Garsi politologė rimtu veidu po to painformavo, kad šitas VDK klonas turi neblogus šansus, bet teigė jo prisistatyme pasigedusi turinio. Nugriaudėjo kaip bomba. Tik visiems buvo dzin.
Nieko nesukrėtė ir pranašiškas ženklas, kad Miuncheno tarptautiniame oro uoste tądien prie pakilimo tako nepajudinamai prišalo lėktuvas, turėjęs skristi į Dubajaus samitą, skirtą globaliniam atšilimui.
Tiesa, visų ženklų pranašė Palmira įspėjo visus iki vieno Zodiako ženklus apie galimus nesmagumus smaginantis. Kur tau. Ir mažas, ir didelis smaginosi įsitraukdamas į didžiausią metų disputą „Mūsų miesto eglė pati gražiausia vs jūs tuo nepatikėsit, kokia ji bjauri“. Kiti tiesiog sprogo iš pavydo kažkokiai Alionai, ištekėjusiai už 19 m. cypėje sėdinčio bandito.
Finansų ministrė su aplombu pranešė, kad kitąmet didės ne tik viešojo sektoriaus darbuotojų algos, bet ir jų perkamoji galia.
Karo ministras Anušauskas, kariuomenė ir pats vyr. karo vadas Nausėda, it kokia jau surinkta ir aprengta divizija, puolė į mūšį triuškinti užsienio reikalų ministrą G.Landsbergio, pabandžiusio nuimti elitinius rožinius akinius ir realiai įvertinti grėsmes valstybei, kurioms per dvejus karo metus niekas šalyje, įskaitant ir patį ministrą, nė nepradėjo rengtis.
Bet ypač sukrėsti buvo Žiūronių kaimo žmonės. Negana to, kad Balbieriškis yra visų, kur reikia ir dar labiau kur nereikia, minimas, tai Balbieriškis vidury dienos iš Žiūronių dar pavogė paminklą. Kaip skelbė tą skausmą aprašiusi atsakinga žiniasklaida, verkia širdys, verkia akys.
Tokiomis keistomis beigi skaudžiomis aplinkybėmis buvo baigtas formuoti valstybės prezidento rinkimų sąrašas. Kandidatų skaičius priartėjo prie dviženklio.
Na, beveik baigtas, nors ką čia vynioti į vatą, aišku, kad dalyvaus ir daugiskaitinis Mes – Aukštas ir Gražus, kai kam, tiesa, per penkerius metus likęs tiktai aukštu. Jau greičiau Diana N., kurią pataikaujanti žiniasklaida vadina pirmąja Lietuvos ponia, lieps nugriauti stiklo kubą draustinyje, nei Mes nedalyvaus paskutiniuose savo gyvenimo rinkimuose.
O štai Liberalų sąjūdžio pirmininkė Čmilytė-Nielsen nedalyvaus. Bet neatrodė dėl to kaip nors nusiminusi. Priešingai. Ta proga, kad buvęs partijos vadas E.Masiulis ilgam sėdo į šaltąją, o partija gavo superbaudą, liberalai ir jų pirmininkė buvo laimingi, kad nereikės vaidinti kandidato.
O kaip patys rinkimai? Kokia tavo prognozė?
Neskiepyti eina prieš skiepytus, kažkas, o gal net keli linksmi vyrai taip tatai įvardijo. Galvok iki gegužės, geriau neišeis.
Neskiepytas (na, gal kur nors kada nors nuo ko nors ir paskiepytas, bet to neafišuojantis dėl suprantamų priežasčių) Vėgėlė balsus gali paimti tik iš Nausėdos, kuris vienu metu ta pačia burna bando nuduoti, kad yra ir skiepytas, ir neskiepytas.
Bet jei neskiepytas Vėgėlė su kitais nepaskiepytais (Vaitkus, Tutkus, Varaška ir Celofanas) gali paimti balsus tik iš pusiau skusto, pusiau lupto AiG ir dar gebės paimti tiek, kad nei Vėgėlė, nei pats AiG į II turą neprasmuks, Lietuva pagaliau turės tikrą prezidentą, laiko kumščius skiepytieji.
Savo ruožtu nedaskiepytųjų elektoratas irgi tokią pat mintį audžia. O gal Žalimas lygiai tiek pat atims iš Šimonytės?
O tada į antrą turą pateks tik neskiepytas ir pusiau skiepytas, pusiau neskiepytas. Ir voila – elitui bus šakės, harakiri ir kaimas rules. Suvažiuos į Vilnių taip pat triumfališkai su apverstom vėliavėlėm ir iškraipytu himnu kaip antai hamazistai ir kiti allahu akbar baubėjai po spalio 7-osios atėjo į Londoną ir Paryžių gyvųjų ir mirusiųjų teisti, o labiausiai tai nebaudžiamai tyčiotis iš mentų ir Seimo narių.
Idealiame pasaulyje gal kaip nors taip smagiai ir nutiktų, bet ne be reikalo Palmira perspėja dėl nesmagumų smaginantis.
Šalies politinis pasaulis seniai ne idealus. Nėr vienybės, nebėr gerų vyrų, Seime vien vagiai, o visi apsišaukėlių pabandymai suburti antrąjį Sąjūdį baigėsi kaip ir neskiepyto kandidato prisistatymas. Be turinio. Ne tai jis pavogė, ne tai iš jo pavogė, bet tikrai kažkas ten tokio buvo.
Juo labiau, kad šitame neideliame pasaulyje renkant idealų prezidentą dar yra tokia beprotiškai fantastiškai ideali buvusi pensininkų ministrė Blinkevičiūtė, kuri irgi bus priversta kandidatuoti.
O jei taip, ji irgi norėtų būti tokia biškį neskiepyta, biškį paskiepyta, bet taip, kad apie skiepą nežinotų tie, kuriems to žinoti nereikia. Dar ji norėtų biškį dalyvauti, o biškį nedalyvauti rinkimuose, katruose irgi ne biškį atims balsų iš pusiau skiepyto, pusiau neskiepyto Mes.
Bet jei taip visai slaptai, tai Blinkevičiūtė visa įsitikinusios socialistės širduke pavydi Čmilytei-Nielsen, kuriai partija leido nevaidinti kandidatės rinkimuose, kuriuose šansai būti išrinktai kur tai nulis sveikų ir daug nulių po kablelio. Blinkevičiūtė taip pat mielai pasėdėtų kamputyje su šipkarte į vieną pusę laivu „Europarlamentas“.
Bet socialdemokratai, ne taip kaip liberalai, katrie priklausomi tik nuo 4 agrohomofobų, yra priklausomi nuo plačiųjų liaudies masių. Pats likimas kloja jiems raudoną kilimą Seiman, todėl būtina atsižvelgti į liaudies masių lūkestį. Kur dings Blinkevičiūtė žiemą basa. Teks. Bet gal pavyks biškį su kitu biškiu suderinti? Kaip Balčyčiui – dalyvauti rinkimuose nedalyvaujant.
Jei trumpai, tai raktinis prezidento rinkimų žodis yra klonai. Bus teisinga klonavimu ir užbaigti to beprotiškai fantastiško renginio apžvalgą.
Žvelgdamas į klonuotą 141 gramo oranžinį katinėlį, kurį natūraliai atsivedė surogatinė katė (Lietuvos žiniasklaida ją vadino motina), jo surogatinis tėvas, Čingdao žemkės docentas, draugas Zhao pabrėžė, kad vis daugiau žmonių, negalinčių pakelti skausmo netekus mylimo katino, yra pasirengę brangiai sumokėti už jo kloną, o tai atšauna sklendę komerciniam klonavimui.
Taip klonas po klono – iki paskutinio klonų mylėtojo atodūsio.
O žvelgiant giliau, draugo Zhao patirtis po dar vienos AiG kadencijos galėtų būti pritaikyta ir mylimiems politikams klonuoti, taip apeinant Konstitucijoje numatytą kadencijų skaičių. Prie ko skiepytų ir neskiepytų kandidatų dvikova būsim priartėję taip arti, kad tik ranką ištiesk.
