Užuot paaiškinę tautai, kodėl Gerovės Prezidento viešnagė pas mylimą dukrą tapo valstybės paslaptimi, jo patarėjai kažką suveltai malė apie tai, kad Prezidentas už tą gabalą kelionės į Korėją žada susimokėti iš savo kišenės. Kai kelionių agentūra atsiųs sąskaitas ar balažin ką.
Iš to buvo galima suprasti tik tiek, kad Prezidentą aptarnaujanti agentūra yra itin nerangi su sąskaitomis. O kol agentūra susirangys, už slaptą šalies vadovo, jo, žmonos ir kelių apsaugininkų kelionę iš Japonijos į P. Korėją esam susimetę mes, mokesčių mokėtojai. Tie patys, kuriuos Prezidentas trūks plyš greituoju būdu nori apkrauti dar didesniais mokesčiais.
Kad už juos galėtume Gerovės Prezidentui iki panagių suremontuoti trobą. Protas neišneša, kaip nutiko, kad Grybauskaitė, kuri neturėjo nei mažų vaikų, nei šuns ar katino, galėjo taip nudrengti palocius, kad neužtenka šiaip sienas padažyti, o būtina rekonstrukcija už milijonus?
O dabar būkim biedni, bet teisingi – kas, jei BNS reporteriai nebūtų išknisę apie tą slaptą skrydį į P. Korėją? Kokias sąskaitas būtų atsiuntusi Prezidentūrai kelionių agentūra? To nebepatikrinsi. Lieka tikėti Prezidentu. Arba ne, nes kam, po velnių, tada Prezidentui slėpti kelionę? Visuotinės informacijos amžiuje!
Tuo pat metu paaiškėjo, kad Lietuva, kelias dienas turėjusi nežinia kur esantį Prezidentą, galėjo turėti ir Vyriausybę, kuriai nežinia kas vadovavo. O gal ir dar bjauriau – buvo savaičių, kai, teisiškai žiūrint, Vyriausybei niekas nevadovavo.
Pridėkim tai, kad dar turim Seimo pirmininką, kuris nežinia kam atstovauja, ir gausim, kad aukščiausias veiksnus pareigūnas valstybėje kažkurią dieną buvo Kultūros komiteto pirmininkas. Dėl kurio veiksnumo irgi turbūt dar galima abejoti.
Bet grįžkim prie Vyriausybės, kuriai spalį ištisas savaites nežinia kas vadovavo. Kaip tai galėjo atsitikti? Atsakyti nebus lengva, nes Prezidento dekretų maklėse su premjero Skvernelio ligonlapiais velnias ir tas ragus nusilaužtų.
Spalio 4 d. Prezidentas išleido dekretą Nr. 1K-81 pavesdamas ministrui Vaičiūnui pavaduoti premjerą nuo spalio 5-osios iki lapkričio 8-osios jo laikinojo nedarbingumo dienomis.
Sakote, viskas čia kaip ir gerai? Protmūšį vargiai laimėtumėte. Jei premjerui būtų išrašytas ligonlapis nuo spalio 4-osios iki pat lapkričio 8-osios imtinai, viskas išties būtų gerai. Kebeknė kyla dėl to, kad premjeras spalio 4-ąją, o taip pat 7, 9, 10, 11, 14, 15, 16, 17, 21 22, 25 ir 28 dienomis kažkiek dirbo.
Daug neaiškinant, išėjo taip, kad tai, kas laikinai vadovaus Vyriausybei, lėmė ne valstybės Prezidento dekretas, kaip numato Konstitucijos 97 str., o premjerą gydantis gydytojas, kuris savo pacientui Skverneliui galėjo pasakyti: „Šiandien jokių darbų ir rytoj ne, o poryt prašom.“
Smulkmena? Tarkim. Bet jei gydytojas gali nuspręsti, kas šiandien arba poryt vadovaus ministrų kabinetui, kaip tada iš šalies atrodo ta gerovės valstybė? Galų gale, jei mums tinka toks valdymo stilius, kam mums tada Prezidentas? Gal užteks daktaro?
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, prof. V. Sinkevičius taip ir pasakė: „Prezidentas negali išleisti tokio dekreto, kuriame nėra nurodyta, kuriomis konkrečiomis dienomis ministras pavaduoja ministrą pirmininką. Teisę spręsti, kad premjeras negali eiti pareigų tomis dienomis, Prezidentas perleidžia gydytojų komisijai.“
Šis Prezidento dekretas gali būti ginčijamas Konstituciniame Teisme. Jei Seimas turėtų tikrą pirmininką ar kietą opoziciją, taip gal jau būtų ir atsitikę. Seimas buvo užsiėmęs Pranckiečiu.
Beveik tuo pat metu, kai Sinkevičius pasakė, kad Prezidento dekretas antikonstitucinis – būna gi sutapimų – ir Prezidentas atsigavo po „jet lag“. Spalio 24 d. ir spalio 28 d. gauname pataisytus jo dekretus dėl premjero pavadavimo.
Naujasis dekretas Nr. 1K-92 rodo, kad Prezidentas spalio 24 d. paveda ministrui Vaičiūnui pavaduoti Skvernelį nuo spalio 5 iki 23 dienos (sic!), o ministrui Šapokai – spalio 24-ąją. Bet tai juk dekretas atgaline data? Taip. Ar tokie dokumentai galioja?
Lyg ir neturėtų. Antra, konkrečių dienų, kada Skvernelis turi ligonlapį, ir atgaliniai Prezidento dekretai nepateikia. Vadinasi, naujieji Nausėsos dekretai taip pat gali būti antikonstituciniai, o gal net labiau antikonstituciniai nei spalio 4-osios?
Trečia, kodėl staiga vienai dienai iššoka premjerą pavaduojantis ministras Šapoka? Ar ne dėl to, kad tądien ministras Vaičiūnas negalėjo dėl ko nors vadovauti Vyriausybei? Bet tada Prezidentas pasirašo po bet kuo, ką jam pakiša Skvernelis?
O kaip tada su spalio 28 d. Prezidento dekretu IK-93, kuriame numatyta, kad Vaičiūnas nuo spalio 25-osios iki lapkričio 8 d. pavaduoja premjerą, jei premjeras bent dieną dirbtų? Vėl nėra konkrečios nedarbingumo dienos. Skvernelis spalio 28 d. pirmininkavo ministrų pasitarimui ir Nacionalinio saugumo komisijos posėdžiui. Naujausias Prezidento dekretas tokios teisės jam nesuteikė. Kaip ir teisės pasirašyti teisės aktus.
Kaip taip gali būti teisine save vadinančioje valstybėje?
Keista, kad jokių klausimų nekyla Seimui. Susipažinus su Konstitucijos 97 str., klausimų turėtų kilti net ir Konstitucijos egzamino dalyviui: „Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam ministrų jį pavaduoti, o kai tokio teikimo nėra, Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką.“
Kam dekrete Prezidentui išvis minėti premjero teikimą, jei jo nereikia, nes nėra 60 dienų? Ar 60 dienų čia svarbus terminas, ar ne? Ar nebūtų logiška, o drauge ir empatiška premjero atžvilgiu, 60-iai dienų vieną ministrą – be laikinų premjero grįžimų – paskirti laikinuoju premjeru, kaip leidžia Konstitucija? Ar gerai, jei Prezidentas iki kadencijos pabaigos vienam ministrui kas porą savaičių vis paves pavaduoti premjerą?
Kadangi Konstitucija ne viską numato, ar nereikėtų dėl premjero situacijos jau dabar kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį teismą?
Peržiūrėjus premjero darbotvarkę tomis dienomis, kai jis dirbo, krenta į akis tai, kad darbas truko vos iki dviejų valandų, išskyrus rugsėjo 25, spalio 2, spalio 7 ir kelias kitas dienas, bet ir tomis dienomis galima kalbėti tik apie 4-5 darbo valandas. Ir čia nėra nieko nuostabaus – klastingos ligos intensyvus gydymas ir intensyvus premjero darbas yra nelabai suderinami.
Tai nėra kaltinimas premjerui. Tik klausimas – ar Lietuvos valstybė šiandien jau gali sau leisti turėti tik kartais Vyriausybės rūmuose pasirodantį premjerą? Pagaliau, ar Lietuvos valstybė turi teisę šitaip kankinti žmogų, kuris visą gyvenimą dirbo valstybei?
Valstybė – ne špitolė ir ne vaikų darželis. Nors mūsų valstybė itin dažnai, o pastaruoju metu ir per dažnai atrodo organizuota blogiau už vaikų darželį, ji negali būti valdoma atgaline data perrašomais popieriais. Valstybininkai privalo priimti sprendimus, kad ir kokie skausmingi ar nejaukūs jie būtų, atsižvelgdami ne į vieno žmogaus norus, o į nacionalinius interesus.
Žiūrim, ką turim? „Kiek esu matęs Prezidento dekretų, taip teisiškai nekvalifikuotai surašytų dar nemačiau“, – linguoja galva prof. V. Sinkevičius. Regis, turim valstybę su kartais nežinia kur esančiu Prezidentu bei Vyriausybe, kuriai nežinia kas vadovauja, ir gal penkiomis gerovės partijomis.
Apskritai kokia buvo svarbiausia mūsų valstybinė mintis per pastarąsias dvi savaites, be gerovės partijų trydos ir tų 10 eurų vaikams, dėl kurių Kirkilo bebrai draskėsi žilus krūtinės plaukus?
Tik nereikia nieko kaltinti. Kažkas ten nesuveikė, blogai, bet tik nereikia nieko kaltinti. Kaip burtažodį kartojo sveikatos ministras, Prezidentas ir Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės vadovė Kutkauskienė. Žodžiu, netrukdykit dyrpt.
O jei pridėtume, kad Prezidentas šią savaitę rengia uždarą diskusiją Konstitucijos 27-ųjų metinių proga? Uždarą! Tuo metu, kai popiežius Pranciškus panaikino archyvų slaptumą, mūsų Prezidentas slapta nuo visuomenės svarstys globalizacijos iššūkiui teisinei valstybei.
Slaptas posėdis Konstitucijos dienos proga su numanoma mintimi, kad globalizacija yra blogis – tiesiog „prezidentinės“ minties Everestas. Kaip ir slapta kelionė pas dukrą. Arba raginimas Seimui priimti įstatymą dėl apsikeitimo šnipais su Rusija. Net mūriniai gebistų ir grūšnikų snukiai Kremliuje turbūt nevalingai tirta iš juoko.
O kai matai, kad biudžete, su kuriuo per Lietuvą nusiris dar vienas naujų ir didinamų mokesčių škvalas, nėra visų pažadėtų pinigų mokytojams, gydytojams ir nė cento nėra profesūrai, bet net po kelis milijonus primetama Seimui, Vyriausybei ir Prezidentui išlaikyti, lieka pritarti Kubiliui – intelektas yra apleidęs Lietuvos politiką.