aA
Iki Lietuvos atėjęs seniai pamirštų tymų protrūkis leidžia sugrįžti prie skiepų ir pasitikėjimo mokslu temos. Kodėl žmonės pasiduoda abejonei ir pradeda tikėti sąmokslo teorijomis? Kodėl savo noru keliame grėsmę savo ir savo artimųjų gyvybei?
Paulius Gritėnas
© DELFI / Karolina Pansevič

Iš anksto perspėju, kad šis tekstas nėra skirtas ginčytis su vadinamaisiais antivakseriais ar žmogaus įtakos klimato kaitai neigėjais. Aš iškart priimu dvi tezes, su kuriomis jus turėsite sutikti. Jei nesutiksite, tai dar geriau, nes tada šis tekstas yra apie jus.

Pirmoji: skiepai yra aukščiausio lygio saugumo standartus atitinkantis, kontroliuojamas ir veiksmingas preparatas nuo užkrečiamųjų ligų ir jų plitimo.

Antroji: Žmogaus veikla keičia aplinką, o anglies dioksido perviršis skatina vidutinės temperatūros kilimą planetoje.

Šių teiginių aš neįrodinėsiu, net pabandysiu pasiaiškinti, kodėl vadinamojoje informacijos visuomenėje atsiranda ir plinta sąmokslo teorijos, skatinančios abejonę moksliniais metodais ir jų grindžiamais atradimais ar veiksmais.

Pradėkime nuo vakcinacijos priešininkų. Vakcinų priešininkai dažniausiai nurašo ir nemini to, kad mediciniai preparatai padėjo išnykti raupams ir prisidėjo prie poliomelito, tymų ar raudoniukės išnykimo. Neminimas ir tokių ligų kaip kokliušas, stabligė ar difterija suvaldymas.

Kodėl šie vakcinacijos laimėjimai pamirštami? Viena iš priežasčių yra tiesioginė – žmogiškosios atminties trumpumas. Dėl vakcinacijos su realiais užkrečiamųjų ligų protrūkiais nesusidūrusios kartos tėvai pradeda abejoti, ar jų vaikams reikalingi skiepai.

Ši abejonė pakurstoma jokių argumentų neturinčiais teiginiais, kad persirgimas ar natūralus užsikrėtimas padeda sukurti geresnį imunitetą. Kartais oponuojama ir aiškinant, kad vakcinose yra imunologinių dirgiklių, nors šiuolaikinėje medicinoje jų tiek, kad jokių pokyčių kūdikio organizme nenutinka.

Vienas iš „antivakserių“ skleidžiamos baimės mitų – vakcinos silpnina imuninę sistemą. Vakcinų atveju virusai yra taip nuslopinami, kad jie nesusilpnina imuninės sistemos.

Tikrų vakcinacijos skeptikų yra ir gali būti tik medicinos mokslo srityje. Kalbu apie žmones, kurie realiai vertina vakcinų veikimą ir rūpinasi jų apsauga. Šie žmonės turi pagrįsta išankstinį kritiškumą ir skepticizimą.
P. Gritėnas

Populiariausias ir internete labiausiai plintantis gąsdinimas yra tariamas skiepų sąryšis su autizmu. Ši suklastota teorija, iškelta ir išplatinta Andrew Wakefieldo, jau senokai diskredituota, tačiau jos atgarsiai vis dar pasiekia interneto tamsybėse.

Seimo narys Dainius Kepenis pagarsėjo pareikšdamas, kad skiepuose yra beždžionių liekanų. Kiti kalba apie aliuminio ar gyvsidabrio (ne tiomersalio) didelius kiekius.

Visos šios sąmokslo teorijos ir išsigalvojimai kyla ne iš nežinojimo, o iš noro nepasitikėti ir bijoti. „Antivakseris“ dažniausiai internete reiškiasi kaip vakcinacijos skeptikas. Jis nori sudaryti įspūdį, kad nepasitiki medicinos mokslu ir didžiosiomis farmacijos kampanijomis, kurios, jo teigimu, siekia pelno ir dėl jo pasiryžę net eksperimentams su žmonėmis.

Dar toliau žengiantys sąmokslo takais kalba net ir apie didįjį sąmokslą, kurio tikslas sukurti naują žmogų, paversti visus gėjais, reptiloidais ar tiesiog tos pačios didžiosios farmacijos pramonės vergais.

Taip, farmacijos pramonė yra milžiniška verslo struktūra. Taip, ją sudaro pelno siekiančios kompanijos. Bet ar tai yra pakankamas pagrindas nerimui ar įtarumui, kad jas kontroliuojantys mechanizmai neveikia tiek, kad persikeltume į masinių eksperimentų ar neatsakingų žudynių distopiją?

Paradoksas čia tas, kad tikrų vakcinacijos skeptikų yra ir gali būti tik medicinos mokslo srityje. Kalbu apie žmones, kurie realiai vertina vakcinų veikimą ir rūpinasi jų apsauga. Šie žmonės turi pagrįstą išankstinį kritiškumą ir skepticizimą.

Kuo tada remiasi likusieji? Paprasčiausia baime ir pasidavimu nežinojimo žavesiui. Dar smagiau yra tai, kad tavo baimes pakursto internete platinami panašių žmonių kuriami filmukai ar mokslinio pagrindo neturinti literatūra.

„Antivakserių“ judėjimas tapo savotiška pramone, iš kurios kai kam netgi pavyksta krautis pelną. Tokį patį pelną, kuriuo skiepų įbaimintieji kaltina farmacijos pramonę. Šį judėjimą palaiko ir vadinamosios alternatyvios medicinos atstovai, skatindami apsieiti be „chemijos“. Informacijos apie tariamą skiepų žalą, interpretacijų ir nepatvirtintų tyrimų pateikia vadinama alternatyvioji žiniasklaida.

Alternatyviojo pasaulio susikūrimas leidžia vis iš naujo sau patvirtinti, kad nuo tavęs slepiama tiesa ir tik dalis pasišventusiųjų, iš kurių šaipomasi ir juokiamasi, atrado tikrąjį žinojimą.
P. Gritėnas

Toks alternatyviojo pasaulio susikūrimas leidžia vis iš naujo sau patvirtinti, kad nuo tavęs slepiama tiesa ir tik dalis pasišventusiųjų, iš kurių šaipomasi ir juokiamasi, atrado tikrąjį žinojimą.

Dalis „antivakserių“ į vakcinacijos paranoją pasineria iš paprasčiausio tikėjimo, kad juos supanti sistema korumpuota. Vedami nusivylimo sistema jie apkaltinta paslaptingąją didžiąją farmacijos pramonę ir džiaugiasi sulaukę tokių pačių nusivylusiųjų atsako.

Visas šis nusivylimo ir savęs guodimo procesas atrodo ne itin kenksmingas, o sveiko proto žmogui net ir smagus pažiūrėti iš šalies, kol neprasideda realių ligų protrūkiai. Paranoja dėl sveikatos ir noras išlikti natūraliai sveiku bėgantį nuo didžiosios farmacijos pramonės atveda prie didžiosios laidojimų reikmenų pramonės. Blogiausia, kad gali atvesti ir šalia esančius, tuo pačiu oru kvėpuojančius.

O dabar pereikime prie klimato kaitos. Čia reikalai dar labiau komplikuoti. Jei kalbėdamas apie skiepų šalininkus galėjau paminėti Dainiaus Kepenio vardą, tai žmogaus įtaka klimato kaitai ginčijama net ir tokios valstybės kaip Jungtinės Amerikos Valstijos Senate.

Kodėl abejojama klimato kaita ir neigiami žmogaus veiklos padariniai? Pirmas ir svarbiausias dalykas – klimato kaitos neigimas ar, tiksliau, abejojimas tapo politine pozicija. Abejoja dalis JAV respublikonų partijos, abejojančių atsiranda ir sekančių JAV politinius, socialinius ir kultūrinius debatus gretose. Jų ir kitų skeptiškumą pakursto tos pramonės šakos ir jų atstovai, kurie labiausiai nukentėtų dėl CO2 išmetimo limitų.

Abejojantys dažniausiai pateikia tokius pačius primityvius ir mokslinio pagrindimo neturinčius argumentus kaip tai, kad Žemėje vyksta nuolatinis klimato kaitos procesas, tad dabartiniai pokyčiai yra cikliški. Kvailesni džiūgauja žiemą pamatę iškritusį sniegą ar keletą šaltesnių dienų ir teigia, kad „to globalinio atšilimo reiktų ir daugiau“.

Arkties ledynų tirpimas, vidutinių temperatūrų pokyčiai, Grenlandijoje nykstantis sniegas ar išdžiūstančios upės, sausros ir potvyniai, jūros lygio kilimo lemiama migracija, nykstančios Maldyvų salos – visa tai numetama į šoną kaip natūralūs pokyčiai.

Kioto protokolas, Europos Parlamento priimtas Klimato kaitos paketas ar Paryžiaus susitarimas pateikiami kaip nereikšmingi įvykiai. Kodėl? Dalis oponavimo ir noro priešintis moksliniams faktams gimsta iš neapykantos toms politinėms jėgoms ar grupėms, kurios garsiausiai kalba apie šią problemą.

Dalis oponavimo ir noro priešintis moksliniams faktams gimsta iš neapykantos toms politinėms jėgoms ar grupėms, kurios garsiausiai kalba apie šią problemą.
P. Gritėnas

Kai kuriems iš tiesų atrodo, kad kaip tariamus sąmokslus kurianti medicinos mokslo bendruomenė, taip slaptą pasipelnymo planą sugalvojo ir paslaptinga klimatologų grupelė. Tiesa, kiek ir kaip pralobo suktieji klimatologai ar kokius milžiniškus pelnus gauna klimato kaitos klausimu užsiimančios organizacijos, šie kritikai negali pasakyti.

Dalį neigiančių klimato kaitą varo tiesiog paprasčiausia neįsisąmoninta baimė ir slaptas žmogiškas destruktyvumo troškimas. Šie neigėjai slapčia nori pamatyti baisiausias pasekmes, tapti apokaliptinių gamtos reiškinių liudininkais. Dalis, aišku, yra tiesiog kvaili.

Tiesa, skirtingai nei „antivakseriai“, žmogaus įtakos klimato kaitai ir galimų tragiškų jos padarinių neigėjai priversti greičiau taikytis su tikrove. Jei skiepų naudos neigėjas didingai praleidžia protrūkio žiemą, rūsčiai aiškindamas, kad liga ir šiaip yra neišvengiama, ne tokia ji ir pavojinga, o pasiskiepiję tik sugadino savo imuninę sistemą, tai klimato kaitos atveju plokštelė kinta vis sparčiau.

Dar prieš dešimtmetį klimato kaitą išsigalvojimu vadinti politikai buvo laikomi turinčiais adekvačią nuomonę. Vėliau jie buvo priversti pripažinti kintančio klimato faktą, tačiau toliau neigė žmogaus įtaką.

Dabar su klimato kaitos ir žmogaus įtakos faktu ginčytis jau per daug absurdiška. Tam užtenka nuvykti į Maldyvus. Koks tada naujasis gudriojo neigėjo paaiškinimas? Per vėlu kažką pakeisti.

Išties, kartais sergančiam tymais ar gyvenančiam kylančio vandens semiamoje zonoje keisti jau būna per vėlu. Bet niekada ne per vėlu pakeisti mąstymą ir suteikti daugiau vietos sveikam protui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(59 žmonės įvertino)
4.1356

Top naujienos

Grįžęs į tėvynę emigrantas palygino, kaip gyveno Anglijoje ir kaip dabar - Lietuvoje (50)

Puikų darbą užsienyje į šeimos ir gamtos apsuptį iškeitęs Mindaugas Sragauskas grįžo į...

Britų ekspertas: dabartinis pensinis amžius nepritaikytas šiandienai (6)

Jungtinės Karalystės finansų tarybos narys Miles‘as Celic‘as teigia, kad iššūkis yra ne...

Rimvydas Valatka. Kas geriau – Šimonytė ar Nausėda (10 patikros stacijų)? (57)

Pusiaukelė tarp Prezidento rinkimų I ir II turo rami kaip niekada. Du trečdaliai tautos jau...

Rinkimų štabo planus atskleidęs Karbauskis įsitikinęs – Skvernelis persigalvos skilimas įmanomas nebent frakcijoje (170)

280 tūkstančių – tiek balsų, pagal iš anksto numatytą planą, turėjo padėti Sauliui...

Internetu parsisiuntė akacijų ir vos išvengė kalėjimo (43)

Neseniai mokslus baigęs jaunuolis sėdo į teisiamųjų suolą už, atrodo, nekaltai atrodantį...

Tolerancija Vokietijoje pražydo naujomis spalvomis: po dirglios reakcijos – netikėtas posūkis (168)

Vokietijoje daugėja migrantų, turinčių kelias žmonas. Vidaus reikalų ministerija buvo...

Jurga Klimaitė-Riebling: „Eurovizija“ keičiasi. „Taip ir sakiau!“ – išlieka (26)

Lietuvai 2019-ųjų „Eurovizija“ baigėsi ketvirtadienį. Šalims finalininkėms – praėjusią...

Prie Egipto piramidžių – sprogimas skaičiuojamos aukos (29)

Sekmadienio popietę Egipte, netoli garsiųjų Gizos piramidžių, nugriaudėjo sprogimas.

Prie sienos prispaustas „Rytas“ triuškinančiai laimėjo lemiamą ketvirtfinalio mačą (33)

„Betsafe-LKL“ stipriausių komandų ketvertą trečius metus iš eilės sudarys tos pačios...

Tailande brutaliai nokautuotas Gaižauskas: pajutau, kad kažkaip atsiguliau ant grindų ir jau išveda iš ringo (3)

Sekmadienį Tailande vykusiame muaitai turnyre „Super Champ“ skaudžią nesėkmę patyrė lietuvis...