Taivanas – demokratiška kapitalistinė šalis. Kinija – rinkos ekonomiką įvaldžiusi, bet komunistų partijos valdoma diktatūra.
Politikoje ir viešojoje komunikacijoje dažnai į pirmą vietą išeina tai, kaip kalbama, o ne tai, kaip yra iš tikrųjų. Lietuvos užsienio politikos flirtas su Taivanu dažnai viešojoje erdvėje pristatomas, kaip eilinė dabartinės Vyriausybės klaida ir kaip vos ne didžiausias pastarųjų metų užsienio politikos nonsensas. Kaip galima didžiulę Kiniją iškeisti į mažą Taivaną?
Blaiviai ir be emocijų žiūrint, reikia pripažinti, kad artimesnių santykių mezgimas su Taivanu klaida tikrai nėra. Sakyčiau, priešingai – trypčiojimas su Taivano atstovybės atidarymu Vilniuje daro daugiau žalos, nei Lietuvos vieno žingsnio politika į priekį, o Pekinui ir vietos isterikams suklykus –du atgal.
Pekino įniršis kilo vasarą, kai pranešta, jog Lietuvoje Taivanas paskelbė atidarysiantis atstovybę. Šiuo metu Taivanas turi savo atstovybes 74 pasaulio šalyse, iš jų 18 Europos Sąjungoje. Rygoje veikia Taivano biuras, iš kurio atstovaujama visoms trims Baltijos valstybėms. Be to, pranešta, kad rudenį Lietuva planuoja Taipėjuje steigti Lietuvos verslo atstovybę.
Kalbama, kad Pekino pyktį galėjo sukelti tai, jog Vilniuje atidaroma atstovybė vadinsis ne, kaip įprasta, Taipėjaus, bet Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. Atstovybės pavadinimo koregavimas yra žingsnis, kuriam politikoje neretai suteikiamas simbolinis svoris. Oficialus Vilnius akcentavo, kad Lietuva laikėsi, laikosi ir laikysis vienos Kinijos politikos ir Pekinui Taivano atstovybės atidarymo nederėtų sureikšminti.
Deja, Pekinas galvojo kitaip.
Kiniją jau seniai siutino Lietuvos elgesys. Gegužės mėnesį Lietuva, kaip ir Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Kanada, pripažino Kinijos veiksmus uigūrų mažumos atžvilgiu genocidu. Vėliau Vilnius pasitraukė iš Kinijos inicijuoto 17+1 bendradarbiavimo formato, kurio rėmuose turėjo būti skatinamos tarpusavio investicijos. Galiausiai Lietuvos sprendimas skirti tuo metu su Covid 19 pandemija susidūrusiam Taivanui, kad ir nedidelę, 20 tūkst. AstraZeneca vakcinos Vaxzevria dozių, taip pat nepatiko Kinijai.
Rezultatas – Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad taip padarytų ir Vilnius. Be to, praktiškai įšaldyti abejų šalių prekybiniai santykiai. O Kinijos valdžios poziciją atstovaujantis anglakalbis leidinys „Global Times“ pasiūlė Pekinui kooperuotis su Maskva ir kartu su Rusija „nubausti Lietuvą“.
Vis dėlto yra ir kita, gilesnė ir pagrindinė, tokio parodomojo Pekino pykčio priežastis. Tikėtina, kad Kinija į Lietuvos santykių su Taivanu mezgimą žiūri kaip į besikeičiančią ir jai labai nemalonią tarptautinę tendenciją. Kinijos ir JAV santykiai nuolatos prastėja. Praktiškai įžengta į minimalaus valstybių bendravimo stadiją su galimybe santykiams toliau blogėti.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas praėjusią savaitę pareiškė, kad Taivano susivienijimas su Kinija bus realizuotas. Tiesa, kol kas kalbama apie taikų susivienijimą, bet tai netrukdo Kinijai pastaruoju metu į Taivano oro erdvės gynybos zoną pastoviai siųsti karinių lėktuvų eskadriles.
Xi Jinpingas taip pat perspėjo kitas šalis nesikišti į Taivano reikalus, nes tai esą Kinijos vidaus reikalas. Karinė įtampa tarp Taivano ir Kinijos yra didžiausia per pastaruosius keturis dešimtmečius.
Pekino ir Taivano santykiai pašlijo nuo 2016 metų, kai dabartinė salos prezidente išrinkta Tsai Ing-wen. Ji laiko Taivaną esantį prakišai nepriklausomą. Tad Taipėjaus diplomatiniai laimėjimai, kartu su besikeičiančia tarptautine aplinka, ypač kelia nerimą Pekinui.
Komunistinė Kinija baiminasi, kad Vilniaus pavyzdžiu gali pasekti kitos šalys. Vadinasi, dabar reikia išgąsdinti Vilnių taip, kad kitos pasaulio sostinės net negalvotų sekti lietuvių pavyzdžiu.
Reikia pripažinti, kad ES yra pasimetusi. Viena vertus, Kinija yra labai svarbus prekybos partneris. Kita vertus, esamų pokyčių ir dėl Kinijos kylančių problemų nematyti nebeįmanoma.
Lietuvai šiuo atveju žymiai paprasčiau. Lietuvos ir Kinijos ekonominiai santykiai yra minimalūs. Įdomus vien faktas, kad Lietuvos investicijos Kinijoje 10 kartų viršija antros pagal dydį pasaulio ekonomikos investicijas mūsų šalyje. Santykis yra maždaug 3 milijonų eurų vertės Kinijos investicijos Lietuvoje, prieš 40 milijonų mūsų – Kinijoje.
Atmetus skambią retoriką apie neteisingą Lietuvos užsienio politiką ir žiūrint tik į skaičius, tai prastų santykių su Baltarusija kaina yra didesnė nei su Kinija. Vasaros pabaigoje Lietuvos bankas paskaičiavo, kad esant blogiausiam scenarijui, kai prekyba su Kinija sustotų, tai bendras trijų metų poveikis galėtų realų bendrąjį vidaus produktą paveikti 0,3 procentinio punkto. Su Baltarusija – 0,9 punkto. Net jei ir visa tai sudėtume kartu, tai nėra didelis poveikis ekonomikai.
Kaip rašyta, dažnai viešojoje komunikacijoje įsigali realią padėtį iškraipančios klišės nei reali informacija. Pastarųjų dešimtmečių užsienio šalių santykius su Kinija metaforiškai galime prilyginti mokykliniams šokiams. Kinija tarsi visų geidžiama šokių partnerė. Visi kalbėjo, kad tai milžiniška rinka, geros ekonominio augimo galimybės. Realiai, Kinija visuomet pati spręsdavo, su kuo šokti, kokį šokį šokti, o kam tik kreivą šypsnį numesti.
Lietuva dėl savo ekonominio dydžio niekuomet nebuvo Kinijos prioritetų nei pirmajame, nei antrajame ir, teisingai atspėjote, nei tračiajame sąraše. Ekonomiškai mes buvome ir esame Kinijai neįdomūs. Tad Vilniaus persiorientavimas „šokiuose“ prie 21 pagal dydį pasaulio ekonomikos yra suprantamas.
Lietuva suinteresuota plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu įvairiose srityse. Taivane 23 milijonų turtingų gyventojų rinka. Šalis įvaldžiusi mikroprocesorių gamybos subtilybes. Taivano bendrovės užėmusios 63 proc. viso pasaulio mikroprocesorių rinkos dalį. Šiltėjant Vilniaus ir Taipėjaus santykiams, aktyvėja ir ekonominis bendradarbiavimas.
Dalis Lietuvos gamintojų jau dabar fiksuoja kelis kartus išaugusias eksporto į Taivaną apimtis. Prognozuojama, kad 2022 metais galima tikėtis Lietuvos eksporto į Taivaną reikšmingo padidėjimo.
Gali išeiti taip, kad tai, ką ekonomiškai prarasime pablogėjus santykiams su Kinija, galime lengvai kompensuoti suaktyvinę santykius su Taivanu. Tad žiūrėkime, kaip yra, o ne kaip atrodo ar norėtųsi, kad būtų.
