Politikos Šv. Dvasia V. Landsbergis po Pirmininko rinkimų džiaugėsi dėl partijos ir išgyveno dėl anūko: nežino Gabrielius, kaip jį puls ir šmeiš.
Ar tik Senasis kartais nenorėtų, kad G. Landsbergį vis pultų ir šmeižtų? Apie naująjį konservatorių lyderį kol kas visi – tik gerai arba dar geriau, o puola tik tie, kurių balsas jau ir į raudoną socialdemokratų dangų neina.
Užuot puolę, socialdemokratų vadai tik naiviai tikėjosi I. Degutienės pergalės. Smarkiai peraugęs vienintelis Seimo socialdemokratų jaunuolis J. Požela – taip pat svarbus nacionalinis anūkas ir dar svarbesnis internacionalinis proanūkis – taip puolė, kad įregistravo įstatymo pataisą, kuria keleiviai už važiavimą transporto priemone, vairuojama įkalusio šoferio, būtų baudžiami nuo 86 iki 144 eurų.
Kas kaip moka, tas taip šoka.
Metais anksčiau Klaipėdoje girtas „Gintarinio vairo“ vairuotojas iš autobusų parko nukniaukė autobusą ir vartydamas medžius vežiojo juo žmones. Iš autobuso tik gintarai liko. Tokių istorijų – nors pusgirčio vairuotojo autobusu su dumplėmis vežk. Baudos lietųsi laisvai. Tik kaip jų išvengti?
Na, gerai, suaugusieji, pirkdami bilietėlį prieš kelionę iš Baltašiškių į Kučiūnus ar atgal, bent jau teoriškai galėtų paprašyti vairuotojo „papūsti“. Ką anas atsakytų, kita istorija. Tačiau ką daryti pypliams, vežamiems į mokyklą? Šįmet kelyje Kaunas-Šakiai į avariją pakliuvusio mokyklinio autobuso vairuotojas taip pat buvo neblaivus.
Bausim ir mokinius? Jaunieji socialistai ikimokyklinukams organizuos „papūsti“ kursus – kad šie žinotų, kaip atpažinti blogą dėdę, per kurį jie liks be kiaulės taupyklės turinio, o dar, žiūrėk, vargingesnis dar taps ir antstolių auka? Kiek valstybei prikapsėtų skolos už pirmoje klasėje dėl girto šoferio nesumokėtą 144 eurų baudą?
Kai kurie politologai sako, kad G. Landsbergis aiškiai išsakė tik savo požiūrį į karą Ukrainoje ir santykius su Rusija, o kitos jo nuostatos liko neaiškios, nes jis tylėjo dėl klausimų, kuriais konservatoriai labiausiai nesutaria – dėl šeimos politikos ir abortų.
Tik dėl to G. Landsbergis ir nugalėjo I. Degutienę, kad nekalbėjo nei apie tradicinę šeimą, nei apie abortus. Mintis originali, bet ar teisinga? Prieš rinkimus G. Landsbergis paskelbė tezes, raginančias keisti partijos požiūrį į vienišas motinas, žiniasklaidą ir kitaminčius. Štai tie 5 revoliuciniai ne tik konservatoriams G. Landsbergio punktai:
1. „Yra nemažai dalykų, kurie man nebuvo priimtini. Tai nejautrumus socialinėje srityje ir pažeidžiamų socialinių grupių, ypač tokių kaip vienišos motinos, diskriminavimas bei stigmatizavimas visuomeneje.“
2. „Susidėjimas su antivakarietiška K. Uokos ir G. Songailos kompanija, jų mąstymo radikalumo ir dogmatizmo persiėmimas, kurio recidyvų, deja, partijoje išlikę iki šiol.“
3. „Žiniasklaidos, kuri yra būtina sąlyga demokratijai klestėti, neproporcingas apmokestinimas sunkmečio sąlygomis bei iniciatyvos kištis į žiniasklaidos savireguliaciją – tai dalykai, kuriems nepritarčiau.“
4. “Dažnai kvietėme kitas partijas ir visuomenę telktis dėl svarbių dalykų – integracijos į NATO, energetinės nepriklausomybės strategijos, gynybos biudžeto ar paramos Ukrainai. Tačiau gaila, kad ne visada pavykdavo įtikinti kitus, o nepavykus – kitaip galvojančius neretai puldavome griežtai smerkti ar pernelyg lengvai pasiduodavome pagundai itarti veikimu prieš Lietuvą.“
5. „Jeigu mes norime vesti Lietuvą į priekį, turime pergalvoti savo veikimą, savo politiką ir keistis, nelaikyti savęs neklystančiais. Nuoširdžiai atsinaujinti tiek idėjomis, tiek žmonėmis.“
G. Landsbergio programa buvo paskelbta visuose didžiausiuose naujienų portaluose. Tai aptarė politikos apžvalgininkai ir TV laidų vedėjai. Bet gal partijos pirmininką rinkę konservatoriai vis tiek jų neskaitė?
Ar tai reiškia, kad po G. Landsbergio išrinkimo jau viskas OK? Tikrai ne. Bet ir ne dėl to, kad jis rinkimų metu nekalbėjo apie abortus. Penki punktai jau nuo vakar tapo milžinišku iššūkiu pačiam partijos pirmininkui.
Pirmiausia jokios partijos niekas niekada nėra valdęs vienas. To pasiekti nepavyko net Stalinui. Antra, nepaisant G. Landsbergio pergalės, o gal kaip tik dėl jos, partijoje sustiprėjo A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės pozicijos, o savųjų neprarado nei pralaimėjusi I. Degutienė, nei ją paskutiniu momentu parėmęs J. Razma. Ir V. Landsbergio šešėlis nedingo. Todėl sruogiška gyvenimo milžino paunksmėje drama taip pat nesibaigė. Trečia, ir tai ne mažiau svarbu, net dauguma iš tų 5192 balsavusiųjų „už“ jį, gali nepritarti vienam, dviem ar net visiems G. Landsbergio partijos atsinaujinimo punktams.
G. Landsbergio drama – ar jam pavyks įtikinti konservatorius savo tiesa? Tai ir konservatorių drama – ar partijai pavyks išeiti iš priplėkusio nacionalistinės, antifeministinės ir homofobiškos politikos rato, kurį apsibrėžusi Tėvynės sąjunga dar ir pretenduoja į amžinai teisaus kitų politikos dalyvių mokytojo Prūdo-Bugailiškio vaidmenį?
G. Landsbergis paveldėjo problemas, kurių partija nesprendė nuo pat įkūrimo, o tik nustumdavo jas į šalį. Rinkimai paryškino ir dar porą galvos skausmų.
Viena problema – vidinė. Prie balsadėžių atėjo tik 9 286 konservatoriai. Iš 15 000. Beveik 6 000 partinių lyderio rinkimai buvo neįdomūs. Ar tai nerodo, kad šie nariai – fiktyvūs?
Kita problema – vėstanti rinkėjų meilė. Nepaisant to, kad lyderio rinkimai pritraukė milžinišką žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį, „Vilmorus“ apklausa parodė, jog konservatoriams tai padėjo kaip numirėliui kompresas: Tėvynės sąjunga su 8,3 proc. nusirito į ketvirtą vietą partijų rikiuotėje. Jei konservatoriai su G. Landsbergiu pralaimės kitų metų Seimo rinkimus, jis bus automatiškai pakištas po dalgiu. Pajuokavom ir baigėm.
Tuo metu Liberalų sąjūdis, įgijęs pagreitį po smagiai laimėtų Vilniaus mero rinkimų, kyla dar aukščiau. Turėdami apie 15 proc. rinkėjų (prieš mėnesį tokių buvo tik 12,7 proc.), liberalai priartėjo prie Socialdemokratų partijos, kurios šalininkų skaičius sumenko iki 19,3 procento.
Darsyk patvirtinta Lietuvos dešinės taisyklė: mažėjant konservatorių rinkėjų skaičiui, liberalų rinkėjų daugėja, ir atvirkščiai. Tai ar įmanoma, kad, lygiai taip pat menkstant ir socialdemokratų kohortoms, Lietuva gali pakartoti kelią Lenkijos, kurios Seime nelikę kairės – tik dešinė ir dar dešinesni? Ko reikia, kad dėl valdžios Lietuvoje varžytųsi tik konservatoriai ir liberalai?
Tam, kad tai nebūtų tik utopija, reikia, kad Liberalų sąjūdis aplenktų socialdemokratus. Uždavinys nelengvas, bet išsprendžiamas. Dar reikia, kad Socialdemokratų partija taip susimautų, kad niekas nebenorėtų už ją balsuoti. Spręskite patys, ar tokia misija įmanoma. Ir ketvirta, visam tam įvykus, dar reikia, kad Tėvynės sąjunga būtų tokia pat arši ir trenkta, kokia Lenkijoje yra brolių Kaczynskių įkurta partija „Tvarka ir Teisngumas“.
Iš baimės gauti tokią valdžią dauguma lenkų rinkosi liberalus. Su G. Landsbergiu Tėvynės sąjunga niekada tokia trenkta nebus. Artimiausių Seimo rinkimų esmė – niuansai. Kiekvienoje apygardoje, žemės, televizijų ir feisbukų pėdoje. Ne kairei varžantis su dešine. Liberalams ir konservatoriams kaunantis. Septyniolika šio pavasario akimirkų gali būti pakastos po dviejų rudenų lapais. Arba ne.
