aA
Premjeras Saulius Skvernelis gali būti patenkintas praeitos savaitės darbais. Įvyko reikšmingi, jo iniciatyva suorganizuoti pasitarimai su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu, taip pat ir trijų Baltijos šalių premjerų susitikimas Vilniuje.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI / Andrius Ufartas

Skvernelis pranešė, kad, nepaisant prezidentės kritikos, Vyriausybė ketina didinti pensijas ir stengsis pertvarkyti mokesčių sistemą.

Ketinimai yra vienas dalykas, jų įgyvendinimas – kitas. Lietuvoje apstu ketinančių politikų, veiksmingų gerokai mažiau, bet Skvernelis bent pasiryžęs grumtis su rimtomis įsisenėjusiomis problemomis. Jis dar paragino LRT tapti skaidresne, ramiai komentavo M. Majausko skandalą. Lietuvon atvykęs keleivis iš kitur susidarytų įspūdį, kad premjeras, o ne prezidentė nustato Lietuvos politikos dienotvarkę.

Pasitarimas su Lenkijos premjeru buvo itin svarbus. Jau daugiau negu šešerius metus Lietuva ir Lenkija elgiasi kaip dvi paauglės, kurios atsisako viena su kita kalbėti, nes susiginčijo dėl kokios nors smulkmenos.

Galima su šypsena žiūrėti į tokias gimnazisčių užgaidas, bet tik apgailestauti, kai taip elgiasi dvi sąjungininkės, kurios turi spręsti daug rimtų problemų Rusijos iššūkių akivaizdoje. Seniai subrendo laikas atnaujinti bendradarbiavimą, pašalinti nesutarimus. Nors Varšuva labiau atsakinga dėl pašlijusių dvišalių santykių, Lietuva irgi prisidėjo, nerodė noro atkurti normalesnių ryšių.

Skvernelio nutarimas metų pradžioje pakviesti Lenkijos premjerą atvykti į Vilnių išjudino ledus. Po šio vizito ir prieš kelias savaites įvykusio Lenkijos prezidento A. Dudos apsilankymo Vilniuje yra pagrindo manyti, kad santykiai šils. Skeptikai gali aiškinti, kad Varšuvos nuostatos pakito dėl šalutinių priežasčių, būtent dėl to, kad jai reikia paramos ginčuose su Europos komisija (EK). Gal ir taip, bet Skvernelis protingai elgiasi, išnaudodamas palankią progą.

Lietuva ir Lenkija elgiasi kaip dvi paauglės, kurios atsisako viena su kita kalbėti, nes susiginčijo dėl kokios nors smulkmenos. Galima su šypsena žiūrėti į tokias gimnazisčių užgaidas, bet tik apgailestauti, kai taip elgiasi dvi sąjungininkės, kurios turi spręsti daug rimtų problemų Rusijos iššūkių akivaizdoje.
Kęstutis Girnius

Yra dėl ko tartis ir susitarti – dėl gynybos, dėl švietimo, dėl infrastruktūros projektų, glaudesnio bendradarbiavimo apskritai.

Abu premjerai pabrėžė bendrų energetikos projektų – trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europos tinklais ir dujų jungties – svarbą, pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje.

Varšuva pažadėjo nepirkti elektros iš Astravos elektrinės. Skvernelis ir Morawieckis dar aptarė europinės infrastruktūros projektus „Via Baltica“ bei „Rail Baltica“. Sutarta atgaivinti dvišalę komisiją tautinių bendrijų švietimo klausimams spręsti. Visų trijų Baltijos šalių ministrai pirmininkai pareiškė esantys prieš Europos Sąjungos (ES) nuobaudas Lenkijai dėl teismų reformos, o Estijos premjeras Juri Ratas pabrėžė, kad klausimas dėl Lenkijos balso teisės ES posėdžiuose apribojimo negali „būti svarstytinas“.

Tai neblogas kelių dienų derlius, net jei kai kurių ketinimų įgyvendinimas įstrigs. Svarbu ir tai, kad reikalus išjudino Skvernelis, iš dalies sugriovęs prezidentės monopolį užsienio politikoje. Konstitucija nurodo, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus, bet nėra parašyta, jog kiti atsakingi Lietuvos pareigūnai negali prisidėti prie šios politikos sudarymo, o kai kuriais atvejais net imtis vyraujančio vaidmens jos įgyvendinime.

Tai būtų naudinga, nes Vyriausybė ir ministerijos yra kompetentingesnės spręsti energetikos, infrastruktūros, prekybos ir kitas problemas negu mažas prezidentės patarėjų būrelis.

Premjero ir prezidentės nuostatos išsiskyrė ir kitais klausimas. Antradienį Grybauskaitė pavadino„miglotais“ Vyriausybės planus pertvarkyti pensijų ir mokesčių sistemas, paragino negadinti gerai veikiančios sistemos bei be pagrindo nežadinti žmonių lūkesčių.

Skvernelis atsakė, jog toliau bus stengiamasi gerinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų finansinę padėtį, imtis sprendimų dėl pensijų.

Atsargumas gėdos nedaro, juk galima sugadinti gerą dalyką. Bet tik jei tas geras dalykas egzistuoja. Lietuva neturi kuo didžiuotis pensijų ir mokesčių politikoje. Estijoje, kur pensijos indeksuojamos dešimtmetį, siūloma nuo šių metų balandžio 1 dienos jas padidinti vidutiniškai 7,6 procento.

Įgyvendinus pasiūlymą, 15-os metų darbo stažą turintiems pensija padidėtų iki 267,85 euro, o 40-ies metų – iki 421,88 euro. Lietuvoje tik galima svajoti apie tokio dydžio pensijas. Šią savaitė Eurostatas paskelbė, kad Lietuvos valdžios išlaidos 2016 metais sudarė 34,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tik Airijoje ir Rumunijos šis procentas mažesnis. Latvijos valdžios išlaidos 2016 metais sudarė 37,3 proc. BVP, Estijos – 40,6 proc. , visoje ES – 46,3 proc. Taigi, šioje srityje Lietuva yra atsilikėlė, o dėl valdžios abejingumo ir nerangumo nukenčia mažiau pasiturintys piliečiai.

Grybauskaitė pavadino„miglotais“ Vyriausybės planus pertvarkyti pensijų ir mokesčių sistemas, paragino negadinti gerai veikiančios sistemos bei be pagrindo nežadinti žmonių lūkesčių.
Kęstutis Girnius

Nėra stebuklingos lazdelės, kuria būtų galima pašalinti ūkio negalavimus. Ne visus bandymus išjudinti ūkį paženklins sėkmė. Bet jau dešimtmetį valdžia, verslininkų ir bankų ekonomistų skatinama, laikosi itin konservatyvios ūkio politikos, kuri užtikrina, kad jie toliau patogiai gyvens, o eiliniai piliečiai turi susitaikyti su menkais atlyginimais ir skurdžiu gyvenimu.

Yra pagrindo abejoti, kad Skvernelio patarėjai gebės sukurti veiksmingų priemonių. Bet verčiau rizikuoti, siekiant kelti bendrą gyvenimo lygį, negu laikytis socialinę nelygybę ir atskirtį palaikančios mokesčių, pensijų ir ūkio politikos.

Galima dar palyginti prezidentės ir premjero pozicijas LRT skaidrumo klausimu. Prezidentė iš esmės palaiko LRT, nekritikuodama to, kas verta kritikos. Ji paragino LRT „teikti ir neslėpti visą reikalingą informaciją“, bet reiškė susirūpinimą, kad Seimo komisija gali būti neadekvatus instrumentas, „kuris labiau panašus į susidorojimą“.

Kiek žinau, nei prezidentė, nei jos patarėjas M. Lingė nepriminė LRT tarybai, jog viešosios įstaigos vadovas neturėtų tarnauti daugiau negu dvi kadencijas. Skvernelis apgailestavo, kad LRT toliau bando veikti slaptai, už uždarų durų rengia posėdį, kuriame prisistatys kandidatai į LRT vadovo postą, paragino jį padaryti atvirą.

Kai LRT bandė teisintis, jog konkursai į valstybės tarnybos postus irgi nesą atviri, Skvernelio atstovas priminė, kad šiuose konkursuose gali dalyvauti stebėtojai, kad daromi ir išsaugojami jų garso įrašai. Nežinia, kaip LRT taryba reaguos į premjero pasiūlymus, ar drįs atvirai svarstyti kandidatus.

Būtina užtikrinti, jog ateityje tie posėdžiai būtų vieši, kad būtų galima stebėti, kaip renkamas vadovas organizacijos, kuri nuolat pamokslauja apie skaidrumo svarbą. Ir šiuo atveju Skvernelis, ne Grybauskaitė, rodė daugiau iniciatyvos, tvirtesnę pilietinę poziciją.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ligoninėje per klaidą sukeisti dviejų moterų palaikai: su tautiniais drabužiais mamos palaidoti nebepavyks (82)

Gedulas ir sumaištis ieškant savo artimojo kūno. Tai Raseinių rajone teko išgyventi kelioms...

Mirė profesorius Edvardas Gudavičius (165)

Eidamas 91-uosius metus mirė istorikas, profesorius Edvardas Gudavičius . Apie tai savo feisbuko...

LRT Tyrimų skyriaus žurnalistas pripažintas pažeidęs Etikos kodeksą (31)

Visuomenės informavimo etikos komisija pripažino, kad LRT Tyrimų skyriaus žurnalistas...

Afganistane sudužo keleivinis lėktuvas (14)

Afganistane sudužo didžiausios Afganistano oro linijų bendrovės ir šalies nacionalinio vežėjo...

Aiškėja labiausiai tikėtinas scenarijus, iš kur Kinijoje atsirado mirtinas koronavirusas (132)

Tyrimai rodo, kad naujasis koronavirusas genetiškai panašus į randamą šikšnosparniuose, bet...

Paaiškėjo kartu su Bryantu žuvusiųjų tapatybės, savo liudijimais dalijasi tragedijos liudininkai siūloma keisti NBA logotipą

Po tragiškos Kobe Bryanto žūties socialiniuose tinkluose plinta JAV krepšinio gerbėjų raginimas...

„Agrokoncerno“ grupės pelnas sumažėjo beveik septynis kartus (12)

Valdančiųjų „valstiečių“ partijos lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausanti viena...

Rytis Zemkauskas

„Žmonių“ apdovanojimai. Tobulas šou

Kodėl tobulas? Nes tobulas šou yra tada, kai jis skirtas pramogai ir niekam daugiau.

Per šventes Lietuvos darbdaviai buvo dosnūs: vienoje įmonėje vidutinis atlyginimas siekė 50 tūkst. eurų (6)

Paskutinį praėjusių metų mėnesį kai kurie šalies darbdaviai išmokėjo įspūdingus...

VU profesorė – apie koronavirusą: kas dabar yra žinoma ir ką reikėtų įsidėmėti (31)

Nors koronaviruso židinys – Kinijoje, jis jau fiksuotas ir kitose šalyse. Koronavirusas taip pat...