Neseniai Teisingumo ministerija paskelbė narystės politinėse partijose statistiką. Dabar joms priklauso 95 358 asmenys – mažiausiai nuo 2014 metų, kai partijos buvo įpareigotos du kartus per metus teikti statistinę informaciją.
Per devynerius metus partijų narių skaičius sumažėjo 20 tūkst.
Praeityje jau būta skandalų, kai žmonės į politines partijas buvo įtraukiami be jų žinios – bene ryškiausiai nuskambėjo Centro partijos atvejis. Neabejotina, kad nemaža dalis asmenų partijoms priklauso tik todėl, kad jie reikalingi siekiant atitikti formalius reikalavimus dėl narių skaičiaus ar pagražinti statistiką, bet realios veiklos partijose nevykdo.
Pavyzdžiui, partija „Lietuva – visų“ deklaruoja daugiau negu 4000 asmenų narystę, tačiau nedalyvavo pastaruosiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Net ir didžiausios partijos dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Nuo 2020 m. Seimo rinkimų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narių skaičius sumenko daugiau negu 2000, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) prarado apie 2600 narių.
Žvelgiant į paskutinę „Delfi“ / „Spinter tyrimų“ apklausą ir įvertinus statistinės paklaidos ribas, jeigu rinkimai vyktų dabar, vos dvi partijos galėtų būti visiškai ramios dėl patekimo į Seimą – LSDP ir TS-LKD. Penkių procentų ribą teoriškai peržengia ir Liberalų sąjūdis (LRLS), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DS), bet jų palaikymas tokio lygio, kad negarantuotų patekimo į Seimą.
Žinoma, būtina įvertinti, kad net 40 proc. respondentų nebalsuotų arba dar nežino savo pasirinkimo. Tai nėra neįprasta Lietuvos politikoje – pavyzdžiui, likus metams iki 2020 m. Seimo rinkimų, taip pat tik dvi partijos tvirtai peržengė 5 proc. ribą apklausose, tačiau galiausiai į Seimą pateko šešios politinės jėgos. Vis dėlto, ši padėtis gali veikti kaip paskatinimas politiniams veikėjams, kurie svarsto apie galimybes kurti savo partijas.
Jeigu rinkimai vyktų šiandien, dėl pergalės kovoti turėtų LSDP ir TS-LKD. Paskutinėje „Vilmorus“ apklausoje LSDP yra netgi gana smarkiai atitrūkusi nuo visų persekiotojų. Socialdemokratams gali būti naudinga tai, kad jie šiuo metu yra kiek nuošaliau daugiausia dėmesio pritraukiančioje priešpriešoje tarp Prezidento ir valdančiųjų.
Tokį efektą išnaudojo pats Gitanas Nausėda 2019 m. Prezidento rinkimuose, kai viešojoje erdvėje dominavo įtampa tarp LVŽS ir TS-LKD. Panašioje padėtyje socialdemokratai buvo ir prieš 2020 m. Seimo rinkimus, tačiau blanki kampanija lėmė, kad partija tiesiog liko šešėlyje ir rinkimuose pasirodė prastai.
TS-LKD galbūt galėtų pakovoti dėl pirmos vietos pagal gautus balsus. Žinoma, dabartiniai rezultatai reitinguose neatrodo įkvepiančiai – partiją palaiko tik apie dešimtadalį rinkėjų. Tačiau TS-LKD pasižymi lojaliu elektoratu, tad, jeigu socialdemokratai neišnaudos savo potencialo, o jų sąskaita daugiau balsų gaus kitos dabar opozicijoje dirbančios partijos, galbūt konservatoriai ir galėtų pretenduoti į aukščiausią rezultatą.
Vis tik, vargu, ar tai galėtų būti ir pergalė pagal mandatų skaičių ar tuo labiau palanki pozicija valdančiajai daugumai formuoti. Likus metams iki rinkimų nepanašu, kad TS-LKD turėtų realistiškų galimybių po rinkimų likti valdžioje – politinė švytuoklė Lietuvoje įprastai veikia, o net ir pergalės atveju būtų susiduriama su potencialių koalicijos partnerių stygiumi.
Liberalų sąjūdis (LRLS) „Delfi“ / „Spinter tyrimų“ apklausoje neatsilieka nuo TS-LKD, o „Vilmorus“ duomenimis, sulaukia vos 4,7 proc. respondentų palaikymo. Tai rodo, kad pozicijos nėra labai užtikrintos, bet 5 proc. barjerą, jeigu rinkimai vyktų dabar, LRLS turbūt peržengtų.
Tačiau vargu, ar ši partija gali šokti į aukštesnę politinę lygą ir rimčiau kovoti su LSDP ir TS-LKD. Valdančiosios koalicijos kontekste LRLS yra bene mažiausiai matoma politinė jėga. Nors daliai rinkėjų gali imponuoti tai, kad jie nesivelia į konfliktus koalicijoje ir laikosi nuosaikesnės pozicijos, kai TS-LKD aiškinasi santykius su Prezidentu.
LVŽS metus iki rinkimų pasitinka panašiose pozicijose kaip LRLS. Reitingai garantijų dėl patekimo į Seimą neduoda, bet nepatekimas nustebintų. Vienu metu atrodė, kad didele problema LVŽS taps DS sukūrimas, tačiau demokratų augimas sustojo, o partijų populiarumas išsilygino. LVŽS geriau negu tikėtasi pasirodė savivaldybių tarybų rinkimuose. Žinoma, labai aštrus išlieka lyderystės klausimas – vargu, ar Ramūnas Karbauskis atsisakys nuostatos nesiekti aukščiausių politinių postų, o entuziazmą viską statyti ant Aurelijaus Verygos lyderystės gali prislopinti Prezidento rinkimų rezultatai.
Vis tik didžiausias nežinomasis šioje svorio kategorijoje yra demokratai. Tik įkurta ši politinė jėga kurį laiką konkuravo dėl populiariausios politinės jėgos šalyje vardo.
Tačiau naujumo efektas greitai išblėso – nors savivaldybių tarybų rinkimai buvo sėkmingi, bet dabartinis partijos populiarumas apklausose svyruoja apie 5–7 proc. Visuomenėje demokratai siejami tikrai ne su konkrečiomis politinėmis idėjomis, bet su Sauliaus Skvernelio asmenybe.
Pastarasis jau ne kartą viešai atmetė galimybę dalyvauti Prezidento rinkimuose, atsargiai vertina ir galimybę vėl siekti premjero posto. Tad potencialiam partijos elektoratui gali kilti pagrįstų klausimų apie partijos ateitį ir tai, kas bus jos lyderiai rinkimuose.
Tačiau Seimo rinkimų kontekste padėtį reikšmingai galėtų pakeisti užkulisiuose ne kartą minėtas scenarijus – Virginijaus Sinkevičiaus apsisprendimas grįžti į nacionalinę politiką ir vesti demokratus į Seimo rinkimus. Tokiu atveju DS galbūt netgi galėtų kovoti dėl pergalės.
Kitų jau veikiančių partijų šansai patekti į Seimą dabar atrodo nedideli. Darbo partija nori telkti dabartinių opozicinių partijų koaliciją, tačiau tai nebūtinai atneš dividendų – matematinė aritmetika politikoje dažnai neveikia.
Net ir susitarti dėl koalicijos nebūtų lengva. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad iki Seimo rinkimų atsiras naujų partijų, kurios gali būti pajėgios kovoti dėl atstovavimo. Itin daug lems Prezidento rinkimai – pavyzdžiui, jeigu Ignui Vėgėlei pavyktų pasiekti respektabilų rezultatą, veikiausiai jis mėgintų pasinaudoti situacija ir Seimo rinkimuose dalyvauti su nauja politine jėga.
