Prezidento patarėja apkaltino buvusį vidaus reikalų ministrą Misiūną, kad tas metė teisėjo darbą dėl ministro posto. Atvėsti. Ukmergės teisėjo darbą dėl generalinio prokuroro posto metusiam Pašiliui atvėsti nereiks. Prezidentas išmatavo Pašilio pažasties temperatūrą ir paskyrė jį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėju.
Diplomato Karoblio, buvusios prezidentės rekrūtuoto į krašto apsaugos ministrus gelbėti KAM nuo nešvarios rusiškos salietros įtakos, kūno temperatūra tapti ambasadoriumi ES atitiko aukštus ir gražius Naujųjų Vasiukų standartus. Bet prezidentas tą vietą pažadėjo Briuselio valdininkui Jankūnui.
Neturime teisės pamiršti, kad kandidato Nausėdos rinkimų štabo atstovas Briuselyje Jankūnas rinko parašus už kandidatą Nausėdą. Prezidentas yra žodžio žmogus. Dar sykį išmatavus diplomato Karoblio temperatūrą, buvo nustatytas nežymus šio valstybininko kūno perkaitimas, galintis sukelti nepageidaujamą branduolinę reakciją. Prezidento santykių su ištikimais draugais.
Prezidento žodis – aukščiau valstybinio kūno (ne)atvėsimo temperatūros? Klausia valdžios koridorių neišmanėliai. Baksnodami į žinią, kad Nausėdos vyr. patarėjas Krėpšta minimas pirmu numeriu tapti ypač pelningos valdiškos beneficijos – Lietuvos banko – valdytoju.
Naivuolių problema, kad jie per rimtai ir nuoširdžiai žiūri į valdžią. Kiekvienas didis valdžios vyras turi teisę į savo Kildišienę. Misija – atvėsti galioja ne tik neįtikusiems viršūnių pilotams. Apačių naivuoliai – ne išimtis.
Vierchų skiepijimo be eilės tyrimas Šilalėje, Vilniaus „Žalgirio“ klinikoje ir kitur baigėsi niekuo. Skiepų vagys antrą skiepą gaus. Galbūt teks kiek primokėti, gal ne, bet atvėsti nereiks. Blatu pasinaudojusių valstybinių kūnų temperatūra atitiko aukštus ir gražius STT standartus.
Linkusiems piktintis tokiu atlaidžiu sukčių įvertinimu tenka priminti, kad atvėsimo diskursas yra itin sudėtinga politikos mokslų problema. Mąstymas čia ne patarėjas. Kiekvienu atveju būtinas Gitano Skiepytojo, STT, kitų aukštų rūmų išaiškinimas. Plius besąlygiškas tikėjimas tuo, ką apie valstybinio kūno atvėsimą aiškina aiškintojai.
Tikėjimo pristigęs jaunas medicinos profesorius, skaitydamas valstiečių parengtos „COVID-19 karantino pasekmių mažinimo gaires“, pateko į suktuką.
Profesoriui užkalė variklį vos tik perskaitė nuo pandemijos valdymo su duona, meile ir šautuvu neatvėsusio Verygos mintį: „Galiausiai, nerimą kelia ir tai, kaip Vyriausybė renkasi ekspertus: pagrindiniais ekspertais ir pandemijos valdymo komunikatoriais dažnu atveju yra ne specialiųjų žinių turintys epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, bet kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai – hematologas, šeimos gydytojas ir pan.“
„Na, visai, bral… anai valdžiai tas pats hematologas tiko, o dabar jau ne, nesuprantu“, piktinasi mąstymu pasikliaujantis profesorius. Nederėtų. Karbauskio ir Verygos planas yra ne apie valdymą, o apie misiją atvėsti. Vėsinant savo pačių kūnus žodžiais, kurie užeina ant seilės.
Dulkys privalėjo surasti kitą hematologą ir kitą šeimos gydytoją. Lietuva turi tiek daug medicinos, teisės ir diplomatijos šviesulių, o ypač daug epidemiologų, kurių reikalingumu suvaldęs pandemiją abejojo ir pats Veryga. Lietuva privalo leisti atvėsti kiekvienam valstiečių paskirtam hematologui, išskyrus nebent kokią Vėbrienę. Kuri ne hematologė.
Konservatoriai liepė atvėsti Seimo Istorinės atminties komisijos pirmininkui. Įprastą daliai tikrų patriotų antisemitizmo dozę (savi šaudė į savus, ir, žinoma, tos bjaurios žydų pažiūros) į viešumą išmetęs atvėsintas konservatorius ta proga paverkė ant „Vakaro žinių“ peties.
Nunešė konservatorių gerąją naujieną į laukus, kuriose anie iki tol minėti tik blogai ir dar blogiau. Žmogus bijo naujo genocido, tik todėl ir bando išbalinti žydų genocido vykdytojus.
Greituoju būdu diegdami individualia kūno temperatūra paremtas valstybininkų vėsinimo sistemas aukštieji valstybės inžinieriai praleido pro akis akivaizdų perkaitimo faktą.
Teismas leido suimti kontrabanda įtariamus Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos vadą ir dar keturis pareigūnus. Vienas jų – buvęs KGB karininkas R. Časas. Nuo 1984 iki 1991 m. dirbo KGB Lazdijų vyr. operatyviniu įgaliotiniu.
Iš KGB išėjo, praėjus tik porai mėnesių po to, kai SSRS buvo pripažinusi nepriklausomą Lietuvą. Kažkaip įsitrynė į VSAT. Be jokio atvėsimo. Iki pat 2011 m. dirbo Valstybės sienos apsaugos Lazdijų rinktinės Operatyvinėje žvalgyboje.
Kaip tai buvo įmanoma, vienas gerasis Dievas težino. Įtariama, kad KGB karininko pažintys su Baltarusijos KGB generolais padėjo organizuoti kontrabandos tinklą VSAT Varėnos rinktinėje.
Būti KGB karininku ir net atviru antisemitu Lietuvoje yra geriau nei būti ministru profesionalu. Tipas, kenkęs Lietuvai su KGB antpečiais, galėjo be atvėsimo dar du dešimtmečius kenkti Lietuvos Respublikai jos vardu varydamas kontrabandą.
Teisėjas ir ambasadorius, vieno prezidento įkalbėti tapti ministrais profesionalais kito prezidento valia privalo atvėsti be teisės į buvusį darbą. Net jei buvai išdurtas tave įkalbėjusio premjero. Net jei tą kuklią darbo vietą išsaugoti žadėjo valstybės vadovas ir garantavo įstatymas.
Varlėms ir ropliams atvėsti ir atšilti – juokų darbas.
Žiemą varlės pereina iki 15 užsišaldymo atsišildymo ciklų. Hipotezė sako, kad varlės netampa varlių skonio ledais tik dėl kintančio gliukozės kiekio audiniuose. Vėsinamiems valstybininkams – toli iki varlių. Tuos, kurie trukdys, tuos ir atvėsins. Kiti bus visada atvėsę. Kaip varlės po ledu.
