Apsikabino, aišku, tik perkeltine prasme: didelės meilės po šypsenomis nerasime, tik aštrius dantis. Vargšai socdemai, papuolę į tokį ansamblį. Bet tautos valią reikia vykdyti. Socdemų jungtis su konservatoriais galėtų baigtis panašiai, kaip gyvatės kryžminimas su ežiu. Išeitų spygliuotos vielos galas, kurį rinkėjai po ketverių metų surūdijusį mestų per tvorą ir mosuodami biuleteniais pasitiktų gelbėtojus, atidundančius su ledais, dešromis ir kitais žemojo pilotažo triukais.
Trio grieš dantis sukandęs. Iš vienos pusės socdemams sėdės „tvarkiečiai“, o jiems iš suflerio būdelės diriguos arčiau prieiti leidimo neturintis Rolandas Paksas, prie kurio nederamos veiklos nagrinėjimo savo laiku svariai prisidėjo socdemai. Vargu ar jis pamiršo, kam turi būti dėkingas už suflerio etatą.
Linkėčiau, kad naktinis trio sugebėtų išgauti bendrą valstybės vertą skambesį, bet lengviau kol kas įsivaizduoti kakofoniją. Taip nuteikia ministerijų įvertinimas balais per dalybas. Kuo daugiau ES pinigėlių prateka, tuo vertesnė ministerija. Todėl, pavyzdžiui, VRM gauna tik vieną balą. Trio nemato didžiulės šios ministerijos reikšmės kasdieniniame valstybės gyvenime. Nėra pinigų – nėra vertės. Toks trio matas optimizmo nekelia.
Nors koalicija įvardijama kaip centro kairės, Darbo partijos lyderis pastaruoju metu save pristato kaip liberalą, o tai yra dešinioji politinė ideologija. Gal jis liberalizmą supranta savitai, kaip „pamatei ir griebk“ pateisinimą. Todėl jis iškart ir griebėsi susisiekimo ir žemės ūkio ministerijų, kuriose yra labai daug vertės. Jaunasis V.Uspaskicho pažas Vytautas Gapšys, drauge praeinantis išbandymą teismu, vyniojo tokį dėmesingumą į rūpestį ekonomika. Galėtų paklausti partnerių socdemų, kaip atrodo tas rūpestis pagal kokių 2005 metų patirtį. Matyt, ją prisiminę, socdemai vilko į avidę neįleido.
Garsus prezidentės pareiškimas, kad nerems tų, kurie susidės su machinacijomis užsiimančia Darbo partija, sulaukė drąsuolių kritikos. Lengva jų drąsa, kaip zuikio ant kalniuko. Lietuvoje pakankamai aiškios takoskyros tarp atskirų valdžių, ir šios teka kaip upės, kartais išeidamos iš krantų, kartais nusekdamos, tačiau niekada nepalikdamos savo vagos. Tai ir yra demokratijos pagrindas, kada viena atsveria kitą, ir nei viena institucija negali užvaldyti visko. Gera rėkti apie diktatūrą demokratijoje – galima saugiu būdu drąsuoliu pasijusti.
Teko girdėti, kad turginėjimasis dėl savo bylos yra pagrindinis darbiečių veiklos bruožas. Už kiekvieną politinį žingsnį, už kiekvieną palaikymą ar nepalaikymą besikreipiantiems siūlomas sandoris: darbiečių balsai mainais į juodos buhalterijos bylos gesinimą. Kaip rodo bylos eiga, iš dalies tokia taktika darbiečiams sėkminga. Tačiau tik iš dalies – bylos perkvalifikavimas į sunkesnį nusikaltimą ir dėl to prasitęsęs senaties terminas į jų planus neįėjo. Čia vėl suveikė valdžių pasidalijimo principas, kuriam veikiant visus svertus sau palankiai nuspausti yra itin sudėtinga.
Vasarą teismas atsotogavo, tuo tarpu darbiečių balsais Seime buvo paremtas balsavimas už VAE. Per referendumą V.Uspaskichas viešai skelbė pasisakantis už atominę energetiką. Šia nuostata Darbo partija skiriasi nuo socdemų ir tvarkiečių, tačiau pastarieji iš pirmo žvilgsnio lyg netikėtai atidavė Energetikos ministeriją darbiečiams.
Visiems žinoma derybinė taktika, kada paprašoma daugiau, nei tikimasi, o po to nusileidžiama ir prašoma kažkokios nuolaidos atgal. Prezidentė išsakė savo griežtą poziciją dėl visos Darbo partijos, po to buvo pasiektas viešai neįvardintas sutarimas dėl konkrečių teisme įklimpusių partijos atstovų. Tokiu būdu prezidentė tarsi atsitraukė nuo pirminės nuostatos ir taip atsirado erdvė, kuri prašosi užpildoma palankiu koalicijos gestu.
Energetika šiandien yra vienas svarbiausių vyriausybės veiklos barų, nes šioje srityje vyksta nematoma, tačiau sunki kova vaduojantis iš energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Visi pradėtieji dideli energetikos projektai yra tarpusavyje susiję ir sudaro atskiras dalis vieningo mechanizmo, dėl kurio Lietuva įgis tiekėjų pasirinkimo laisvę ir pagaliau integruosis į europinį energetikos lauką. Priešininkai randa nemažai pagalbininkų nuo suinteresuotų materialiai iki naudingų idiotų. Prezidentė remia kryptį į atvirą rinką ir į Europą, ir šia kryptimi iki šiol judėjo Lietuva per tam sukurtą Energetikos ministeriją.
Darbiečių ir socdemų argumentas siūlant turėjo būti paprastas: juk įvertinta net 1,5 balo. Kokie pinigėliai ten teka! Tačiau Paksui ne pinigai, o revanšas pirmoje vietoje. Vis dėlto paėmė. Kodėl? Dėl VAE tvarkiečiai kraipo galvas kaip socdemai, ir R.Paksas iškart ėmė aiškinti apie būtinybę įgyvendinti patariamojo referendumo valią. Trumpai tariant, atšaukti patvirtintą valstybės energetinę strategiją.
Jei negali pats išsiskalbti per Teisingumo ministeriją, galima skalbimą užsakyti iš Energetikos ministerijos mainais į išvadų permąstymus. Asmenybės ligų gydymas už valstybės ateities kryptį. Labai netolygūs dydžiai žiūrinčiam iš šalies, o pacientui jie lygiaverčiai. Prezidentė, matyt, pažiūrėjo iš šalies.
Dabar socdemai turėjo užpildyti tą mano jau minėtą prezidentės sukurtą kompromiso erdvę. Jie pamatuotai nutarė ypač atsižvelgti į prezidentės pageidavimus dėl URM ir Finansų ministerijos vadovų, nes pirmoji privalo derinti valstybės užsienio politiką su Prezidentūra, o antroji tiesiogiai per biudžetą įgyvendina fiskalinę drausmę, kurios laikytis griežtai reikalauja ir prezidentė, ir Lietuvos įsipareigojimai ES. Po to jie padarė dar vieną išmintingą žingsnį.
Darbiečių matas kitas, ir jiems labai tiko 1 balo vertės VRM iškeisti į 1,5 balo vertės Energetikos ministeriją. Tvarkiečiams irgi turėjo patikti VRM – juk R.Paksas dar per savo veiklą Prezidentūroje žinojo, kaip su policininkų pagalba galima paspausti dėl „Žemaitijos kelių“ akcijų.
Tačiau yra dar vienas - prezidentės matas. Ji atvirai siekia energetikos projektų tęstinumo. Darbiečiai jau yra žengę ta kryptimi per balsavimus Seime, kada dėl viešai neskelbtų motyvų palaikė vyriausybės projektus. Perkvalifikavus jų bylą, kilpa ant jų kaklo buvo griežčiau užveržta ir parodyta, jog reikalas labai rimtas. Pačiam V.Uspaskichui gresia iki aštuonerių metų, ir su tokia perspektyva retas netaps sukalbamesnis. Tam, kuris skelbiasi dideliu verslininku, galinčiu pagal savo verslo patirtį sutvarkyti valstybę, ir tuo pačiu garsėja „vokeliais“ jau ne tik mėsos įmonėje, bet ir žiniasklaidoje, labai suprantami mainai „aš tau - ko tu nori, o tu man - ko aš noriu“.
Atlaidumas mainais į energetinius projektus. Kaip sakiau, jie visi sudaro bendrą visumą. Be VAE ore pakibs ir jungimasis į Europos elektros tinklus, nes šalis su elektros deficitu ten nepageidaujama. V.Uspaskichas jau buvo paleidęs bandomąją „energetinę“ žinutę, kai po rinkimų prakalbo, ar ne per brangus ir SGD terminalas, kuris yra vienintelė dabar esanti galimybė sugriauti „Gazprom“ monopolines dujų kainas Lietuvoje. Šiluminė Elektrėnų elektrinė stovi, ir elektrą mes importuojame, nes iš rusiškų dujų Lietuvoje pagaminta elektra mums per brangi. O biokuru galime spręsti šildymo, bet ne bazinės elektros energijos klausimą.
Negražūs tokie mainai, bet tokius partnerius pasiūlė rinkėjai. V.Uspaskich grįžimas iš Briuselio į Vilnių nėra eilinis bandymas pasislėpti po imunitetu. Jo patirtis rodo, kad šis skydas veiks labai neilgai. Jis grįžta, nes Vilniuje spręsis ir jo paties, ir partijos likimas.
Keistų samprotavimų apie laiko tempimą ir nesitaikstymą su rinkimų rezultatais sukėlė prezidentės kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl pažeidimų rinkimuose. Iš tikrųjų, nieko naujo neįvyko: 2008 prezidentas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl trijų rinkimų apygardų. Tiesa, tai buvo vienmandatės apygardos, taigi, klausimas ėjo apie tris naujo Seimo narius, o dabar kreiptasi dėl rinkimų daugiamandatėse apygardose, o tai paliečia pusę Seimo. Tačiau abu kreipimusis vienija tai, jog kreiptasi ne savo iniciatyva, o atsižvelgus į Prezidentūros gautus skundus. Tokį patį sprendimą priėmė ir Seimas, parodydamas, jog liekantys opozicijoje nejaučia etinių suvaržymų ginčyti jiems nepalankius rinkimus. Dėl dubliavimo neatsirado daugiau teisingumo.
Manau, kad prezidentės kreipimasis yra dar vienas žingsnis užtikrinant būsimą naktinio trio sezoną. Kas nutiktų, jei vienas iš muzikantų pasirodytų neturintis teisės būti scenoje? Užfiksuoti sisteminiai klastojimai darbiečių naudai dar nėra įrodyti, tačiau jie yra potenciali grėsmė ir būsimai Vyriausybei, ir būsimam Seimui, kurio legitimumas gali pakibti ant plauko. Prezidentės pareiga užtikrinti, kad valstybės gyvenimas būtų stabilus. Todėl ji laukia Konstitucinio Teismo išvados, dėl kurios arba bus panaikinti rinkimų rezultatai ir pusmetį malsimės tarpuvaldyje, arba rezultatai bus galutinai ir neginčijamai patvirtinti ir šitos sudėties Seimas taps nepažeidžiamas kaltinimams dėl nešvarių rinkimų. Taigi, šeštadienį turbūt bus paruošta šokių aikštelė naujai kadencijai. Gros naktinis trio.