Todėl nekeista, kad partijos, realiai nekonkuruojančios dėl Prezidento posto, dažnai šiuos rinkimus išnaudodavo kaip platformą kandidatams į EP gauti daugiau dėmesio. Partijos EP rinkimus traktuoja ir kaip svarbų testą prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Tad tikslai europiniuose rinkimuose bus skirtingi ir dažnai labiau orientuoti į vidaus politikos ambicijas.
2014 m. trys kandidatai į prezidentus tapo Europos Parlamento nariais: Zigmantas Balčytis, Bronis Ropė ir Waldemaras Tomaszewskis. Po penkerių metų EP mandato siekė du kandidatai į prezidentus – W. Tomaszewskis ir Naglis Puteikis, bet pavyko tik pirmajam. Kelios Prezidento rinkimuose dalyvaujančios partijos dar nepristatė savo kandidatų į EP sąrašų, bet jau dabar aišku, kad į Briuselį sieks išvykti Aurelijus Veryga ir Dainius Žalimas.
Kai EP rinkimai sutapdavo su Prezidento rinkimais, jie pasižymėdavo aukštu rinkėjų aktyvumu ir būdavo geras testas, aiškiau negu reitingai parodantis realias partijų pozicijas. Šį kartą privalumą turės partijos, pasižyminčios stabiliu elektoratu – pirmiausia Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (2009 m., kai rinkimų datos nesutapo, EP rinkimuose Lietuvoje aktyviausiai dalyvavo Šalčininkų ir Vilniaus rajonai. Tiesa, šį kartą Lenkų rinkimų akcijos šansus mažina tai, kad W. Tomaszewskis veikiausiai nedalyvaus EP rinkimuose).
TS-LKD tikslas EP rinkimuose labai paprastas – laimėti. Jiems to nepavyko padaryti vos kartą – 2004 m. Nors Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) reitinguose pirmauja, atotrūkis nėra didelis. „Spinter tyrimų“ / „Delfi“ apklausoje socialdemokratai artimiausius persekiotojus lenkia 4 proc., o šį kartą rinkimų rezultatai tikrai gali labai skirtis nuo reitingų. Tarp TS-LKD sąrašo lyderių be dabartinių EP narių yra ir Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Laisvės partijai (LP) šie EP rinkimai yra pirmieji. Dainiaus Žalimo kandidatavimas yra puiki galimybė partijai turėti savo atstovą EP. LP vis dar susiduria su ryškių veidų trūkumu. Jeigu D. Žalimas nebūtų siekęs dalyvauti EP rinkimuose, „laisviečių“ sąrašas būtų gana blankus. Tiesa, partijai turbūt būtų naudingiau, jeigu D. Žalimas būtų labiau suinteresuotas tapti Seimo nariu – pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra viena nepopuliariausių politikių šalyje (palankiai vertina 15 proc. respondentų – „Vilmorus“).
Dvi kadencijas EP Liberalų sąjūdį (LS) atstovavo Petras Auštrevičius. Jo pozicijos partijos strategijos klausimais dažnai nesutapdavo su dabartinės vadovybės, tad šį kartą sąrašą veda Eugenijus Gentvilas. Realistiškiausias scenarijus – toks, kaip 2019 m., kai liberalai iškovojo vieną vietą EP. 2014 m. P. Auštrevičiui iškovoti vietos nesutrukdė ir tai, kad sąraše jo pozicija buvo trečioji, o LS iškovojo dvi vietas.
Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašo vedlė – partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Daug spėliojama, ar tai reiškia, jog ji neves partijos į Seimo rinkimus. Sprendimas bus nelengvas. Akivaizdu, kad politikė nelabai nori siekti premjero posto. Galimybė atsisakyti dalyvauti Prezidento rinkimuose buvo reali pirmiausia todėl, kad socialdemokratai turėjo neblogą alternatyvą – remti Gitaną Nausėdą.
Dabar sunku pasakyti, kokią alternatyvą savo kandidatavimui į premjerus galėtų pateikti V. Blinkevičiūtė. Jeigu bus pasirinktas silpnokas kandidatas į premjerus, tai turės neigiamą įtaką Seimo rinkimų rezultatams. EP kandidatų sąraše vyrauja partijos veteranai. Tikslas akivaizdus – tik pergalė. Reitingų karaliams nusileisti dabar valdžioje esantiems konservatoriams būtų blogas scenarijus artėjant pagrindiniam metų politiniam mūšiui – Seimo rinkimams.
Nors oficialiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) dar nėra paskelbusi savo kandidatų į EP rikiuotės, mažai abejonių, kad vedliu bus ir į prezidentus kandidatuojantis A. Veryga. Ramūnas Karbauskis toliau laikosi pozicijos nesiekti aukščiausių politinių postų.
Po Saulius Skvernelio pasitraukimo LVŽS pirmininkas savo nauju favoritu laiko A. Verygą. Politikas turi puikius šansus būti išrinktas į EP, nors turbūt partijos siekiai yra ambicingesni: išlaikyti turimo dydžio atstovavimą – du mandatus. Kadangi daugiau ryškesnių lyderių partijoje neatsiranda, realu, kad A. Veryga į Seimą nekandidatuos, bet bus LVŽS kandidatas į premjerus. Panašios strategijos 2020 m. laikėsi Darbo partija ir Viktoras Uspaskichas.
Neatsitiktinai Darbo partijos (DP) pirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad į prezidentus nusprendė kandidatuoti tada, kai V. Uspaskichas sutiko persigalvoti ir siekti dar vienos kadencijos EP. Priežastis paprasta – nors didžiausio šio politiko populiarumo laikai jau praeityje, o jo figūra partiją neretai įklampina į nemalonias situacijas, krizėje esanti DP apskritai rizikuoja likti be atstovų tiek Seime, tiek EP. V. Uspaskicho kandidatavimas galbūt dar gali sutelkti „darbiečių“ šalininkus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (DS) ateičiai buvo labai svarbus Virginijaus Sinkevičiaus apsisprendimas dalyvauti rinkimuose su šia dar gana nauja, bet beišsikvepiančia politine jėga. Žinoma, DS būtų naudingiausia, kad politikas būtų labiausiai suinteresuotas Seimo, o ne EP rinkimais. V. Sinkevičius neatmeta galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau teigia, kad apsispręs po EP rinkimų.
Kadangi prezidentiniai reitingai ir parašų rinkimo dinamika rodo, kad sunku tikėtis gero rezultato iš Giedrimo Jeglinsko Prezidento rinkimuose, DS dabar turėtų maksimaliai mobilizuotis europiniams rinkimams. Sėkmė juose turbūt įtikintų V. Sinkevičių tapti partijos kandidatu į premjerus, o tai potencialiai galėtų įpūsti gyvybės stagnuojančiam partijos populiarumui.
EP rinkimai kitose šalyse dažnai būna palankūs euroskeptiškoms politinėms jėgoms. 2019 m. rinkimuose vietų neiškovojo, bet tokias politines jėgas kaip tuometinė „Tvarka ir teisingumas“ bei dabartinė Lietuvos regionų partija aplenkė 3,35 proc. gavęs Vytauto Radžvilo įsteigtas rinkimų komitetas. Dabar filosofas ves Nacionalinio susivienijimo (NS) sąrašą, kuris vykdo gana aktyvią kampaniją.
Mažas aktyvumas gali būti palankus šiai politinei jėgai, jeigu ji sugebės mobilizuoti savo šalininkus. Daug kam netikėta buvo tai, kad NS pateko į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą 2023 m. Patekti į Europos Parlamentą bus gerokai sunkiau, tačiau šio varianto visiškai atmesti negalima. Tuo tarpu Remigijaus Žemaitaičio įkurta partija „Nemuno aušra“ dalyvauti EP rinkimuose neužsiregistravo.
