią savaitę nuskambėjo vadinamasis Guogageitas, o Lietuva sužinojo, jog Liberalų sąjūdžio lyderio Remigijaus Šimašiaus vadovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės valdomą „Lietuvos ryto“ krepšinio klubą 150 tūkst. eurų suma dar gegužės mėnesį parėmė koncernas „MG Baltic“.

Paralelių – daugiau nei reikia: nuo apklausų vadinamojoje liberalų korupcijos byloje – iki vis dar neišviešintų paramos sutarties priedų, kuriuose, pasak to paties Guogos, ir yra visas fokusas.

Bet visame šitame politiniame chaose pamirštamas dar vienas, mano nuomone – esminis klausimas: kaip ir kiek Liberalų sąjūdis, pats R. Šimašius, o ir/ar kiti liberalai yra susiję ar kitaip priklausomi nuo koncerno „MG Baltic“ ir jo paramos?
Kodėl, iš pradžių teigęs, jog nieko iš viso nežinojo apie „MG Baltic“ paramą „Lietuvos ryto“ krepšinio klubui, vėliau, jau sužinojęs apie tai, Liberalų sąjūdžio lyderis R. Šimašius neatsiribojo ar bent nepasipiktino minėta parama?

Atsakymas greičiausiai glūdi vadinamosios liberalų korupcijos bylos tyrime.

Vyriausioji rinkimų komisija į šipulius sudaužė teisės mokslų daktaro, buvusio teisingumo ministro teiginius, esą „sėkmės džentelmenų“ byla ir liberalai – ne prie ko.

Prie ko, mielieji, ir dar kaip – prie ko. Faktas juodu ant balto: Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis padarė šiurkščius Rinkimų įstatymo pažeidimus, kai per buvusio vieno įtakingiausių Liberalų sąjūdžio narių Šarūno Gustainio įsteigtą viešąją įstaigą „Taikomosios politikos institutas“ buvo finansuojama ir paties R. Šimašiaus mero rinkimų, ir dabartinių Seimo narių liberalų Aušrinės Armonaitės, Jono Liesio, Simono Gentvilo, Žydrūno Savicko ir net Julijos Mackevič – na, tos Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos liberalės, kuri garsiausiai rėkė išmesti Guogą iš partijos, o vėliau ją paliko pati, rinkiminė kampanija.

Trys R. Šimašių palikę partijos pavaduotojai, šiferiu virš Paryžiaus, pasak Jurgio Krasnicko, nuskridusi partinė valstybės dotacija, rankas Vilniaus miesto savivaldybėje laužantys koaliciniai socialdemokratai, finansinė ir politinė kebeknė su „Lietuvos ryto“ klubu, Lukiškių aikštės peripetijos – šiandien sėkmės džentelmenui R. Šimašiui prasidėjo tikras nesėkmių ruožas.

Bet visame šitame politiniame chaose pamirštamas dar vienas, mano nuomone – esminis klausimas: kaip ir kiek Liberalų sąjūdis, pats R. Šimašius, o ir/ar kiti liberalai yra susiję ar kitaip priklausomi nuo koncerno „MG Baltic“ ir jo paramos?

„Remigijaus legenda“ - taip pavadinta skaidrė demonstruota susirinkusiesiems į liberalų mokymus viešbutyje „Margis“. Tačiau po praėjusią savaitę surengtos R. Šimašiaus ir „Lietuvos ryto“ klubo dalininkų spaudos konferencijos ši legenda kasdien vis labiau byra į šipulius.
Kol prokurorai ar teismas neatskleidė, lieka neaišku, ar rinkimų mokymams išleisti pinigai, paskandinę sėkmės džentelmenus ir gražiausios šypsenos savininką, nebuvo iš to paties „MG Baltic“ koncerno sąskaitų ar cash‘o kasos.

Nes jeigu taip, tada - Dieve padėk, viskas stoja į vietas ir R. Šimašiaus elgesys tampa paaiškinamas logiškai.

Tik visiškas naivuolis gali neįvertinti, kiek prokurorų (o ir pasibaigusiame VRK) tyrime ir jo išvadose svarbūs yra ne tik prokurorų ar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surinkti įkalčiai, bet ir korupcijos byloje apklaustų liudytojų – tarp jų ir „MG Baltic“ atstovų bei to paties A. Guogos parodymai.
Parodymai, kurių teisme galima laikytis arba duoti naujus.

Lygiai taip pat – su parama „Lietuvos ryto“ klubui. Koncernui atskleidus „slaptuosius protokolus“, t.y. sutarties priede išvardintas klubo sąlygas ir įsipareigojimus „MG Baltic“, gali paaiškėti, kad parama, kuri, beje, ar tik nesugrįžo į Gedvydo Vainausko sąskaitas, buvo iš tiesų, kaip sakė Antanas Guoga, sutartimi už tylą.

„Remigijaus legenda“ - taip pavadinta skaidrė demonstruota susirinkusiesiems į liberalų mokymus viešbutyje „Margis“.

Tačiau po praėjusią savaitę surengtos R. Šimašiaus ir „Lietuvos ryto“ klubo dalininkų spaudos konferencijos ši legenda kasdien vis labiau byra į šipulius.

Kaip ir Pakso, taip ir Šimašiaus (liberalų) atveju mes matome tą pačią desperaciją – bet kokia kaina (net ir savo politinės ateities) tarnauti, neišsižadėti, neatsiriboti, leisti visuomenei toliau regzti įvairiausias sąmokslo teorijas, neduodant vieno tiesaus ir aiškaus atsakymo, kodėl taip elgiesi.

Išmetus musę iš barščių, sriubą galima srėbti toliau. Tik savęs (ir visuomenės) neapgausi – kiekvieną kartą keliant šaukštą prie burnos, vaizduotė jame matys tą išmestą vabzdį.
Ir gudri višta užpakalį išsidilgina. Ypač tai aišku po VRK šios savaitės sprendimo. Naivus kvailelis iš kengūrų šalies (ar būgnų berniukas – kaip jums patogiau), atrodo, bus apžaidęs sėkmės džentelmenus.
V. Danauskienė
Nepaaiškinant - ar esi, ir jei esi, tai kodėl užspaustas? Ar turi, ir jei neturi, tai kodėl kito pasirinkimo?
Rodos, viskas buvo apskaičiuota: prisipažinta apie tai, kad nieko nežinojo apie tokią paramos sutartį, skubiai ant kilimėlio iškviesta klubo vadovybė pasiaiškinti, pagrūmota Australijos link, net nutekinta informacija apie klubo prezidento Guogos neva esančią antrąją paramos sutartį, „gerokai mažesnę“ nei pirmoji, 850 tūkst. eurų paramos suma. Ir apie tariamas skolas Gedvydui Vainauskui bei tam pačiam „Lietuvos ryto“ klubui.

Tačiau buvo padaryta viena nedovanotina komunikacijos klaida: išdalinus viešai koncerno paramos klubui sutartį, nepagalvota, kad kas nors iš žurnalistų dar ir perskaitys jos turinį.

Ir naivia veido išraiška įžūliai drėbs į akis – o tai kur priedas? Ir – kas jame? Nes būtent priedas ir yra big deal.

Šios savaitės įvykiai „Remigijaus legendą“ sudaužė ne prasčiau nei Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius daužė butaforinį korupcijos ledą 2015-ųjų metų liberalų rinkimų reklaminiame video klipe.
Dūžta į šipulius Remigijaus legenda. Akyse dūžta. Gintautas Paluckas su Gabrieliumi Landsbergiu trypia Australijos aborigenų šokį. Antanas Guoga atsikimšo burbono butelį... Lietuva susisiautė į naisiškas sermėgas - artėja politinė žiema.
V. Danauskienė
Tai, kaip visos suinteresuotos šalys vėliau aiškino, kodėl nėra/yra/yra, bet nepasirašytas, derinamas/nesuderintas/suderintas priedo, galėtų tapti vadovėline blogojo komunikacijos pavyzdžio klasika viešųjų ryšių paskaitų studentams.

Kaip ir Pakso, taip ir Šimašiaus atveju skraido galvos. Antanas Guoga jau atleistas iš visuomeninio Vilniaus mero patarėjo pareigų.

Išmetus musę iš barščių, sriubą galima srėbti toliau. Tik savęs (ir visuomenės) neapgausi – kiekvieną kartą keliant šaukštą prie burnos, vaizduotė jame matys tą išmestą vabzdį.
Ir gudri višta užpakalį išsidilgina. Ypač tai aišku po VRK šios savaitės sprendimo. Naivus kvailelis iš kengūrų šalies (ar būgnų berniukas – kaip jums patogiau), atrodo, bus apžaidęs sėkmės džentelmenus.

Nes gerai lošti tenisą - dar nereiškia, kad tau seksis ir prie Vilniaus pokerio stalo. Čia jums ne viena tuja.

Liūdna tik, kad šįkart lošėjas tiesiai nepasakė, kuris karalius nuogas. Todėl ir griebėmės visi už smunkančių kelnių, idant nesužybčiotų nuogas užpakalis – veidu į Lietuvą.

Šios savaitės įvykiai „Remigijaus legendą“ sudaužė ne prasčiau nei Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius daužė butaforinį korupcijos ledą 2015-ųjų metų liberalų rinkimų reklaminiame video klipe.
Dūžta į šipulius Remigijaus legenda. Akyse dūžta. Gintautas Paluckas su Gabrieliumi Landsbergiu trypia Australijos aborigenų šokį. Antanas Guoga atsikimšo burbono butelį... Lietuva susisiautė į naisiškas sermėgas - artėja politinė žiema.