Ir tarė sodininkui: „Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!“
Anas jam sako: „Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi.“ (Lk 13, 6–9)
Nevaisingo figmedžio palyginimas kreipia mus atsivertimo linkme. „Jau treji metai“ nurodo Jėzaus viešosios veiklos trukmę (nuo 27 m. rudens iki 30 m. pavasario), o „dar šiais metais“ – visus metus ir amžius iki Viešpaties šlovingojo sugrįžimo.
Tai Dievo kantrumo ir gailestingumo metai (2 Pt 3, 9). Mat Dievas nuolatos ieško vaisių žmogaus gyvenime. „Ieškoti vaisių“, vadinasi, sakyti, jog žmoguje yra įskiepytas ramybės, gerumo ir grožio daigas, kurio neįmanoma sunaikinti.
Taip išsipildo pranašo Izaijo žodžiai: „Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio, kol neatneš teisybei laimėjimo; o jo vardas teiks viltį tautoms!“ (Mt 12, 20–21).
