Nereguliuojamoje visuomenėje gyventi būtų dar pavojingiau nei važinėtis po miestą, kuriame panaikintos kelių eismo taisyklės. Kai tik susilpnėja valstybinės jėgos struktūros, iškart į jų vietą prasiveržia gaujų siautėjimai. Vyresnieji pamena brigadinius laikus pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais, kai verslą reguliavo ne valstybės mokesčiai, o reketas, kai ginčus sprendė ne teismai, o raumeningi berniukai.
„Išdaužytų langų“ koncepcija
Pamažėl Lietuvos valstybė susigrąžino prievartos monopolį, kriminalinį pasaulį pastumdama į paraštes, kur jis visada ir būna. Daugelyje sferų nusikaltėlis žino, kad už jo neteisėtus veiksmus bus atlyginta taip pat dėsningai, kaip prilietus liežuvį prie metalo speige. Kuo didesnė tikimybė, kad atlyginta nebus, tuo drąsiau galima imtis neteisėtų veiksmų.
Dėl tokios žmonių elgesio ypatybės reikalinga nulinė tolerancija nusikaltimams, net smulkiems, kad šie neaugintų nusikalstamumo kalno. Klasikinis šios teorijos taikymo pavyzdys yra Niujorko mero Rudi Guliani valdymas, kurio metu dešimtmečiams krito nusikalstamumo lygis mieste.
Nelegalūs rūkalai
Visiškai tas pats su kontrabandinėmis cigaretėmis. Kol veža, gaudo, teisia, nenuteisia – ramu. Mačiau nelegalius rūkalus ir verslininkų, ir ūkininkų, ir žurnalistų rankose. Kai praliejamas kraujas, tada atsiranda vienų nuoširdus, kitų – priverstinis, o trečių – pramoginis susirūpinimas.
Ar pareigūnui reikėjo panaudoti ginklą į sprunkantį automobilį, gali atsakyti tik kvalifikuotas tyrimas. Bet visuomenė turi teisę į nuomonę, ir palankumas aiškiai krypsta pareigūno pusėn. Vadinasi, net masiškai rūkydami kontrabandines cigaretes žmonės pripažįsta, kad jų atgabenimas yra nusikaltimas.
Tai labai įkvepianti žinia, nes anksčiau pagautus jaunuolius teisindavo, kad jų sunkus gyvenimas, apgailėdavo užsimušusius bėglius, kad jie nematę kito būdo prasikurti. Turbūt Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkas Kęstas Komskis atsimena, kad jam vadovaujant Pagėgiams vietiniai ichtiandrai ir šucheriai didžiuodavosi esą kontrabandistai. Dabar Lietuvoje jau lukštenasi nuostata, jog kontrabandisto kelias nepateisinamas.
Šauti ar nešauti?
Verta pastebėti, jog pernai, kai Fergiusone, JAV, policininkas nušovė juodaodį, prezidentas Barackas Obama jau kitą dieną smerkė šūvius į beginklį, o vėliau didysis prisiekusiųjų teismas išteisino baltąjį policininką.
Dvi skirtingai įvykį Dzūkijoje vertinančios nuomonės iš esmės atspindi dvejopą egzistuojantį pasaulio suvokimą. Vieni viską mato kaip blogiau ar geriau veikiančią sistemą, ir šiuo požiūriu sienos apsaugos sistema veiks gerai, jei iki galo atliks savo pagrindinę funkciją užkardyti nelegalius veiksmus. Kadangi vienas iš dviejų kontrabandistų automobilių puolė pareigūnus, juos taranuodamas, šie įvykdė pareigą, visomis turimomis priemonėmis neleisdami pasprukti antrajam.
Kitas požiūris pagrįstas atjauta, kai svarbiau yra ne sistemos veikimas, o gebėjimas pajusti, ką jaučia kiti asmenys: peršautas vaikinas ant galinės sėdynės, jo mama ir artimieji. Prie pastarųjų nereiktų priskirti kartu su juo važiavusiųjų, nes šie dar kelioliką minučių kratė sužeistą sėbrą sprukdami miško keliukais. Pasak medikų, po tokio sužeidimo kiekviena minutė brangi. Erelių kontrabandistų baimė įkliūti pasirodė didesnė už bendro gyvybę. Tai signalas tiems, kurie puikuojasi esą gaujos nariai: gaujoje atjautos nėra.
Neaiškumas trikdo
Šią pagundą stiprina ekonominės ir socialinės sąlygos. Manau, jog dėsninga, kad nušautas vaikinas negyveno šeimoje, kad jo mama dirbo Anglijoje, kad profesinė mokykla jam atrodė blogiau, negu šlaistymasis po Alytų tarp kontrabandinių reisų.
Svarbu ir pasieniečių ekonominė padėtis. Bet vien atlyginimais nuovokos nesukursi. JAV mokami dideli atlyginimai teisėtvarkoje, bet ir jie neįkrėtė proto policininkams, kurie benzinu apsipylusį savižudį bandė tramdyti elektrošoku, nuo kurio žmogus užsiliepsnojo.
Jei policijos komisaras dejuoja, kad atlyginimas per mažai jį motyvuoja darbui, o laisvalaikiu jis laimingas ploja propagandiniame Gazmanovo koncerte, pinigai jo sovietinės sielos nepakeis. Jokie susitarimai tarp partijų dėl padidinto finansavimo padėties nepagerins, jeigu tarnybos netaps nuoseklios savo veiksmuose, nepersiims europietiška dvasia ir toliau stebins skale nuo visiško abejingumo iki didvyriško pareigos atlikimo.