Šią savaitę suskaičiavau 29 Italijos žiniasklaidos kanalus – naujienų portalus, nacionalinius ir regioninius dienraščius, – kurie įkalė antraštę: „La Lituania ha cancellato il concerto di Pupo“.
Vienur su šauktuku, kitur be, bet skamba dieviškai: Lietuva atšaukė Pupo koncertą. Dar smagesnę antraštę pateikė solidi naujienų agentūra „Adnkronos“: „Lietuva boikotuoja Pupo: „Jokių koncertų, tai Rusijos draugas“. Arba Turino dienraštis „La Stampa“: „Pupo atvejis, Lietuva atšaukia koncertą, prorusiškiems atlikėjams sako ne“.
Neįsivaizduojate, kaip garsiai ir plačiai Pupo koncerto Šiauliuose istorija griaudėjo per visą Italiją – nuo Milano iki Palermo! Įtakingiausias Italijos dienraštis Milano „Il Corriere della Sera“ galiausiai netgi publikavo redakcijos vedamąjį, kurio pavadinimas skamba taip: „Pupo Rusijoje, tai ne vien dainelės“.
Žinomas dienraščio politikos apžvalgininkas Maurizio Caprara labai aiškiai pasakė tiems, kurie nežinojo, ką konkrečiai Pupo veikė Maskvoje prieš gastroles Šiauliuose: „Nukeliauti į Kremlių ir įrašyti specialų šou rinkimų Rusijoje metu nėra turizmas. Tai pozicija, tai pasirinkimas“. Chapeau, nukelkime kepurę prieš Milano „Corriere della Sera“!
Manote, kad tuo viskas baigėsi? Kad šaunusis dainininkas Enzo Ghinazzi-Pupo ramiai šypsojosi skaitydamas šias ir kitas antraštes? Ne! Pupo protestavo, reiškė emocijas ir pasipiktinimą Lietuva, lietuviais. Kas transliavo mylimo rusų dainorėlio protestą? Ačiū Dievui, ne valstybinės televizijos RAI kanalai. O tie, kurie labai norėjo, kad sovietmečio hitų dievukas Maskvos gastroles tęstų Lietuvoje: TASS, valstybinė V. Putino telegramų agentūra.
Raivėsi „Gelato al cioccolato“ autorius, raivėsi ir plūdo „litovcus“, nes jo monologas titruose buvo verčiamas į rusų kalbą: „Aš mielai dainuoju tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje ir visose pasaulio šalyse. Ponai lietuviai kalbėjo apie tolerancijos trūkumą, bet visoje šioje istorijoje tolerancijos stokoja būtent jie – lietuviai...“
Va, matote, kiek skausmo ir nerimo nedori lietuviai suteikė įžymiam italų dainininkui. Ir tai dar ne viskas. Įtūžęs Pupo, kurio neįsileido Lietuva, pareiškė urbi et orbi: „Aš esu laisvas menininkas, gerbiu pasaulio kultūras!“
Beje, ką reiškia žodis „pupo“. Išsiaiškinkime vieną kartą visiems laikams. Šis šnekamosios italų kalbos daiktavardis turi dvi reikšmes. Pirmoji: lėlių teatro marionetė. Antroji: vaikelis, bambino sinonimas. Kai močiutė nori parodyti kitai močiutei savo mielą anūkėlį vežimėlyje, ji sako: „Ecco il mio pupo“ – štai jis, mano pupo“.
Žodžiu, kai V. Putino marionečių teatro atlikėjas sako, kad jis yra laisvas menininkas, persunktas pagarbos visoms pasaulio kultūroms, reikėtų į jį žiūrėti taip, kaip į lėles žiūri lėlių teatro žiūrovai. Blogiausiu atveju, paklausti: menininke, kiek tau sumokėjo, kad pasijustum laisvas Kremliaus koncertų salėje?
Italų komikai, politikos influenceriai siūlo Pupo nebevadinti taip, o šiek tiek kitaip. Tarkime, garsus šou meistras Fiorello rimtu veidu pareiškė: „Pupo ar Putinas, koks skirtumas ...“ Atlikta maža operacija, sujungti abu vardažodžiai. Rezultatas: Pupo tapo Pupinu!
Bet grįžkime į Lietuvą. Į Šiaulius. Į miestą, kuris pasikvietė puponautą Pupiną. Vos kelios dienos iki koncerto atšaukimo jie dievagojosi: „<...> atsidūrėme situacijoje, kurios iš anksto negalėjome numatyti. Sutartį su PUPO koncertą organizuojančia įmone, renginio organizatore, „Legacy Inn“ pasirašėme 2023 metų lapkričio 23 dieną. Pasirašėme ramia širdimi, nes PUPO praėjusiais metais jau koncertavo Lietuvoje.“
Supratote? Jie negalėjo iš anksto numatyti, kad Pupinas varys į Maskvą giedoti Putinui. Tai nebuvo suderinta. Todėl lengva širdimi pasirašė... Nesidairydami, neskaitydami naujienų, nesinaudodami internetu.
2023-iųjų pavasarį puponautų medžiotojas Pupinas sėdo į juodą mersedesą ir pademonstravo, kaip išvyksta į tolimą kelionę. Į Krymą. Į okupacinio režimo festivalį „Road to Yalta“. Festivalio strateginis orientyras – toliau įtvirtinti Krymą kaip Rusijos Federacijos teritorijos nedalomą vienetą. Festivalio taktinis mechanizmas irgi buvo aptartas: „muzikinė diplomatija“.
Galiausiai Pupo į Jaltą taip ir nenuvyko, nes išsigando žiniasklaidoje sukelto šaršalo. Nuvyko šiek tiek vėliau – 2023 metų lapkritį. Ten, vietoje, suderino superkoncertą Kremliuje V. Putino rinkiminės komedijos dienomis. Nes tai buvo strategijos dalykas. „Aš jaučiu, kad jūs visi turite noro padainuoti, ar ne; na, visi drauge, dainuojame Gelato al cioccolato...“ Šis saldžiai banalus tekstas apie šokoladinius ledus Kremliui buvo reikalingas. Kad tik greičiau rusai pamirštų Aleksejaus Navalno laidotuves!
Būtent tomis lapkričio dienomis Šiaulių arenos vadovybė pajuto nenumaldomą širdies lengvumą ir pakvietė Enzo Ghinazzi į Lietuvą. Ir voilà – pasirašė. Puponautas Pupinas padainuos ir jums, šiauliečiai, apie saldų šokoladinių ledų skonį. Kad ramiau miegotumėte ir mažiau galvotumėte apie tai, kas dedasi Ukrainoje ir pasaulyje. Daina „Gelato al cioccolato“ yra galingas smegenų anestezijos instrumentas. Jis turėjo suveikti ir Šiauliuose.
Nesuveikė. Nes: „Delfi redakciją sekmadienį pasiekė laiškas, kuriame viena skaitytojų piktinosi, jog Šiauliuose netrukus bus surengtas PUPO koncertas. Anot moters, žinomas vyras neseniai dainavo ir su rusų atlikėjais, kurie palaiko režimą ir agituoja balsuoti už Putiną pseudorinkimuose.“
Didis širdies lengvumas Šiaulių arenos ir gastroles organizavusios kontoros vadovams staiga praėjo. Užėjo šioks toks sunkumas. Aš nežinau, kas yra ta moteris, kuri parašė redakcijai apie puponauto Pupino šou Kremliuje su aštuoniomis „babuškomis“.
Jai reikia nusilenkti ir padėkoti. Nes jeigu ne ji, koncertukas būtų įvykęs. Ir vietoje 29 antraščių Italijos žiniasklaidoje „Lietuva boikotavo Pupo koncertą“ būtume turėję 29 antraštes „Nusilenkęs Maskvai Pupo pavergė lietuvių širdis“. Arba kažką panašaus. Gal dar nykesnio.
Kol intelektualai diskutavo, ar reikia boikuotuoti Antoną Čechovą, Levą Tolstojų, Piotrą Čaikovskį, plebėjiškas popsas išniro gyvas, šviežias, tiesiai iš Maskvos. Pupo buvo turbūt vienintelis Vakarų solistas, atvirai garbinęs Kremliaus režimą V. Putino akivaizdoje. Ir mes jį beveik pražiopsojome. Kas kitas? Ką toliau ramių širdžių biznio veikėjai pakvies į Lietuvą? Gal tiktų legendinis rankų laužytojas amerikietis Stevenas Seagalas?
Arba gražioji italė Ornella Muti – ji su dukra nuolat skraido į Maskvą, jau paprašė Rusijos pilietybės. Gal, pavyzdžiui, tiktų prancūzų gurmanas, kino žvaigždė Gérardas Depardieu? Tereikia ramios širdies, o tada iš Maskvos pakeliui į Minską arba į Sočį pas mus stabtelės visa vakarietiškoji putinizmo gvardija.
