Už rezoliuciją balsavo 153 valstybės, dešimt balsavo prieš rezoliuciją, o 23 susilaikė, tarp jų ir Lietuva. Prieš balsavimą JAV ir Austrija siekė įtraukti į rezoliuciją pakeitimus, kuriais būtų aiškiai pasmerkti spalio 7 d. "Hamas" teroro išpuoliai.
Šie pokyčiai nesurinko reikiamos dviejų trečdalių balsų daugumos, kad būtų įtraukti į galutinį rezoliucijos tekstą. Balsavimas Generalinėje Asamblėjoje buvo savotiškas atsakas į Saugumo Tarybos negebėjimą priimti rezoliuciją, raginančią sudaryti paliaubas, kurią vetavo Jungtinės Valstijos.
Čekija ir Austrija buvo vienintelės ES šalys, kurios balsavo prieš rezoliuciją. Vokietija, Italija, Vengrija, Nyderlandai ir dar trys valstybės, neskaitant Lietuvos susilaikė.
Didžioji dauguma balsavo už rezoliuciją, tarp jų Estija ir Latvija, mūsų šiaurės kaimynai Norvegija, Suomija ir Švedija, dar Lenkija ir Danija. Taigi, Lietuvos pozicija išskirtina.
Spalio 26 d. Generalinė Asamblėja svarstė panašią rezoliuciją, kuria raginama sudaryti humanitarines paliaubas Gazoje ir Izraelyje. Tada 120 JTO narių balsavo už, 14 – prieš, net 45 susilaikė, tarp jų Indija, Pietų Korėja ir daugelis ES šalių, pvz. Estija, Latvija, Lenkija, Švedija, Norvegija, Danija, Italija.
Šios šalys balsavo kitaip ne dėl to, kad mano, jog Izraelis neturi teisės stengtis sunaikinti Hamaso, bet dėl to, kad jos ginkluotosios pajėgos toliau vykdo beatodairiškas atakas, per kurias žūsta tūkstančiai nekaltų civilių, tarp kurių daugiau netgi šeši tūkstančiai vaikų.
Gazoje jau žuvo daugiau vaikų nei per visus pasaulio konfliktus kartu sudėjus per pastaruosius trejus metus.
Gana yra gana, bet ne Lietuvai, kuri priešinasi ugnies nutraukimui. Kaip paaiškinti Lietuvos nuostatas, atsižvelgus į jos nuolatinę mantrą, kad ji pirmenybę skiria vertybėms, o žmonių, ypač nekaltų vaikų, gyvybė yra bet kokios vertybių sampratos viršūnėse. Kokios kitos vertybės ar aplinkybės galėtų būti svarbesnės už jas? Svarbu neužmiršti, kad Lietuvai, kaip mažai valstybei, neturinčiai tų svertų, kuriomis disponuoja galingesnės šalys, siekdamos paveikti įvykių eigą, reikšmingą vaidmenį užsienio politikoje suvaidina vieši pasisakymai, pritarimas įvairiems projektams ar jų kritika, tai, ką ji palaiko ir tai, ką ji smerkia.
Paprastai svarbių nutarimų nenulemia viena kokia nors priežastis, veikiau tai skirtingų, nebūtinai su vertybėmis susietų priežasčių derinys. Yra įvairių galimų motyvų. Egzistuoja gilus įsitikinimas, kad JAV yra pagrindinis Lietuvos saugumo garantas, tad Lietuvai gyvybiškai svarbu išlikti Vašingtono malonėje ir nė centimetru neatitolti nuo Vašingtono.
JAV beveik visada palaiko Izraelį, tad tai daro ir Lietuva. Sunku įsivaizduoti, kad beveik kiekvienu klausimu Vilnius ir Vašingtonas spontaniškai panašiai galvotų ir pasiektų tas pačias išvadas. Veikiau Lietuva prisitaiko prie JAV nuostatų, tad skiria pirmenybę glaudiems ryšiams su Vašingtonu, o ne kokioms nors vertybėms.
Lietuva linkusi persistengti, siekdama įtikti Vašingtonui. JAV yra Estijos, Latvijos, net Lenkijos saugumo garantas, bet jos balsavo už GA rezoliuciją, žinodamos, kad tuo prieštaraus JAV pozicijai.
Kita galima priežastis - suvokiama pareiga remti Izraelį dėl to, kad kai kurie lietuviai dalyvavo Holokauste, nors lietuvių kaltė ir atsakomybė gerokai mažesnė negu Vokietijos.
Ir čia esama niuansų. Kai kurie latviai irgi uoliai dalyvavo žydų žudyme, ypač liūdnai pasižymėjo Viktoro Arājo vadovaujama smogikų komanda. Bet Latvija balsavo už GA rezoliuciją, o Rumunija, kur buvo nužudyta daugiau negu 350 000 žydų, susilaikė, kaip Lietuva.
Net jei suvokiama pareiga remti žydų valstybę, tai nereiškia, kad reikia pritarti viskam, ką daro dabartinė vyriausybė. Iš tiesų, pasisakant prieš dabartinės kraštutinių dešiniųjų valdančiosios koalicijos, kuriai priklauso ultranacionalistinės partijos, veiksmus ko gero labiausiai pasitarnaujama Izraeliui.
Jo antpuolių Gazos ruože pobūdis smarkiai kenkia Tel Avivo interesams ir prestižui, ką parodė balsavimas GA. Kuo ilgiau tęsis šie antpuoliai, tuo labiau Izraelis bus laikomas pasmerkimo verta šalimi. Ilgalaikius Izraelio interesus puoselėja tie, kurie reikalauja, kad ji laikytųsi tradicinių tautos vertybių.
Trečioji galima priežastis – nepritarimas GA rezoliucijos tekstui, nes jame nutylimi Hamaso nusikaltimui. Rezoliucija esą nepriimtina, nes neturi reikalingo konteksto. Bet ir tinkamam Hamaso veiksmų apibūdinimui reikia savo konteksto, būtent, kad Izraelis Gazos ruožą pavertė kalėjimu po atviru dangumi daugiau nei dviem milijonams žmonių.
Mėginimai išsilaisvinti ir pabėgti iš kalėjimo yra leistini, net jei jie reikalauja išpuolių prieš sargus. Tačiau smurtas prieš prižiūrėtojų šeimas ir kaimynus yra smerktinas.
Minėtos priežastys gali iš dalies paaiškinti, kodėl Lietuva GA balsavime nutarė susilaikyti. Nemažai ES šalių, kurių padėtis panaši į Lietuvos priėmė kitokį sprendimą, ragino nutraukti mirtį sėjančius veiksmus, suprasdami, kad jų sprendimas turi ir neigiamų pasekmių. Bet rinktasi skirti pirmenybę vienai pagrindinių vertybių, būtent žmonių gyvybei.
Apgailestauju, kad Lietuva leido kitoms aplinkybėms nusverti šią vertybę, o tas sprendimas verčia suabejoti tariamo įsipareigojimo vykdyti vertybėmis grindžiamą užsienio politiką nuoširdumu.
