Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas entuziastingai pritarė Anušausko siūlymui, bet prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pasakė, kad pasitraukimas „būtų labai sudėtingas ir jis keltų iš tiesų daug klausimų tarptautinėje erdvėje.“ Tad galutinis nutarimas dar nepriimtas.
Pasitraukimas iš konvencijos būtų klaida, nederėtų su Lietuvos pretenzijomis vykdyti vertybėmis grindžiamą politiką bei laikytis teisingo karo normų, susilpnintų jau ir taip braškančias pastangas bent iš dalies reguliuoti nereikalingas kančias ir nuostolius keliančius ginklus. Reiktų atvirai klausti, ko Lietuva tikisi laimėti, pasitraukdama iš konvencijos, ar tai tik siekis parodyti JAV, kad ji yra pasirengusi besąlygiškai remti visas Vašingtono iniciatyvas, neatsižvelgdama į jų moralinę vertę. Viliuosi, kad daugelis Vakarų demokratijų nežengs šio žingsnio, kuris jau taip žiaurius karus padarys dar nuožmesnius.
Viena iš dviejų pagrindinių teisingo karo teorijos dalių, vadinamoji ius in bello nurodo, kokie kariniai veiksmai yra leistini. Diskriminacijos principas draudžia tiesioginius, tyčinius išpuolius prieš ne kovotojus ir nekarinius taikinius; proporcingumo nurodo, kad karinės priemonės turi būti tinkamos politiniams ir kariniams tikslams – negali galingomis bombomis sulyginti kaimą su žeme, kad neutralizuotum vieną snaiperį.
Yra ir draudimų naudoti tam tikrus ginklus, kurie grindžiami mintimi, kad kareivis nėra laisvas daryti tai, ko nori, neturi neribotos teisės naudotis visomis turimomis priemonėmis.
Leistina ginkluota prievarta turi būti ribojama, kontroliuojama. Priemonės ir instrumentai, kuriuos sunku suvaldyti, yra draudžiami. Kasetinės bombos ir minos gali išlikti aktyvios metų metus bei sukelti civilių aukų.
Tikriausiai, jei turėtumėte minoms skirtą dulkių siurblio atitikmenį, kuris galėtų viską susiurbti, minas arba kasetinius sprogmenis nukenksminti, išnyktų daugelis pagrindinių priežasčių, skatinančių jas drausti.
Kasetiniai ginklai yra itin pavojingi vaikams, nes jų bombelės yra mažos, blizgios ir pagauna vaikų dėmesį. Kasetiniai šaudmenys būna be atodairos išsibarstomi per didelius futbolo aikštės dydžio plotus, tarp kita ko mokyklų kiemuose, laukuose ir kitose vietose, kurias vaikai tyrinėja ir kuriose žaidžia. Gal koks ketvirtadalis kasetinių bombų aukų yra vaikai, kurie yra sužeisti arba žūva, karo veiksmams seniai pasibaigus.
Verta paminėti, kad dalis žiauriausių ginklų, kaip napalmas, arba cheminis herbicidas ir defoliantas Agent Orange, nuo kurio nukentėjo daugiau negu du milijonai vietnamiečių, o apie 150 tūkstančių vaikų gimė su įgimtais defektais, nėra uždrausti, nes jie perdėm naudingi pasaulio galybių ginkluotosioms pajėgoms.
Konvencija įsigaliojo 2010 m rugpjūčio 1 d., 2023 m. balandžio mėn. 123 valstybės yra įsipareigojusios siekti konvencijos tikslo. Sutarties nepasirašė JAV, Rusija, Ukraina, Kinija, Iranas, Izraelis, Indija, Šiaurės Korėja, Pakistanas, Lenkija ir dar kelios šalys.
Bideno nutarimas buvo nelauktas. Kaip ir prezidentas Barackas Obama, jis įsipareigojo negaminti priešpėstinių minų ir jų nenaudoti, išskyrus Korėjos pusiasalį. Kasetiniai ginklai sukelia panašias grėsmes, tad jei atsisakai vieno ginklo, reikėtų atsisakyti kito. Žmogaus teisių organizacija Human Rights Watch Bideno sprendimą pavadino „labai nerimą keliančiu“. Vokietija, Prancūzija, Kanada, Nyderlandai ir kelios kitos NATO sąjungininkės viešai kritikavo šį žingsnį, nurodydamos civilių aukų galimybę. Apie trečdalis JAV Atstovų Rūmų balsavo už gynybos įstatymo pataisą, kuria būtų siekta blokuoti perkėlimą.
Įvairiai mėginama pateisinti šį nutarimą. Esą Rusija turi ir naudoja kasetinius ginklus. Bet šalis neįgyja teisės žudyti civilius ir karo belaisvius, jei jos priešas tai daro. Ukrainos gynybos ministras pareiškė, kad JAV kasetinė amunicija „bus naudojama pralaužti priešo gynybos linijas“. Bet, kaip jau minėta, kasetiniai ginklai nėra kontroliuojami, nesprogusieji gali aukas nusinešti po dešimtmečių.
JAV įstatymai draudžia kasetinių šaudmenų perleisti kitai šaliai, kai numatoma, kad daugiau negu 1 proc. šaudmenų tučtuojau nesprogs. Bidenas nepaisė šio įstatymo, nes siunčiami ginklai buvo pagaminti prieš daugiau negu 30 metų, o kuo ilgiau amunicija laikoma saugykloje, tuo daugiau nesprogusių bombučių. Taigi, siunčiami nesaugūs ginklai.
Ukrainiečiai teisingai nurodo, kad Rusijos minų laukai kels didžiausią pavojų civiliams gyventojams, pasibaigus konfliktui. Minų nukenksminimas bus viena pagrindinių pokario užduočių, ją įgyvendinant esą bus proga neutralizuoti ir kasetinius ginklus. Bet kuo daugiau ir kuo skirtingesnių sprogmenų, tuo sunkiau juos nukenksminti. Minos – didesnis pavojus ukrainiečiams, bet priklausomai nuo to, kiek jų bus pavartota, nemažai problemų gali sukelti kasetinės bombos.
JAV pareigūnai nesiliauja kalbėti apie taisyklių grindžiamos tarptautinės tvarkos svarbą, bet jie nesiliauja jos pažeidinėti, kai patogu ar naudinga tai daryti. Kasetinių šaudmenų konvencija nėra kokia nors neoficiali norma, dėl kurios reikšmės galima ginčytis, bet sutartis, kurią pasirašė net 123 šalys ir JAV sąjungininkų dauguma. Stebina, kad JAV pareigūnai dar geba kalbėti apie tarptautinių normų svarbą, nerausdami iš gėdos.
Nesuprantu, kodėl Anušauskas, Kasčiūnas ir kitu panašiai galvojantys taip susižavėję kasetiniais ginklais. Ar jie mano, kad Lietuva turi įgyti kiekvieną naują karinį blizguti, kad jų turėjimas didins Lietuvos prestižą? To tikrai nebus. Lietuvai vėl mėgdžiojant JAV žingsnius, sustiprės įsitikinimas, kad Lietuvos „vertybes“ labiausiai lemia Vašingtono nutarimai. Tai ne pagrindas didžiuotis.
Tikimybė, kad Lietuva turės kariauti, ir ne tik metaforiškai, yra arti nulio, tad kasetiniai ginklai liks sandėliuose, nenaudojami. 1963 m. buvęs JAV prezidentas ir Vyriausias vakarų sąjungininkų vadas per antrąjį pasaulinį karą pastebėjo kad: „kiekvienas pagamintas ginklas, kiekvienas paleistas karo laivas, kiekviena paleista raketa galutine prasme reiškia vagystę iš tų, kurie alksta ir nepavalgę, tų, kurie sušalę ir neapsirengę.“
Lietuva elgiasi lyg ji būtų be galo turtinga šalis, visi jos gyventojai pasiturintys, tad jos valdžia gali ramia sąžine pirkti draudžiamus ginklus, kaip sudėtinę vertybinės politikos dalį.
