O per radiją nedrąsiai pasigirsta pirmieji žiemos švenčių muzikos garsai. Beprasmius ginčus, kas svarbiau – Vėlinės ar Helovinas – netruks pakeisti miestų ir miestelių orumo pasimatavimai, kieno Kalėdų eglė gražiau papuošta. Tik labai panašu, kad dovanas šiemet Lietuva ir pasaulis gaus ne iš Santa Klauso maišo, o iš Pandoros skrynios.
Visą ilgą Ilgių savaitę TS-LKD rėmėjai ir agitatoriai keiksnojo Laisvės partijos pirmininkę, ekonomikos ministrę Aušrinę Armonaitę už jos įžūlumą ir tariamą populizmą. Petras Gražulis ir Remigijus Žemaitaitis gali lengviau atsikvėpti, nes jų išdaigos jau niekam nerūpi – konservatoriai ėmėsi pamėgtos pramogos ieškoti priešų tarp savo bendražygių ir sąjungininkų.
TS-LKD aktyvistai jau kaltina populizmu A. Armonaitę, ištarusią, jog nori matyti ne tik 26 mln. eurų Nekilnojamojo turto mokesčio, bet ir „kiekvieną žmogų, kuriam reiks tai mokėti“ bei lygina jį su LSDP vadovės Vilijos Blinkevičiūtės abejotino nuoširdumo susirūpinimu pensininkais.
Galima būtų paklausti, kur čia populizmas, kad liberali partija daro tai, už ką ją liberalių pažiūrų rinkėjai ir rinko į valdžią – bando apginti nuo mokesčių, BVP perskirstymo ir valstybės įsipareigojimų didinimo?
Kas sumes į Valstybės biudžetą tuos 26 milijonus? Finansų ministerija bando nuraminti, esą jo nė nepajusiu, o mokės kažkas kitas – turtingesnis kaimynas ar neapdairiai investavusieji į nuomai skirtus būstus didmiesčiuose bei kurortuose? Suma nėra tokia jau didelė, o išimčių ir išlygų siūlomuose mokesčių pakeitimų projektuose prikaišiota tiek, kad atrodo, jog jų kūrėjai tyčia stengiasi mus paguosti viltimi prasmukti nesusimokėjus.
O juk jūs visi, aš ir G. Skaistė puikiai žinome, kas bus paskui. Amžinai pinigų stokojančios savivaldybės, kurioms palikta galimybė kaitalioti NT mokesčio dydį labai plačiose ribose, neatsispirs pagundai pamažu artinti jo tarifą prie maksimalios ribos. O čia dar Registrų centras kasmet perskaičiuos turto vertes, kad per mažos nepasirodytų. Kaip šiemet perskaičiavo jūsų žemės sklypų kainas, automatiškai padidindamas Žemės mokestį ne procentais, o kartais.
Taip 26 milijonų labai greitai išsipūs iki 260, o jūsų turimi mokėti keliolika eurų per metus pavirs keliais šimtais. Būsto nuomotojai padarys kaip visada – metinę mokesčio sumą padalins iš 12 mėnesių ir pridės prie nuomos kainos. Negalite tiek mokėti, tai pavaikščiokite po Vilnių ir paieškokite pigiau arba važinėkite į darbą sostinėje iš gimtųjų Mikabalių.
Kertinis nerašytas susitarimas, kuriuo remiasi mūsų visų santykis su valstybe, apima vos kelias sritis. Mes atiduodame valdžiai daugmaž nekintančią savo pajamų dalį ir ne per daug domimės, kaip politikai tuos pinigus paskirsto. Kartą per ketverius metus, Seimo rinkimų metu, balsuodami įvertiname ar pakankamai kokybiškas viešąsias paslaugas už tuos pinigus gavome. Bet sukeisdami vietomis Seimo poziciją ir opoziciją jokiu būdu nesuteikiame jiems teisės giliau kišti leteną į savo piniginę.
Patekę į valdžią konservatoriai klaidingai įsivaizdavo rinkimų metu gavę tautos mandatą paimti iš jos sau daugiau pinigų. Tačiau beveik pusė rinkėjų, išvis neatėjusių balsuoti, tokios jų teisės nepripažįsta. Kaip ir didesnė dalis iš atėjusiųjų, ir 2020 m. balsavusių už opoziciją bei kitas dvi valdančiosios daugumos partijas.
10 proc. nesiekiantys TS-LKD reitingai apklausose yra labai aiški visuomenės žinia šalį valdantiems politikams: jūs neturite teisės laužyti stabiliai veikiančią sistemą.
Kodėl lietuviai nesirenka į masinius mitingus ir protesto akcijas prieš valdančiųjų planus didinti mokesčius? Po visų antivakserių ir šeimamaršininkų mitingų, riaušių prie Seimo ir populistų išsidirbinėjimo pati viešojo protesto idėja yra beviltiškai sukompromituota. Jeigu ateisiu į mitingą Nepriklausomybės aikštėje, o ten teks stovėti kažkur tarp Celofano ir Erikos Švenčionienės, tai būtinai kas nors nepagrįstai pamanys, esą pritariu jų idėjoms. Tai gal tegul anie sau mitinguoja vieni ar tik su savo bendražygiais.
Rinkėjų rūstybė už visas nerimo dienas, kada dar koks naujas mokestis užgrius ant galvos, konservatorius ištiks kitais metais. Kai jiems reikės mūsų balsų Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose.
Ingridos Šimonytės pykčio protrūkis Vyriausybės pasitarime, ištransliuotas viešai, faktiškai palaidojo jos galimybes bent prisiartinti prie Prezidento rinkimų antrojo turo.
Savitvardą praradusios pradinukų auklėtojos vaidmuo jai tiesiog netinka. O pasipriešinti premjerės ir finansų ministrės spaudimui išdrįsusi A. Armonaitė jau beveik užsitikrino Laisvės partijos patekimą į kitą Seimą. Tereikia toliau nuosekliai laikytis savo pozicijos ir aiškiai iškomunikuoti rinkėjams, kas juos gelbsti nuo mokesčių didinimo.
