Negali ginčytis. Gatvėse – policijos gaudynės, klykia merginos, sengalvėlės rauda. Gaudo nepilnamečius ir karšinčius, advokatus ir socialdemokratus. Prievarta į skiepobusą grūda fašistai. Galėjo kuris (pvz., marksistų atstovė) ir Leniną pacituoti (str. „Apsvaigimas nuo laimėjimų“).
Dėl autentiškumo. Viskas apie Šimonytės-Dulkio leftistinį nukrypimą nuo antivakserių linijos ten seniai aprašyta.
Bloga valdžia, labai bloga. Pagalys, o ypač perlenkta lazda – kaip ne kaip falo simbolis. Patys žinote, kokį veiksmą froidiškai simbolizuoja. Net pyplys žino, kad lazdos nesulenksi, lenkiama lūžta, tai lenkti lazdą – labai negerai, oi, negerai. Nedarykit to niekada.
Lazdos perlenkimas – ypač netoleruotinas veiksmas skiepijant nuo mirtino viruso. Per tris paras mirė tik 17 lietuvių. Argi čia lygis?
Šitiek per visą gripo sezoną mirdavo. O galėjo per tas tris dienas sau lengvai numirti 60 ar 70. Kaip žiemą. Jei tik bloga valdžia, vykdydama Konstitucijos 53 str. („valstybė rūpinasi žmonių sveikata“) nebūtų perlenkusi lazdos su tuo Galimybių pasu.
Kas čia tėr 4 300 mirčių nuo kovido per pusantrų metų? Juokas su šalutinėm ligom. Anava Lukašenka tiek per porą mėnesių nelegalų mums įmetė. Netvarka. Rezultatą būtina persverti mirties naudai. Ar jau užsirašei į frontą rugsėjo 10-ą? Ana tėvynė motina už sienos šaukia.
Klausiate, kaip buvo galima gražiai, neperlenkiant lazdos konvejeriu toliau siųsti pas Abraomą dar galinčius smarkiai ilgai pagyventi lietuvius?
Taip, kaip tai aiškiai suformulavo Vėgėlė visuotiniame šalies advokatų susirinkime ir ne taip aiškiai, su miglomis pūtė Nausėdos ir Blinkevičiūtės duetas atvirame šalies politinių anekdotų čempionate vardu „Kas kiečiau patryps kazokėlį ant kapų“.
Skiepijimą palikti laisvam pasirinkimui. O dar geriau – kiek įslaptinti. Su kiekvienu antivakseriu ir abejojančiu derėjo susitikti sveikatos ministrui, viceministrėms ir pagal puikaus premjero, koks buvo LSDP delegatas Butkevičius, madą sudarytai Vyriausybės darbo grupei. Aptarti reikalų – kaip žmona, kaip vaikai, Gatesą, globalizmą ir eksperimentinius skiepus išradusias tarptautines farmacijos kompanijas vėgėliškai-loboviškai demaskuoti.
Daug daug darbo grupių. Daugiau darbo grupių – daugiau pliurpalų ir dar daugiau karstų. O tai mums šiuo metu, kai delta atmaina dar kaip reikiant nė neįsisiautė, juk rūpi labiausiai.
Ypač valstybės Prezidentui, kurio politinis, ir ne tik, gyvenimas yra susijęs su antivakserių žvaigždutėmis ir „nemalonia įtampa“ dėl to 70 proc. plano iki Mindauginių, kuri paskelbė nepasitaręs su gyvenimo moterimis, todėl tam didžiam ponui viskas dabar sukasi aplink „nemalonumo išvengimą ir malonumo sukūrimą“ (Freudas, „Anapus malonumo principo“).
Neįgudusiam skaitytojui ir ypač jautriai skaitytojai gali pasirodyti, kad autoriaus groteskas čia visai netinka. Autorius su tokia interpretacija nesutinka. Aut. kuo rimčiausiai teigia, kad Nausėda yra kaip vėtrungė – kur vėjas pučia, ten ir sukasi. Vieną dieną (kai vakcinų dar trūksta), sako, ej, jūs ten užmigot, ar ką, kitą, kai jau eina beveik kaip iš pypkės, moja ranka, kad per greitai.
Vėtrungė nekalta, vėjas niekadėjas kaltas.
Aut. tik grynai folosifiškai svarsto, ar p. advokatų Pirminykas galėtų būti mechaniškai valdoma vėtrungė (skiepijimo pradžioj, remdamasis Konstitucijos 53 str. reikalavo skiepo pirmumo teisės advokatams, dabar to str. kažkodėl išsigina), o p. Blinkevičiūtė – sukutis?
Tas, kur vos pasukus eina zvimbdamas. Aut. neneigia, kad sukutis – gražu pažiūrėti. Reitingai tą jo hipotezę patvirtina, Matydama, kad pasukimas (ir reitingai) eina iš tų, katrie mėto į policininkus akmenis, ji ir pati ima suktis aplink ašį (muzikinis metras – 2/4, kai kur 6/8, atitinka kepurinę).
Vėtrungės ir sukučiai – ne kokie tituškos. Akmenų į policininkus nemėto. Kalbėjimas, nors ir eklektiškas, daug sofistiškesnis. Bet turinys – toks pat, kaip ir akmenų mėtytojų, kuriuos vieni provokatoriai vadina kitais provokatoriais. O kaip su tikslu? Ar tikslas – irgi tas pats?
Pakso apkaltai einant į pabaigą teko stebėti tokį reiškinį, kurį aut. pavadino paskutiniu Kremliaus šaukimu. Likus kelioms savaitėms iki apkaltos į Tapšnotojo pusę staiga stojo keletas tokių vyrų, kurie iki tol buvo tikri tapšnojimo kritikai arba išvis niekur nesireiškė, bet šį tą reiškė.
Įspūdis, kad ištraukiami visi, kurie buvo saugomi juodai dienai. Nes toks momentas. Dabar arba niekada paversim Lietuvą Rusijos protektoratu. Eikit ir atidirbkit, o tai… Ne vienas vardą turėjęs žmogus tada susifeilino ir daugiau į tiesos ir šviesos kelią nebegrįžo.
Ar dabar ta pati aušra? Po to, kai su Uspaskichu (tarsi Češyro katino šypsena – tai išnyra kaip kniazius, tai kaip atgailautojas prašampa), Agrokoncerno partijos Pirminyku, Puidoku, Gražuliu, A.Paleckiu, iš STT išplaukusiom nendrėm petys petin stojo Nausėda, Blinkevičiūtė, Advokatų Pirminykas, iš spec. kairės į spec. dešinę peršokusi filosofijos dėstytoja (ją kažkodėl tai vadina filosofe; čia gal panašiai kaip ta šušara, naudojanti „Jedinstvo“ metodus ir stilistiką, bando save vadinti Sąjūdžiu?).
Aut. nori tikėti, kad taip blogai nėra. Aut. turi įkvepiančių pavyzdžių. Teologijos dr. Širinskienė antai tiki horoskopais. Bet toks unisonas ir dar po riaušių – vajzdialis nekoks.
Ką daryti? Politologiškai, t.y. arbatiniu šaukšteliu po lygiai pilstyti į dvi stiklines – nagrinėti Prezidento, Blinkevičiūtės ir Vėgėlės vėtrungių-sukučių problemą?
Neverta. Neverti. Advokatas A.Šindeikis, turintis ir fiziko diplomą, savo gildijos Pirminyką Vėgėlę sutaršė kaip koks universiteto kirvis – studentą, kuris prieš egzą nė vadovėlio neatsivertė.
Pirmiausia, sako Šindeikis, žmogaus teisių ir laisvių ribojimas nėra peržengęs ribų, nes yra pagrįstas mokslo žiniomis ir atitinka teisinių valstybių konstitucinį proporcingumo principą (ribojimai įvesti remiantis įstatymais ir siekiant teisėtų tikslų apsaugoti viešą interesą).
Antra, įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti skirtumai tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių nėra segregacija, nes mūsų Konstitucija nelaiko diskriminacija tokių atvejų, kai teisinis reguliavimas taikomas objektyvių skirtumų turinčioms asmenų grupėms.
Trečia – aut. tas ypač patiko – piliečiai, inter alia pasiskiepiję, turi teisę gauti ir kitas būtinas medicinos paslaugas, o, neribojant nepasiskiepijusių teisių ir taip jiems leidžiant neribotai naudotis savo teisėmis, pandemija gali išplisti tiek, kad tai taps neįmanoma. Ir t.t. Iš viso devyni smūgiai į Vėgėlės vartų devyniukę. Kam įdomu, gali nueiti čia.
Tai kodėl antiskiepininkai sujudo taip, lyg žygūnas būtų atnešęs žinią apie 300 antivakserių pergalę prie Termopilų prieš jungtines Soroso, astrozenekų, Pfizerio, mokslo ir gydytojų pajėgas?
Vienas Pakso advokatų, KT kažkada bandęs išsukti Tapšnotoją, vaizdingai klausė, kas būna, kai į kaimą ateina asilas su raudonais pusbačiais?
Turbūt tas pats, kai Advokatų gildijos susirinkimą jos Pirminykas supainioja su populizmui skirtu seminaru. Arba žiūrint lėkštą vaidybinį filmą „Traukinys į Bulzibarą“. Kai Prezidentu išrenkamas ne pagal metus išstypęs, bet taip ir nesuaugęs kerštingas berniukas. Kai, pavėlavę 20 metų, socialdemokratai savo apvytusios partijos pirmininke išrenka „pensininkų ministrę“.
Iš pradžių susirenka daug žioplių. Vieni trauko pečiais ir nusispjovę išeina, o visada viskuo nepatenkinti stūmtraukiai, ekskaliniai, frustruotos filosofijos dėstytojos ir šiaip nebrendylos klykauja „Vo! Šitas tai jau tikrai mūsų asilas. Platinam.“
Beje, o kaip ten su 5G ryšiu? Ko tai nieko nebesigirdi. Ką, 5G nebekenkia bitėms? Nebevagia jūsų privatumo? Kiaurai nešvitina? Neramu kažkaip. Žiūrėkit ten. Kad tik nebūtų perlenkta lazda užsiciklinus su tais skiepais.
