O jei ir paklaustų, ar kas pasikeistų? Abu atvejai – vis dar neįvykęs skandalas. Greičiausiai neįvyksiantis. Bet kodėl? Kodėl konservatorius D. Kreivys už panašų reikalą, kaip A. Butkevičiaus žento akcijų ar teisingumo ministro J. Bernatonio namo statybos, lėkė kaip kamštis iš šampano butelio, o čia – nė plaukas nuo galvos?

Kodėl nuo socialdemokratų skandalai – kaip nuo žąsies vanduo?

Galima ir reikia piktintis tuo, kad proporciniai išstatė žiedinę Druskininkų lovio gynybą. Galima kraipyti galvą, kaip Seimo proporciniai E. Šablinskas, A. Dudėnas, E. Jonyla, A. Nesteckis ir „darbietis“ J. Kondrotas įžūliai blokavo net kuklų Antikorupcijos komisijos norą pasidomėti Druskininkų „numerių“ su pikantiška moterimi ant sienos reikalu. Bet ne čia šuo pakastas.

Kodėl socialdemokratai tai daro, lyg ir aišku – tokių sėkmės istorijų, kaip R.Malinausko, jie daugiau neturi. Kolegė I. Makaraitytė teisi: „Tokie vyrai yra tikras bet kurios partijos lobis. Malinauskas partijai duoda ir sanatorijos kambarių su nuogom moterim, ir rinkėjų balsų. O žmonėms – darbo. Konkurentų Malinauskas turi, bet niekas nesugeba jo pakeisti, nes visi, nuvažiavę į Druskininkus, aikščioja, ak, kaip čia gražu.“
Stebime viešųjų ryšių žaidimą, kuriame valdančioji partija yra prišalusi uodegą korupcijos eketėje, bet net prezidentė bijo tai įvardyti.
Rimvydas Valatka

Paaiškinti, kodėl antikorupcinį domėjimąsi blokavo „darbietis“ – bent iš pirmo žvilgsnio – sunkiau: V. Mazuronis „apartamentų reikalu“ ant balto arklio – įtemptus savo santykius su R. Malinausku demonstruoja. Gal jie ir įtempti, bet iš maišo lendančių ylų yra ir čia.

Kai socialdemokratų kairė koja spąstuose, Darbo partijai taip lengva stumti populizmą. Matyt, ne be pagrindo gandai, kad, kai tik premjeras stojo „prieš“ siūlymą dar kartą smarkiai didinti minimalią algą, „darbiečių“ vadas, žiūrėdamas jam į akis, ėmęs porinti kažką apie tai, kad komisija dėl žento akcijų kaip tik pradedanti darbą. Biudžete stebuklingai atsirado pinigų didinti MMA.

Lyg tyčia sutapo ir tai, kad, netylant kalboms apie R. Malinausko „numerius“, „darbiečiai“ pasiūlė – su aiškia nuoroda į Vyriausybę – neapmoksetinamų pajamų dydį prilyginti minimaliai algai. NPD = MMA, kas „už“? Premjeras „už“? Tada ir „numeriai“ su merga = vsio zakonno (viskas teisėta).

Bet galų gale turime juk opoziciją? Turime. Opozicija lyg ir daro, ypač konservatoriai. Bet toks jausmas, kad ir jie į ataką eina taip, lyg viena akim žiūrėtų tai į paliktus apkasus, tai į krūmus prie horizonto linijos. Kas iš tų krūmų turėtų iššokti su antikorupcine „Javelin“ sistema, bet neiššoka?

Perkratykite rimtus atsistatydinimo atvejus per šešerius metus. Paaiškės, kad atsistatydinama tik tada, kai liepia prezidentė. Kada atsistatydino konservatorių ūkio ministras D. Kreivys? Kai liepė D. Grybauskaitė. Iki tol konservatoriai jį gynė taip pat, kaip dabar socialdemokratai – savus.
Jei prezidentė visiems taikytų tokius kriterijus, kaip tada konservatoriui D. Kreiviui, ji lyg ir jau seniai turėjo pareikalauti R. Malinausko galvos. Po to, kai Druskininkų meras, norėdamas sužlugdyti abu jį kritikuojančius kurorto laikraščius, už mokesčių mokėtojų pinigus neregėtai dideliu tiražu ėmė gaminti ir dalinti savo paties šlovinimo organą.
Rimvydas Valatka

Prezidentės įsikišimas situaciją pakeitė iš esmės. Premjeras A.Kubilius pakėlė rankas. Kaip ir užsienio reikalų ministro V.Ušacko atveju. Taip lėkė ir VSD vado P. Malakausko, ir FNTT vado V. Gailiaus galvos. Prieš kelis mėnesius prezidentė, dar net nepradėjus tyrimo, liepė atsistatydinti net vaikų namų direktoriui, kai ten pro langą iškrito vaikas. Ką darys tas – atsistatydino.

Tačiau nei žento akcijų atveju, nei dėl kurorto mero „numerių“ Valstybės Viršininkė nieko nesako. S. Daukanto gatvės rūmuose – mirtina tyla. Kuri, kaip politikams žinoma, reiškia pritarimą. Vadinasi, ir atsistatydinti niekam nereikia.

Jei prezidentė visiems taikytų tokius kriterijus, kaip tada konservatoriui D. Kreiviui, ji lyg ir jau seniai turėjo pareikalauti R. Malinausko galvos. Po to, kai Druskininkų meras, norėdamas sužlugdyti abu jį kritikuojančius kurorto laikraščius, už mokesčių mokėtojų pinigus neregėtai dideliu tiražu ėmė gaminti ir dalinti savo paties šlovinimo organą.

Propagandos organo klausimu R. Malinauskas ilgai dėjo skersą ant įstatymų ir valstybės. Regis, deda toliau. Viešųjų ryšių bendrovės savininkas D. Gudelis (ar ne per daug tų viešųjų ryšių kompanijų aplink socialdemokratų valdžią?) tvirtina, kad jis nusipirko propagandinį leidinį „Mano Druskininkai“, netgi giriasi, kad tai padarė už labai menką sumą.

Tik iš ko tą organą pirko D. Gudelis, jei „Mano Druskininkus“ valdžiusio biudžetinio Druskininkų savivaldybės švietimo centro direktorius tvirtina: „Leidinys „Mano Druskininkai“ D. Gudelio įmonei „Kantri medija“ nebuvo perduotas jokiomis sąlygomis.“

Štai jums ir dar vienas kurortinis korupcinis klausimas: kas paėmė pinigus už savivaldybės turtą? Jei, žinoma, organo pardavimas de facto įvyko. O gal jokio pardavimo ir nebuvo? Bet tuomet išeina, kad Druskininkuose toliau nebaudžiamai dedamas skersas ant įstatymų.

Kodėl D. Grybauskaitė, kažkada su aplombu pasakojusi moksleiviams, kaip ministrai ir merai drebina kinkas jos priimamajame, nei tada dėl „Malinausko pravdos“, nei dabar dėl „numerių“, kuriuose nemokamai laiką leido jos pačios kovai su korupcija pasirinktas STT generalinis direktorius ir jos socialdemokratams parinkta ministrė, nei dėl premjero žento ar J. Bernatonio namo statybos, neišleido nė garso? Kodėl nei A. Butkevičius, nei R. Malinauskas nedrebina ir, atrodo, nedrebins kinkų prezidentės priimamajame?

Atmetus J. Bernatonį, kuris, kaip kalbama, yra prezidentės pasirinktas „ryšininkas“ ar net daugiau nei „ryšininkas“ Socialdemokratų partijoje, ir kalbant trumpai, prezidentė bijo.

Ko gali bijoti prezidentė?

Prakišti dar vieną viešųjų ryšių žaidimą. Kaip prakišo S. Skverneliui, ėmusi mokyti, kaip turėtų šaudyti pasieniečiai, kuriems valstybė nesuteikia net teorinių galimybių mokėti šaudyti iš lekiančio automobilį į kitą lekiantį automobilį. Taip, kaip du kartus prakišo Seimui siūlydama į generalinius prokurorus kandidatus, kaip triušius, ištrauktus iš pradedančio fokusininko rankovės.

Ne pirmas ir turbūt ne paskutinis kartas. Ar kitaip buvo, kai tada dar Kauno teisėja N. Venckienė viešai keikėsi, už ką Teisėjų taryba prašė ją atleisti? Tada prezidentė išsigando patvorio minios.

Žiūrim, ką turim. Šiurkščiai kalbant, stebime viešųjų ryšių žaidimą, kuriame valdančioji partija yra prišalusi uodegą korupcijos eketėje, bet net prezidentė bijo tai įvardyti. Bijo, nes nėra tikra, kad spirdama į susimovusius veikėjus, juos nuspirs. Todėl tupi kaip pelė po šluota.

Dar šiurkščiau kalbant, be prezidentės, daugiau valstybėje neturime nieko, kas priverstų eketėje uodegą prišalusius kairiųjų vilkus sukti į atgailos kelią. Panašu, kad kairiųjų rinkėjams, kurie vieninteliai galėtų nubausti savo išrinktuosius, – vsio zakonno. Žodžiu, turime keletą tikrų, bet taip ir neįvyksiančių korupcijos skandalų.