Paprasti kvailiai, reliktiniai naivuoliai ir šių laikų žioplos salomėjos nėrys iš Kėdainių, lukašenkinės sovietų iškasenos su bulvių tyre galvoje, socialistiniuose Vakarų universitetuose išpenėti Kremliaus tyrėjai, Tumino ir Dapkūnaitės talento gerbėjai, Taivano ir skiepų nekentėjai – visi jie daugmaž pritilo, užsičiaupė ir pabruko uodegas.
Vėgėlininkams šeimamaršiams beliko elektros kainos, o taip pat ministrų ir Seimo narių algos. Nieko tokio: kai eskaladės kolūkiečiai, kreidučių batalionas, basos motinos ir tetutės Neringos motorizuotoji patvorio brigada patenka į valdiškas vietas, jie stebėtinai greitai prisitaiko prie didelių algų ir klausimas prapuola savaime.
Dabar atsisukime vėl į geriausio laisvės ir demokratijos draugo, senelio ir prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi į savo žmones. Kad jums nereikėtų klausytis šešiolikos minučių gana nuobodaus turinio, aš tai padariau už jus.
Putinas kalbėjo taip, kaip kalba, kai kalbà jam parašyta, kai jis kalba tai, apie ką norėtų verčiau patylėti, ir iš reikalo kartoja dalykus, kuriais nė trupučio netiki. Tai girdėti iš nenatūralios įtampos balse, groteskiškai pabrėžiant prasminius žodžius (jie būna pabraukti tekste, pateiktame prezidentui ekrane, sudėtingus žodžius nuo keturių skiemenų išskaidant skiemenimis, nes Putiną erzina, kai jis kalbėdamas užsikerta, ir kalti dėl to visada lieka referentai). Jis taip pat nenatūraliai ir pagal surašytą scenarijų dėliojo pauzes – jos irgi būna parodytos tekste dideliais tarpais su lenktu pabraukimu, beveik kaip natose muzikantui.
Putinas, kaip daugelis kompleksuotų, bailių žmonių, gyvenime yra linkęs murmėti ir greitai malti žodžius, nebent kalbėtų kažką, kas jam labai svarbu ir kuo jis tiki (pavyzdžiui, prezidentas labai mėgsta ekspromtu skaldyti nepadorius juokus – viską apie tualetus, subines, kiaušus ir panašias Leningrado marozėlių mėgstamas potemes). Todėl kalbos jam rašomos taip, kad būtų nulipdytas ramaus ir galingo didžiavyrio įvaizdis – kuris labai skiriasi nuo sunykusio, pasimetusio pensininko, kurį tik ką matėme Uzbekistano mieste Samarkande ant sofutės. Tų kadrų pačiam Putinui nerodė – jis nemėgsta matyti siužetų, kuriuose atrodo apgailėtinai.
Tikėtina, kad būtent todėl kalba buvo ilgai atidėliojama: ji buvo įrašinėjama daug kartų, ir valdovas vis nebūdavo patenkintas galutiniu rezultatu. Kalbų rašytojai plušo visą antradienį iki vėlyvos nakties. Pagal Putino bendrą tonusą matyti, kad studijoje jis praleido kelias valandas ir yra gana pavargęs, energijos nedaug. Aiškiai matyti, kad ilgus teksto gabalus jis kartoja jau nebe pirmą ir ne antrą kartą.
Daug kas pasikeitė nuo 2022 vasario 24 d., kai Vladimiras Putinas agresiją prieš Ukrainą aiškino miglotais ir supainiotais istoriniais ir filosofiniais išvedžiojimais, ramiai burbuliuodamas apie tai, kad Ukraina nėra tikra valstybė, ji tik dirbtinai sukurta ir dabar prieš Rusiją naudojama skudurinė lėlė, ir reikia proto netekusiems vargšiukams padėti išsivaduoti nuo saujelės aferistų, kurie, spiriami Vakarų, blaškosi ir bando vaizduoti šalį.
Tuomet, daugiau nei prieš pusmetį, Putinas buvo ramaus valdovo, istorijos mokytojo ir likimo vykdytojo pozicijoje, kas buvo matyti iš jo išsidrėbusios pozos, neskubraus tempo ir atlaidžios vyresniojo draugo ir teisėjo balso melodijos. Ten būta svajoklio polėkio, ramybės, būdingos žmogui, kuris turi visą amžinybę.
Trečiadienio rytą transliuotame įraše Putinas buvo atsisėdęs nepatogiai ir dešinę ranką toli išmetęs į priekį ir į šoną, įsikibęs stalo, lyg norėtų jau keltis ir eiti. Jam norėjosi kuo greičiau baigti šį nemalonų užsiėmimą.
Kalba buvo parašyta paskubomis, ir jos kokybė šlubavo net ir šių laikų Kremliaus standartais vertinant. Nė vieno naujo termino, vaizdingumo – nulis, jokių išmanių metaforų, tik kartojama viskas, ką Rusija pati daro, permetant kaltinimus Ukrainai. Neonacių režimas, 2014 m. ginkluotas perversmas, totalinė rusofobija, genocidas, blokada, teroras, neapykantos kurstymas, meta į kalėjimus, tyčiojasi, kankina taikius gyventojus, daužo ligonines ir mokyklas, agresyvi politika, genocidas, šalies plėšimas – nesuklyskite, Putinas visa tai sakė būtent apie Ukrainą. Kiekvienas nusikaltimas, kurį daro jo žmogžudžiai ir prievartautojai, buvo priskirtas ukrainiečiams. Taip veikia karo propaganda, tai normalu ir lengvina karingų kalbų rašymą.
Žinutė itin paprasta, galiu išdėstyti ją vienu sakiniu. Ukrainos neteisėta valdžia, neonaciai ir fašistiniai baudėjai puola rusus, Vakarai tiekia ukrainiečiams ginklus, sukilėlių respublikos rengs referendumus ir prisijungs prie Rusijos, ir mes tai prasuksime greitai, tačiau karine prasme ukrainiečiai įsitvirtino ir yra stiprūs, ir todėl mes neskubėdami ir saugodami gyvybes, žingsnis po žingsnio, toliau vaduosime Donbasą, o kad tai galėtume daryti, reikės šauktinių ir mobilizacija prasideda dabar, o jeigu Vakarai mums pabandys kaip nors dar kenkti, mes ginsimės branduoliniais ginklais, ačiū už dėmesį.
Išskyrus pirmąsyk panaudotą Josifo Stalino garsųjį kreipinį iš Antrojo pasaulinio karo laikų („broliai ir seserys“), akcentuoti beveik nėra ką, todėl tik pateiksiu vertimą kai kurių nevalingų atviravimų, kurie Putino kalboje buvo itin lengvai pastebimi. Kai Putinas (arba bet kuris toksiškas kalbėtojas) prisispyręs pabrėžia ką nors, reikia suprasti, kad jis galvoja ir elgsis lygiai atvirkščiai.
„Specialioji karinė operacija Ukrainoje buvo visiškai neišvengiamas ir vienintelis įmanomas sprendimas“ reiškia: tai buvo mano sumanymas, kurio nebegaliu atsukti atgal, ir kuris sugadino jums gyvenimą ir mano ramią senatvę, ir pats sau negaliu atleisti, o taip pat tiems, kas teikė blogą informaciją.
„Mobilizacija buvo Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo pasiūlymas“ reiškia: kariškiai žino, kad jų žmonės neina kariauti net už pasakiškus samdinių honorarus, ir sakė man, kad mobilizacija nepavyks, tačiau aš neturiu geresnių minčių, o jėgos struktūros dega noru dar labiau sukti veržles, todėl aš pasakiau generolams, kaip viskas bus.
„Tai dalinė mobilizacija, bus šaukiami rezervistai, jau tarnavę kariuomenėje“ reiškia: griebsim visus lytinę brandą pasiekusius jaunuolius ir pusamžius vyrus, o jei reikės, ir naminius gyvulius.
„Kariai privaloma tvarka bus ruošiami prieš siunčiant į frontą“ reiškia: jokio rengimo tikrai nebus, nes jam nėra laiko, instruktoriai visi seniai fronte, ir po kulkomis šauktiniai bus metami visi iškart – jei jus pagavo ir apvilko uniformą, greičiausiai jums liko gyventi ne daugiau nei savaitė.
„Šauktiniai gaus tas pačias išmokas, kaip ir kontraktiniai kariai“ reiškia: šauktiniai negaus jokių išmokų, net tų, kurios priklauso šauktiniams, ir galės džiaugtis, jei gaus maisto davinį.
„Gynybai mes naudosime visas turimas priemones, ir tai ne blefas“ reiškia: aš tai jau kartojau daug kartų, ir tai yra blefas. Branduolinio ginklo nenaudosiu, nes pats noriu gyventi, o po pirmojo panaudojimo nebus nieko net teoriškai.
Mums ypač blogo ir baisaus toje seno, pavargusio ligonio kalboje nieko nebuvo.
Rusijai ir jos gyventojams nuo šiandien prasideda naujas pragaro ratas, kuris, tikėtina, bus toks, kad vis daugiau žmonių šauksis bet kokios pabaigos. Žmonės darosi pavojingi tada, kai jiems nebėra ką prarasti. Nuo šiandien jiems prarasti beveik nieko nebelieka.
