aA
Šiandien aš noriu Jums papasakoti, kaip Migracijos departamentas vykdo savo užsienio politiką, laužo žmonių likimus ir valstybės interesus.
Raimundas Lopata
© DELFI / Kiril Čachovskij

Oficiali Lietuvos užsienio politikos doktrina – vesti vertybinę politiką. Turimi galvoje demokratijos ir tautų apsisprendimo principai. Ir buvo laikotarpių, kada Lietuva rodė galinti būti demokratijos plėtros į Rytus flagmanu.

Ar šiandien tai netapo tuščiu žaislu, parodija, kai valstybės kairė nežino, ką daro dešinė? Kartais atrodo, kad Lietuvos Rytų politika tolsta nuo skelbiamų vertybių ir virsta dvigubų standartų politika.

Lietuvos aukščiausieji pareigūnai, politikai naudoja kietą retoriką Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Toje retorikoje vienas pagrindinių akcentų – pagalba opozicijai.

Mūsiškiai sakosi kovojantys ir yra atsakingi už demokratijos plėtrą – steigia institutus, rengia konferencijas, kuriose dalyvauja autokratijų Europos Rytuose opozicijos lyderiai.

Tačiau politikams išsiskirsčius, prasideda biurokratinė rutina. Ji sukasi pagal savų sukurtus teisės aktus. Aktams svarbiausia yra tiksli raidė, o ne konkretus žmogus, ir jokie geopolitiniai vėjai nieko neįpūs.

Minėtų valstybių opozicionierių likimas atsiduria Lietuvos biurokratų rankose. Opozicionieriai prašo elementarios teisinės pagalbos bei apsaugos ir... dažnai jos negauna.

Problemos jau sisteminės. Panašu, kad Lietuvos Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vykdo savąją Rytų politiką, tapdamas įtakingesniu už Užsienio reikalų ministeriją.

Tokia „keista“ politika nėra naujiena. Regis, jos pamatai pakloti dar Teisingumo ministerijos, kai jai vadovavo Remigijus Šimašius.

Prisiminkime jo vadovaujamos ministerijos darbuotojų surengtą išdavystę, kai per teismą, ministerijos teikimu, buvo išreikalauta perduoti bankinę informaciją Baltarusijai, o tos informacijos pagrindu Havelo premijos laureatas baltarusis Alesis Beliackis buvo nuteistas kalėti 4,5 metų.

O po A. Beliackio suėmimo R. Šimašius prisiekė: „Be jokios abejonės, atsakomybė šita tenka ir jos tikrai nesikratau...

Tiek pats asmeniškai, tiek kitos institucijos padarys viską, kad ponas Beliackis nebūtų sodinamas į kalėjimą už savo visuomeninę, žmogaus teisių gynimo veiklą. Tam mūsų institucijos dės visas pastangas, kokios yra įmanomos.“

Panašu, kad Lietuvos Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vykdo savąją Rytų politiką, tapdamas įtakingesniu už Užsienio reikalų ministeriją.
Raimundas Lopata

Lietuvos vardu A. Beliackio atsiprašė mūsų ambasadorius, o tuometinis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas teigė, esą „padarysime viską, kad Lietuvos valdininkai suvoktų, kad Baltarusija ir kitos nedemokratinės šalys skiriasi nuo ES, NATO ir kitų teisinių valstybių erdvės“.

Šiandien tai skamba labai veidmainiškai. Jokių išvadų nepadaryta. Tiesa, viena valdininkė atleista, tačiau netrukus paskirta į neblogesnį darbą. R. Šimašius, žadėjęs išlaisvinti ir remti A. Beliackį, šiandien mums vėl dalina pažadus Vilniaus mero rinkimuose.

Deja, viskas nesibaigė A. Beliackiu. Procesas tęsiasi. Štai keletas iliustracijų.

2013 m. Gruzijos (Sakartvelo) parlamento NSGK pirmininkas Gyvis Targamadzė pagal V. Putino prašymą per Interpolo sistemą „atsisėdo“ trims mėnesiams „atostogų“ Lietuvoje ir tik Lietuvos prokuratūros ir teismo buvo išlaisvintas bei galėjo grįžti į Gruziją.

2016 m. mūsų pasienio tarnyba sulaikė Vilniuje į Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus metinį renginį atvykusį buvusį Gruzijos specialiųjų tarnybų – antiteroristinių operacijų biuro – vadą Zurabą Maisuradzę. Sulaikė vėlgi „pagal Putiną“, t. y. pagal Rusijos paskelbtą tarptautinę paiešką. Rusai Interpolo duomenų bazėje nurodė, kad jis yra įtariamas terorizmu kaip ir G. Targamadzė. Tik su Prezidentės pagalba mūsų tarnybos buvo priverstos atsikvošėti.

Būtent tuo metu ir vėl buvo prisiminta A. Beliackio istorija. DELFI paskelbus apie Z. Maisuradzės suėmimą, savo poziciją apie šį įvykį paskelbė Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas A. Tučkus ir jo pavaduotojas D. Valančiauskas.

„Šis įvykis sukėlė teisėtą pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusios visuomenės dalies pasipiktinimą, – rašyta jų pranešime spaudai. – Mūsų valstybėje jau susiklostė ydinga tradicija nedelsiant vykdyti bet kokius Rusijos teisinės pagalbos reikalavimus, prieš kurį laiką buvo besąlygiškai išduotas baltarusių kovotojas už pilietines teises A. Beliackis bei atskleista konfidenciali informacija apie baltarusių opozicijos veikėjų sąskaitas Lietuvos bankuose, šiandien atėjo Z. Maisuradzės eilė. Esame įsitikinę, kad toks Lietuvos pareigūnų elgesys žemina mūsų valstybės tarptautinį prestižą, menkina tą pasitikėjimą, kurį Lietuva užsitarnavo remdama demokratinius pokyčius Baltarusijoje, Gruzijoje, Ukrainoje.

Pataikavimas Rusijos užgaidoms smukdo Lietuvos autoritetą ES ir NATO sąjungininkų akyse – nesugebėdami išsireikalauti Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių kaltininkų, mes vos „paprašyti“ atiduodam į Kremliaus rankas mums draugiškų valstybių piliečius.“

Teisingi žodžiai ir niekuo nesikeičianti Lietuvos politika.

Ar ne keistai skamba ir tai, kad kai kurie Migracijos departamento atsakingi darbuotojai, priimantys panašių asmenų prašymus, jiems tvirtina, kad Baltarusija yra gana demokratiška valstybė, be kitą ko, dar ir dalyvaujanti ES Rytų partnerystės programoje.
Raimundas Lopata

Štai dar vienas atvejis. 2017 m. spalyje Baltarusijos verslininkas Viachaslau Bit-Killeta kreipėsi į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes A. Lukašenka apkaltino jį Baltarusijos atitinkamų Baudžiamojo kodekso straipsnių inkriminuojama veikla – bendradarbiavimas darant nusikaltimą ir mokesčių vengimas.

Kaip ir reikėjo tikėtis Migracijos departamentas V. Bit-Killeta prašymą atmetė, nepaisant to, kad pareiškėjo naudai liudijo ištisa virtinė Baltarusijos visuomenininkų ir politikų – opozicionierių.

Migracijos departamento išvada, regis, vėl rėmėsi Lietuvoje „nenužudomu“ faktu, kad A. Lukašenka V. Bit-Killetai paskelbė Interpolo tarptautinę paiešką. Beje, paieškos tekstą, t. y. tariamų Viačeslavo nusikaltimų Baltarusijai pagal BK straipsnius A. Lukašenkos prokuratūra Interpolui turėjo performuluoti kelis kartus. Pirmąsias dvi Minsko formuluotes Interpolas atmetė.

Migracijos departamentas neatsižvelgė ir į tai, kad šešių vaikų tėvo V. Bit-Killeta mama – lietuvė.

Rezultatas. Migracijos departamentas pritaria, kad V. Bit-Killeta kaltas, nes ji kaltu nori matyti A. Lukašenka. V. Bit-Killeta ir jį palaikantys opozicionieriai neabejoja, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu vykdomas dėl to, kad jis teikė finansinę paramą opozicijai.

Verta prisiminti, ką nuolatos kartoja A. Lukašenka: „Noriu pabrėžti: jeigu kažkas iš verslininkų finansuos „penktąją koloną“ arba kažkokiu kitu būdu neigiamai įtakos visuomenę, tai aš laikysiu, kad jie įsitraukė į politinę kovą, kovą prieš valstybę. O ten – savo įstatymai.

Tegul neįsižeidžia toko pobūdžio verslininkai“. Tai iš esmės atspindi valdžios požiūrį ne tik į opoziciją („penktoji kolona“), bet taip pat į verslininkų teikiamą opozicijai finansavimą kaip į antivalstybinę veiklą ir leidžia suprasti, kad tokiais atvejais „įstatymai“ („supratimai“) yra kitokie.

Taigi pagal jau Lietuvos išbandytą A. Beliackio scenarijų V. Bit-Killeta turėtų grįžti į Baltarusiją ir kalėti. Jei paaiškės, kad jis buvo politinis, o ne ekonominis kalinys, kažkas jo atsiprašys, Seimo politikai padarys keletą grėsmingų pareiškimų, esą kažką reikia keisti ir viskas vėl tekės sena vaga.

Tuo tarpu turėtų būti atvirkščiai. Baltarusijoje ir Rusijoje BK straipsniais kaltinami žmonės turi būti traktuojami pagal nekaltumo prezumpciją.

Ir jeigu mūsų valstybės politika – rūpintis autokratinių režimų persekiojamais žmonėmis, nesvarbu dėl kokių režimų teikiamų priežasčių persekioti / susidoroti (beje, prisiminkime M. Chodarkovskio atvejį) su tam tikru asmeniu, turime jiems sutekti prieglobstį, idant iš čia, Lietuvos, jie galėtų įrodinėti savo tiesą, o kita pusė (šiuo atveju – Baltarusija) pateiktų mums tikrus, o ne tariamus įrodymus apie padarytus ekonominius nusikaltimus.

Tokia turėtų būti bendroji nuostata visų Lietuvos institucijų, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuvos Rytų politika.

Ši pozicija reikštų – suteikiame prieglobstį, o po to teisme paaiškės tiesa dėl metamų kaltinimų.

Tų žmonių, kuriuos persekioja režimas, pagalbos prašymų atmetimas – dar vienas įrodymas, kad prašytojas nuteisiamas kelis kartus.

Ar ne keistai skamba ir tai, kad kai kurie Migracijos departamento atsakingi darbuotojai, priimantys panašių asmenų prašymus, jiems tvirtina, kad Baltarusija yra gana demokratiška valstybė, be kitą ko, dar ir dalyvaujanti ES Rytų partnerystės programoje. Ar šie tarnautojai lojalūs mūsų valstybei, ar tiesiog „naudingi idiotai“?

Taigi klausimas išlieka – kiek dar Migracijos departamentas vykdys priešišką Lietuvos interesams užsienio politiką? Klausimas, pirmiausia, Jums, Vidaus reikalų ministre. Ir užtenka pažadų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(46 žmonės įvertino)
4.4565

Top naujienos

Šimonytė: likus pusantrų metų iki Seimo rinkimų formuoti naują Vyriausybę yra per didelė prabanga (19)

Iki rinkimų likus vos kelioms dienoms kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė sako, kad...

Net ir paskelbusi apie karjeros pabaigą Meilutytė veikiausiai bus nubausta sulaukė dar vieno dopingo kontrolės vizito (66)

Trečiadienį ryte Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pranešė baigianti savo...

Mačiulis prakalbo apie ateitį: tai bus tokia krizė, kurios aš labiausiai bijau (195)

„Tai bus tokia krizė, kurios aš labiausiai bijau“, – antradienį vykusiame kasmetiniame...

Prieš lemiamą dvikovą – ekspertinis žvilgsnis į abu kandidatus: vienam iš jų laikas kreiptis į žmones (216)

Iki Prezidento rinkimų lieka vis mažiau laiko, o abu kandidatai dar turi labai daug darbų. „...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Kodėl jie smurtauja ir rėkia? (89)

„Beržinės košės gavom, bet normalūs užaugom“, tikina tie patys žmonės, kurių mėgstamas...

Žiniasklaida: Theresos May planas žlugs (11)

Britų ministrės pirmininkės Theresos May paskutinis bandymas gelbėti savo susitarimą su Europos...

Kelti vestuvių į JAV išskubantis Gebenas: kitą sezoną tikrai noriu būti „Žalgiryje“ laida „Krepšinio zona“ (2)

Prieš metus iš JAV į Lietuvą sugrįžęs Martinas Gebenas LKL senbuviams atrodė žalias...

Karbauskis palinkėjo Nausėdai sėkmingų rinkimų ir pasiguodė dėl Grybauskaitės papildyta 13:00 val. (381)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos Seime...

Saulius Prūsaitis vasarą pasitinka su nauja daina „Modelis“ ir jos stilingu vaizdo klipu: įvertinkite

Saulius Prūsaitis turi puikių naujienų. Šiandien dainininkas pristato naują dainą „Modelis“...

Paskubėkite, gudobelės jau sužydėjo: Bružienė papasakojo, kam tai – tikras išsigelbėjimas

Ot šimts gegučių, gudobelės sužydėjo! Tad skubėdams velkies storą žieminį kušūlį,...