Lietuva mėgsta pasididžiuoti, kad jos teritorijoje per amžius be rietynių sugyvendavo įvairios tautos. Visi privalėjo laikytis valstybės įstatymų, o jų rėmuose turėjo pakankamą laisvę reikštis. Dabar atėjo laikai, kai už nepadarytas skriaudas atgailaujanti valdžia nebesugeba įtvirtinti savo pačios priimtų įstatymų. Prieš priiminėjant reiktų visada pasitikrinti, ar užteks valios bei pajėgų reikalauti jų laikymosi. Nevykdomi įstatymai yra valdžios neįgalumo ženklas ir drąsina toliau juos laužyti.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) savo svetainėje www.awpl.lt apie paskutinius savivaldybių rinkimus rašo: „... šalies sostinėje Vilniuje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ iškovojo antrą vietą“. Įkvėpti šios sėkmės, LLRA drauge su Rusų aljansu, pasitelkę Liaudies partiją, dalyvavo 2012m. rinkimuose į seimą.

Po pirmo rinkimų turo toje pat svetainėje įdedamas LLRA pirmininko V.Tomaševskio pareiškimas, kuriame jis dėsto: „Į šiuos rinkimus mes žengėme kartu su Rusų aljansu ir Lietuvos liaudies partija. Kartu mes įveikėme 5 proc. patekimo į seimą barjerą. [...] Būtų nuostabu, jei vienas seimo nario mandatas atitektų mūsų koalicijos sąjungininkų atstovui [...] Bet kuriuo atveju mūsų koalicijos sąjungininkai seime turės savo narį“.

Ramūnas Bogdanas
Jei trys partijos susiburia į koaliciją ir sako, jog tai yra vienos partijos sąrašas, jis vis tiek tokiu netampa, nes yra visi akivaizdūs koalicijos požymiai, ir dar aukščiau pacituotas vyriausio koalicijos vado rašytinis patvirtinimas. Paskutiniuose savivaldybių rinkimuose jie vadinasi koalicija.
Kaip matome, V.Tomaševskis dukart šitame rinkiminiame pareiškime pamini koaliciją. Pagal seimo rinkimų įstatymo 43 str., „kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus [...] Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ [...] Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu“. Tačiau ši koalicija neįvykdė šio straipsnio reikalavimo ir neįsirašė žodžio koalicija. Bet ar nuo to, kad neįrašė, ji nustojo būti koalicija? Troleibusas ir lieka troleibusu, net jei jį pavadinsime „susisiekimo priemone“. Kaip matysime, kai kas nutarė, kad be to pavadinimo galės toli nuvažiuoti ir tada paprašyti „geros ministerijos“.

Seimo rinkimuose dalyvavo dar vienas politinių partijų junginys, kuris pasielgė įstatymiškai ir užsiregistravo kaip koalicija „Už Lietuvą Lietuvoje“. Nors ir menkai balsų tesurinko, jie garbingai žaidė pagal taisykle. Pati VRK nenustatinėja, kas yra koalicija, o kas nėra. Ji tik užregistruoja paraiškas. LLRA tokios paraiškos nepateikė, ir viskas liko tylu ramu. VRK netrikdoma snūduriavo toliau.

Šis partijų junginys buvo sukurtas rinkimams viešu jų lyderių Valdemaro Tomaševskio, Irinos Rozovos ir Vaidoto Prunskaus susitarimu. Tai visai kas kita, nei dalyvavimas kitos partijos sąraše asmenine iniciatyva. LLRA per 2008 rinkimus surinko 4,79 proc. balsų ir į seimą daugiamandatėje nepateko, o šiemet gavo 5,83 proc., ir tai davė penkis mandatus daugiamandatėje. Kaip teigia politologė Ainė Ramonaitė, šįkart padėjo Rusų aljanso balsai.

Ramūnas Bogdanas
Toks vaizdas, lyg į krepšinio aikštelę viena komanda išleistų septynis žaidėjus vietoj penkių ir visi turėtų tikėti, jog tie du papildomi yra kažkaip „neformalūs“ ir tebūnie. Netvarka ir nesiskaitymas turi savybę plėstis, jei nėra užkardomi. Kaip sakoma, vagis pradeda nuo adatos.
Koalicijos sąjungininkė I.Rozova buvo įrašyta antruoju numeriu į sąrašą, tačiau LLRA rinkėjai ją nureitingavo žemyn į 7 vietą, ir kol kas ji į seimą nepatenka, jei LLRA nepasitrauks, užleisdama jai savo laimėtą kėdę. Dėl bendradarbiavimo ateityje jie turėtų taip padaryti – turbūt taip reiktų suprasti aukščiau pateiktos V.Tomaševskio citatos paskutinį sakinį. Viskas teisingai, pagal koalicinės partnerystės taisykles. Ar bus toji ateitis, priklausys ne tik nuo jų, bet ir nuo to, ar bus Lietuvoje laikomasi seimo rinkimų įstatymo. O gal mes įsitikinsime, kad įstatymas galioja pasirinktinai?

Praeinamumo ribas daugiamandatėje apibrėžia Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnis: „Partijos kandidatų sąrašas gali gauti seimo narių mandatų, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 str., gali gauti seimo narių mandatų tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“.

Jei aš išeičiau į gatvę su sijonu ir sakyčiau, kad aš su kelnėmis, vis tiek visi matytų, kaip aš apsirengęs ir gardžiai juoktųsi. Gali kiek nori katės uodegą vadinti koja, bet nagai iš jos neišaugs. Jei trys partijos susiburia į koaliciją ir sako, jog tai yra vienos partijos sąrašas, jis vis tiek tokiu netampa, nes yra visi akivaizdūs koalicijos požymiai, ir dar aukščiau pacituotas vyriausio koalicijos vado rašytinis patvirtinimas. Paskutiniuose savivaldybių rinkimuose jie vadinasi koalicija.

Pagal seimo rinkimų įstatymo 89 str. jungtinis kandidatų sąrašas, surinkęs 5,83 proc. balsų, į Seimą nepatenka, nes jam taikomas 7 proc. barjeras. Taigi, LLRA turėtų tenkintis ne aštuoniais mandatais, o trimis, kuriuos laimėjo vienmandatėse apygardose.

Nebent Lietuvoje yra tokia tvarka, kad vieniems reikia gyventi pagal įstatymus, o kitiems galima juos naudoti savo nuožiūra, kaip patogiau. Deja, tokios tvarkos pavyzdžių – ant kiekvieno kampo, ir toks teisinę betvarkę kuriantis elgesys iš asmeninių reikaliukų tvarkymo perauga į valstybinės svarbos įvykius. Nejau atsakingose valdžios institucijose taip iškreiptai suvokiama pagarba tautinėms mažumoms?

Dabar toks vaizdas, lyg į krepšinio aikštelę viena komanda išleistų septynis žaidėjus vietoj penkių ir visi turėtų tikėti, jog tie du papildomi yra kažkaip „neformalūs“ ir tebūnie. Ne tik krepšinį žaisti reikia pagal taisykles. Kur kas svarbiau valstybės gyvenimą tvarkyti pagal taisykles, kurios vadinamos įstatymais. Netvarka ir nesiskaitymas turi savybę plėstis, jei nėra užkardomi. Kaip sakoma, vagis pradeda nuo adatos.