Jėzus Kristus yra ne vienas iš galimų kelių, bet vienintelis kelias. Po Kristaus prisikėlimo apaštalai šį mokymą ištikimai pakartojo. Teismo taryboje Petras, teisindamas apsigimusio luošio pagydymą Jėzaus vardu (Apd 3, 1–8), skelbia: „Nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4, 12).
Tas pats apaštalas taip pat sako, kad Jėzus Kristus yra „visų Viešpats“, „Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas“, ir todėl „kiekvienas, kas jį tiki, gauna jo vardu nuodėmių atleidimą“ (Apd 10, 36. 42. 43).
Korinto bendruomenei šv. Paulius rašo: „Ir nors būtų vadinamųjų dievų danguje ar žemėje – daug tų dievų ir daug viešpačių, – tai mes turime tik vieną Dievą – Tėvą, iš kurio yra visa ir jam esame mes, ir vieną Viešpatį – Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes esame per jį“ (1 Kor 8, 5–6).
Apaštalas Jonas irgi patvirtina: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“ (Jn 3, 16–17).
Tikinčiųjų bendruomenė nuo pat pradžių pripažino Jėzui išganomąją reikšmę ir laikė jį vieninteliu, kuris kaip žmogumi tapęs, nukryžiuotas ir prisikėlęs Dievo Sūnus Tėvo siuntimu ir Šventosios Dvasios galia dovanoja apreiškimą (Mt 11, 27) ir dieviškąjį gyvenimą (Jn 1, 12; 5, 25–26; 17, 2) visai žmonijai ir kiekvienam žmogui.