Užtat bus dar vienas ar net keli balsavimai dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų. Balsuos tol, kol bus patenkinta Ramūno Karbauskio užgaida. O paskui mūsų išrinktieji imsis 2019 m. valstybės biudžeto, kurio svarstymas taps tokia brolžudiška kova, kurioje gali kristi net atokiau nuo V. Pranckiečio pjudymo bandęs laikytis premjeras Saulius Skvernelis.

Kai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas kalbėjo, kad LVŽS frakcijoje auga nusivylimas premjeru, jis labai švelniai išsakė tas nuotaikas, kurios tvyro pamačius biudžeto projektą. Iš tikrųjų „valstiečius“ netikėtai užklupo suvokimas, kad žlugo jų svajonė pakartoti Lietuvoje Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos sėkmės istoriją.

Jaroslawo Kaczynskio PiS prieš savaitę laimėjo rinkimus Lenkijoje, surinkusi 43,6 proc. balsų ir užsitikrinusi absoliučią daugumą būsimos kadencijos parlamente dėl savo dosnios socialinės politikos ir konservatyvios retorikos. Atrodė, R. Karbauskio LVŽS tereikėjo nukopijuoti PiS sprendimus, ir rezultatas turėjo būti panašus. Ekonomika juk pas mus per visą žaliavalstiečių kadenciją auga ne ką prasčiau, negu Lenkijoje – beliko dalinti pinigus ir džiaugtis augančiu populiarumu. Tačiau LVŽS ir to nesugebėjo.

2016 m. Seimo rinkimuose LVŽS sėkmę lėmė dvi svarbiausios priežastys: rinkėjų nusivylimas į Vijūnėlės skandalą įsipainiojusia Algirdo Butkevičiaus vyriausybe ir Eligijaus Masiulio sulaikymas. Pastarasis pašalino iš kovos dėl valdžios rinkiminių metų pradžioje sparčiausiai auginusį savo reitingus Liberalų sąjūdį. Žalieji valstiečiai tiko visiems nusivylusiems, nes savo sąraše turėjo ir beveik socialdemokratinių pažiūrų Stasį Jakeliūną, 2012 – 2014 m. patarinėjusį tam pačiam A. Butkevičiui, ir didesnę katalikę už popiežių Pranciškų Agnę Širinskienę, ir beveik liberalių pažiūrų S. Skvernelio bendražygius: Vytautą Baką, Dovilę Šakalienę, Justą Džiugelį.

S. Skverneliui tapus premjeru, vyriausybėje įsitvirtino tie, ką dabar V. Ąžuolas ir kiti 2019 m. biudžeto projekto kritikai pravardžiuoja neoliberalais. Perkraunant vyriausybę po Prezidento rinkimų neoliberalo Roko Masiulio pavyko atsikratyti, bet liko finansų ministras Vilius Šapoka, kurio susirūpinimas viešųjų finansų sistemos tvarumu trukdo statyti lenkišką tautinį socializmą.

R. Karbauskiui dabar teks rinktis vieną iš dviejų blogybių: nuslopinti frakcijos pasipiktinimą ir mobilizuoti ją balsavimui už tokį biudžeto projektą, kokį gavo iš S. Skvernelio, arba pradėti pilietinį karą su savo vyriausybe. Pirmasis kelias reiškia, kad į Seimo rinkimus LVŽS eis nepradžiuginusi pinigų lietumi savo rinkėjų – mažiausias pajamas gaunančių vyresnio amžiaus provincijos gyventojų. Ir bus jų nubausta už nepateisintus lūkesčius. Antrasis – visišką valdžios suirutę ir gal net pirmalaikius rinkimus, kuriuose dabartinius valdančiuosius nušluotų opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai. O lenkiškam scenarijui jau nebeliko nei laiko, nei vėstančios ekonomikos galimybių.

Vos už 10 kilometrų nuo Lazdijų miesto centro, bet jau Lenkijos teritorijoje, stovi nedidelė lietuviško kapitalo prekybos tinklo „Vynoteka“ parduotuvė. Jos aikštelėje net ir darbo dienos vidury sunku rasti vietą automobiliui, o prie kasos nusidriekia eilės lietuvių, stumiančių vežimėlius, pilnus lietuviško alaus ir „Krekenavos“ mėsos gaminių, kurie ten gerokai pigesni, negu tėvynėje.

Jeigu kitąmet, kaip planuojama, Lietuvoje dar labiau padidės akcizai alkoholiniams gėrimams ir rūkalams, o prekybos centrų mokestis kilstels ir kitų prekių kainas, balsuojančių savo eurais prieš Lietuvos valdžios politiką Ogrodnikų „Vynotekoje“ bus dar daugiau. Prie alaus mėgėjų prisidės važiuosiantieji pirkti rūkalų, nes jau dabar pigiausių cigarečių pakelis Lenkijoje kainuoja 12,99 zloto (3,08 euro), o Lietuvoje, padidinus akcizą, priartės prie 3,50 euro. Štai kodėl PiS laimi visus rinkimus iš eilės, o LVŽS tokia sėkmė ištinka tik R. Karbauskio vaizduotėje.