„Skaidrinam 2023“ iniciatyva jau paveikė ministrų kabinetą. Jurgita Šiugždinienė atsistatydino, spaudimo sulaukė ir Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys, o gynybinę taktiką pasirinkusi Tėvynės sąjungos (TS-LKD) vadovybė prakalbo apie vyriausybės pasitraukimą, jeigu nepavyktų surengti pirmalaikių Seimo rinkimų.
Pirmalaikiai parlamento rinkimai paprastai rengiami tuomet, kai ištinka politinė aklavietė ir nėra galimybių suformuoti veiksmingą valdančiąją daugumą. Lietuvoje pirmalaikiai rinkimai vyko tik kartą – 1992 metais. Pasaulinė patirtis rodo, kad valdantieji kartais pirmalaikius rinkimus surengia dėl paprasčiausių išskaičiavimų, tikėdamiesi pasiekti geresnį rezultatą. Tačiau pasitaiko rimtų apsiskaičiavimų – 2017 m. Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May inicijavo pirmalaikius rinkimus, siekdama gauti tvirtesnį mandatą vykstant deryboms dėl „Brexit“. Tačiau partija prarado turėtą daugumą. Pirmalaikių rinkimų idėja ypač linkusi atsisukti prieš iniciatorius, kai rinkėjai nebūna įtikinti, kad toks balsavimas šaliai reikalingas.
Teisus Eugenijus Gentvilas, kuris teigia, kad dėl Seimo narių dirbusių savivaldybių tarybose reikia laikytis nekaltumo prezumpcijos. Kol nėra duomenų apie kitų parlamentarų įtartinas išlaidas, kalbėti apie atsakomybę sudėtinga. Kai tokių atvejų pasitaikys (tai tėra laiko klausimas), tada ir bus galima spręsti dėl jų atsakomybės.
„Skaidrinam 2023“ parodė, kad atvejai būna iki kraštutinumų skirtingi. Ciniškiausiais atvejais matome keliasdešimties kuro kortelių naudojimą, degalų pylimą keliolika kartų per dieną. Kai kurios istorijos tikrai pasieks ir teismus. Tačiau yra ir tarybų narių, kurie išnaudoja nedideles pinigų sumas, gali pagrįsti savo išlaidas. Teigiamą pavyzdį parodė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri atsiprašė visuomenės ir grąžino dalį gautų išmokų, kurių pagrįsti negalėjo. Jos pavyzdžiu pasekė ir keli kiti savivaldoje dirbantys politikai.
TS-LKD lyderiai ignoruoja tai, jog aukštesnės pareigos turėtų kelti ir aukštesnius reikalavimus. Iš ministro normalu reikalauti daugiau negu iš eilinio Seimo nario. Niekas nekėlė ultimatumo, kad J. Šiugždinienė turėtų atsisakyti Seimo narės mandato. Parlamentarus piliečiai įvertins rinkimų būdu. Tačiau jeigu savo išlaidų negalės pagrįsti ir neskubės grąžinti pinigų komitetų pirmininkai ar Seimo valdybos nariai, bus logiška kelti jų pasitraukimo iš postų klausimą.
Trijų ministrų pasitraukimas nėra politinis žemės drebėjimas. XXI amžiuje nė viena vyriausybė dar nebaigė darbo su mažiau negu trimis naujais kabineto nariais. Atlikdamas ministrų kabineto perkrovimą Saulius Skvernelis tiek buvo pakeitęs per vieną dieną. Pačiai Vyriausybei perkrovimas būtų naudingas. Jau dabar galima spėti, jog nebus parlamentinės partijos, kurios narių išlaidos nekels įtarimų (mažiausiai žalos galbūt turės neseniai įsisteigusi Demokratų sąjunga). Tikėtina, kad ilgiuoju laikotarpiu laimės tos politinės jėgos, kurios neieškos pasiteisinimų ir nevers visko sisteminėms spragoms, bet elgsis griežtai.
TS-LKD lyderiai išlieka didžiausi pirmalaikių rinkimų entuziastai, kitos partijos užima atsargesnes pozicijas. Žiniasklaidai nutekėjo informacija, kad ir TS-LKD gretose nuomonės nevienareikšmės. Arvydas Anušauskas viešai kritikavo G. Landsbergį, kad pirmiausiai idėja paviešinta žiniasklaidai, o ne bendrapartiečiams. Laisvės partija pirmalaikius rinkimus laiko kraštutine priemone (šiai partijai skepticizmo veikiausiai prideda ir žemi reitingai), Liberalų sąjūdžio lyderiai TS-LKD idėjos nepalaiko.
Opozicijos veiksmuose jaučiamas nepasitikėjimas valdančiaisiais. Visos frakcijos boikotavo G. Landsbergio siūlymą antradienį susitikti aptarti situacijos. Nors kalbama apie galimybę paremti pirmalaikių rinkimų idėją, koncentruojamasi į norą atstatydinti vyriausybę. Pirmalaikiai rinkimai be Seimo pritarimo galėtų būti rengiami Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Tačiau tada dėl jų surengimo spręstų prezidentas.
Opozicija nevieninga. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija siekia surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe, tačiau Saulius Skvernelis sako, kad opozicijai neturint pakankamai balsų, tai pasitarnautų kaip reabilitavimas. Pirmalaikiai rinkimai būtų prasta naujiena Darbo partijai (DP), kurios reitingai dabar siekia tik 2,5%.
Tikėtina, kad Demokratų sąjunga intensyviai tiria galimybę 2024 m. į premjerus kelti Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą, o pastarasis norės baigti darbus Europos Komisijoje. Socialdemokratams tenka atsakinėti į nepatogius klausimus apie galimo jų kandidato į premjerus Mindaugo Sinkevičiaus išlaidas. Tad opozicinėms frakcijoms rinkimai jau šiemet nebūtinai būtų naudingi.
Kad įvyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai, tam reikia 85 parlamentarų pritarimo. G. Landsbergis yra svarstęs, kad frakcijos nariams bus privaloma pritarti pirmalaikiams rinkimams, tačiau antradienį interviu naujienų agentūrai BNS sakė, kad „Kiekvienas Seimo narys apsisprendžia savarankiškai balsuodamas“. Jurgis Razma naujienų agentūrai ELTA sakė, kad frakcijoje nuomonės įvairios, o jis pats balsuos prieš pirmalaikius rinkimus net tada, jeigu balsavimą frakcija paskelbs privalomu. Esminis skirtumas nuo ankstesnių nepavykusių bandymų surengti pirmalaikius rinkimus yra toks, kad šį kartą idėją kelia valdantieji, o ne opozicija. Tai kiek išaugina galimybes, nors tikėtiniau atrodo, kad balsų valdantiesiems pritrūks.
Kiek rimti I. Šimonytės ketinimai bet kokiu atveju pasitraukti po NATO viršūnių susitikimo? Premjerės pastarųjų dienų retorika itin aštri. Iškalbingas faktas, kad nebus siūloma naujos švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūros. TS-LKD lyderiai save įsispaudė į kampą ir dabar atsitraukti būtų nelengva.
Vyriausybės pasitraukimas smarkiai išaugintų pirmalaikių rinkimų galimybę. Nors G. Landsbergis neatmeta galimybės, kad partija imtųsi atsakomybės formuoti naują vyriausybę ar net to, kad premjere galėtų likti I. Šimonytė, bet TS-LKD tą padaryti būtų sunku. Pirmalaikių rinkimų idėjos iškėlimas pagilino nesutarimus koalicijoje. Aušrinė Armonaitė deklaruoja, kad atsistatydinus vyriausybei nustotų galioti ir koalicijos sutartis. Sunku įsivaizduoti, kad savo dabartinės komandos įsikibusi I. Šimonytė ryžtųsi formuoti naują ministrų kabinetą.
Jeigu TS-LKD atsisakys galimybės formuoti naują vyriausybę arba jiems nepavyks, tuomet iniciatyva veikiausiai atsidurs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, turinčios antrą didžiausią frakciją, rankose. Tačiau dabartinės opozicijos pagrindu formuoti koaliciją būtų sudėtinga. Sunku įsivaizduoti tarpusavio įtampas pamiršusius S. Skvernelį ir Ramūnų Karbauskį. Keturios opozicinės partijos kartu turi vos 55 mandatus. Jeigu pavyktų įtikinti prisijungti Liberalų sąjūdį, susidarytų 67 mandatai. Galimai gelbėti galėtų dabar Mišriai Seimo narių grupei priklausančių asmenų parama.
Tad neatmestinas ir laikinos technokratinės vyriausybės, dirbančios iki eilinių Seimo rinkimų scenarijus arba mažumos vyriausybės formavimas. Nors Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo 2K projektas, kai TS-LKD rėmė socialdemokratų mažumos vyriausybę, dažnai laikomas nesėkmės istorija, bet Europos šalyse efektyviai veikiančios mažumos vyriausybės nėra retenybė.
Tikrai negalima atmesti varianto, kad galiausiai naujos vyriausybės formavimas atves prie tos pačios baigties – pirmalaikių Seimo rinkimų. Jeigu Seimas per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai arba per 30 dienų nepriėmė dėl jos sprendimo, tuomet prezidentas gali skelbti pirmalaikius rinkimus.
Matas Baltrukevičius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas
