Didėja įtampos tarp dviejų galingiausių pasaulio valstybių – JAV ir Kinijos. Blėsta viltis, kad Pekinas ramiai integruosis į Vakarų dominuojamą tarptautinę santvarką. Ne tik Vašingtonas, bet ir Europos Sąjunga (ES) atvirai kalba apie poreikį reaguoti į Kinijos ūkio plėtrą, ekonominį šnipinėjimą, intelektualinės nuosavybės nepaisymą.

Chaosas Vašingtone tik didės, demokratų partijai iškovojus daugumą Atstovų Rūmuose. Vis daugiau dėmesio bus skiriama vidaus reikalams, užsienio politika bus nustumta į antrąjį planą.
Kęstutis Girnius
Pekinas nėra šalis, kuri nuolankiai nusileis. JAV nepripažįsta Kinijos pastangų militarizuoti Pietų Kinijos jūrą, paversti ją savo ežeru.

JAV vykdant vadinamuosius navigacijos laisvės patrulius, neatmestina karinių incidentų, net konfrontacijų galimybė. Vakarų santykiai su Rusija negerės, gali išsivystyti naujos ginkluotės varžybos.

Chaosas Vašingtone tik didės, demokratų partijai iškovojus daugumą Atstovų Rūmuose. Vis daugiau dėmesio bus skiriama vidaus reikalams, užsienio politika bus nustumta į antrąjį planą.

Kongresas užsiims viskuo, išskyrus įstatymų leidybą. Biudžeto tvirtinimą, ko gero, ženklins federalinių įstaigų veiklos sustabdymai. Didės jau ir taip neregėtą mastą pasiekęs amerikiečių vidaus susipriešinimas.
Kęstutis Girnius
Nežinia, kokias išvadas paskelbs specialusis prokuroras Miuleris, bet nemanytina, kad jis atras nedviprasmiškų, neabejotinų įrodymų, kad Trumpo rinkimų kompanija šoko pagal Maskvos muziką, arba kad prezidentas trukdė teisingumui.

Šiuo metu demokratų partijos vadovybė neketina pradėti apkaltos proceso prieš prezidentą, bet įvairūs Atstovų rūmų komitetai nuo sausio 3 d. tirs prezidento finansus, įtariamą administracijos pareigūnų korupciją, reikalaus pateikti iki šiol nepaviešintų dokumentų apie migrantų vaikų sulaikymą ir kitus veiksmus, kurie, jų nuomone, buvo neteisėti arba nedera su Konstitucijos.

Baltieji rūmai atkakliai priešinsis, nepaisys kai kurių prašymų, žiniasklaida mirgėte mirgės abipusiais kaltinimais ir priekaištais, suintensyvės Twitterio karai, bus kreipiamasi į teismus.

Kongresas užsiims viskuo, išskyrus įstatymų leidybą. Biudžeto tvirtinimą, ko gero, ženklins federalinių įstaigų veiklos sustabdymai. Didės jau ir taip neregėtą mastą pasiekęs amerikiečių vidaus susipriešinimas.

Nuogąstavimai, jog Trumpas ketina daryti nuolaidų Rusijai, yra nepagrįsti, juolab, kad jis jų nedarė per pirmuosius dvejus savo kadencijos metus, kai jo autoritetas buvo didesnis.O jei mėgintų, Kongresas užkirstų jiems kelią.
Kęstutis Girnius
Prezidentas Trumpas bus vis labiau izoliuotas, dramatiškais gestais ir sprendimais stengsis įrodyti, kad jis geba vadovauti ir valdyti padėtį. Gali būti kitų staigių sprendimų, kaip smarkiai kritikuotas nutarimas išvesti JAV karius iš Sirijos.

Trumpas seniai žada mažinti JAV karių skaičių užsienyje, nutraukti nesiliaujančius karus Azijoje, tad nutarimas nebuvo nelauktas, stebino tik jo staigumas.

Gal Trumpas išves karius iš Afganistano, tuo nutraukdamas ilgiausiai besitęsusį JAV karą.
JAV užsienio politikos ir gynybos elitas, kurių vaikai netarnauja ginkluotose pajėgose, smerktų tokius nutarimus, bet nemažai eilinių piliečių, nepatenkintų šalies nacionalinio turto eikvojimu, palankiau juos sutiktų.

Prancūzijos prezidentui Macronui netrūksta nei idėjų, nei iniciatyvų, bet trūksta galios ir savo piliečių užnugario. „Geltonųjų liemenių“ protestai, sulaukę itin plataus palaikymo, atskleidė jo nepopuliarumą ir privertė atšaukti kai kurias savo reformas.
Kęstutis Girnius
Nuogąstavimai, jog Trumpas ketina daryti nuolaidų Rusijai, yra nepagrįsti, juolab, kad jis jų nedarė per pirmuosius dvejus savo kadencijos metus, kai jo autoritetas buvo didesnis.O jei mėgintų, Kongresas užkirstų jiems kelią.

Dar lieka Šiaurės Korėja. Ilgainiui net Trumpas supras, jog jo „geras draugas“ Kim Jong Unas neketina atsisakyti savo šalies branduolinio arsenalo ir kad veda jį už nosies. Nežinia, kada Trumpas pabus iš savo snaudulio ir kaip jis reaguos.

Būtų netikslu kalbėti apie ES „krizę“, nes „krizė“ yra nuolatinė ES būsena. Bet 2019 m. bus neramesni negu įprasta. Visos penkios didžiausios Vakarų Europos šalys pergyvena reikšmingus pokyčius ir iššūkius. Po smarkių jos partijos pralaimėjimų Bavarijos ir Hesseno rinkimuose, Vokietijos kanclerė A. Merkel atsistatydino iš partijos pirmininkės posto, bet nedrįso imtis kito logiško žingsnio ir pasitraukti iš kanclerės pareigų.

Ji ketina Vokietijai vadovauti iki kadencijos pabaigos 2021 m., bet jos jėgos jau išsekusius, ji vangiai stebi įvykius, negeba užkirsti kelio tolesniam politinių partijų skaidymuisi, radikalių jėgų stiprėjimui. Vokietija lieka galingiausia ES šalimi, pagrindiniu jos ūkio varikliu, bet neturi naujų idėjų, nesiūlo jokių iniciatyvų, kaip suvaldyti blogėjančią tarptautinę konjunktūrą.

Prancūzijos prezidentui Macronui netrūksta nei idėjų, nei iniciatyvų, bet trūksta galios ir savo piliečių užnugario. „Geltonųjų liemenių“ protestai, sulaukę itin plataus palaikymo, atskleidė jo nepopuliarumą ir privertė atšaukti kai kurias savo reformas.

Neaišku, kaip galutinai baigsis Brexit, bet baigsis blogai. Kurį laiką nuoskaudos ženklins ES ir Jungtinės Karalystės (JK) santykius, ypač jei įvyktų „kietasis“ Brexit. Nemažai britų įsitikinę, kad ES sąmoningai stengėsis jiems pakenkti, ir to greitai neužmirš.
Kęstutis Girnius
Gali žlugti visa jo reformų programa, be kurios Prancūzijos ūkis pasmerktas toliau trepsėti vietoje. Vargu, ar Macronui pasiseks atkovoti savo prestižą, jo autoriteto žlugimą išnaudos radikalai iš dešinės ir kairės, o tai nieko gero nežada Prancūzijai ir Europai. Macronas toliau sieks pertvarkyti ES, bet kai negali valdyti savo šalies, negali tikėtis, jog kitos šalys paisys tavo pamokymų ir raginimų.

Neaišku, kaip galutinai baigsis Brexit, bet baigsis blogai. Kurį laiką nuoskaudos ženklins ES ir Jungtinės Karalystės (JK) santykius, ypač jei įvyktų „kietasis“ Brexit. Nemažai britų įsitikinę, kad ES sąmoningai stengėsis jiems pakenkti, ir to greitai neužmirš.

Net jei pasisektų susitarti, nukentės abiejų pusių ūkiai, JK labiau. O jei būtų nutarta rengti kitą referendumą šiuo klausimu, Brexit rėmėjai tai laikytų rinkėjų valios nepaisymu, taigi pasityčiojimu iš demokratijos. Pabjaurėtų ir taip nemalonios visuomeninės nuotaikos.

Valdančioji Italijos koalicija pasidavė ES spaudimui ir pataisė biudžeto projektą, kad jis labiau atitiktų ES reikalavimams. Bet Briuselio laimėjimas yra Pyro pergalė, nes sustiprins regimybę, kad ES nepaiso Italijos rinkėjų valios, primeta savo sąlygas ir diktuoja politiką. Briuselis liks Italijos valdžios atpirkimo ožys, nesėkmės bus priskiriamos jo sąskaiton. Mažės Italijos polinkis pritarti bendrai ES užsienio politikai, nuolankiau bus vertinama Rusija.

Ispanija valdo mažumos vyriausybė. Katalonijos nepriklausomybės šalininkai toliau nerimauja. Metų pabaigoje radikalioji dešinioji partija VOX pateko į Andalūzijos seimelį, tai pirmasis toks radikalų laimėjimas nuo 1975 m., Ispanijai tapus demokratija. VOX griežtai priešinasi Katalonijos siekiams, pritartų visų regionų autonomijos ribojimui.

Šįmet vyksta savivaldybių bei Europarlamento rinkimai, nemaža galimybė, kad įvyks ir išankstiniai parlamento rinkimai, kurių rezultatai sunkiai numatomi.

Rytų Europos šalių vyriausybės tvirtos, bet Briuselis itin nepatenkintas Vengrijos ir Lenkijos politika, grasina sankcijoms. Nesižavi ir Čekijos bei Slovakijos valdžiomis. Europoje didėja politinis susiskaidymas, vis sunkiau sulipdyti koalicines vyriausybes.

Švedijos parlamento rinkimai įvyko rugsėjo pradžioje, Latvijos spalio mėnesį, bet kol kas nei vienoje šalyje susitarta dėl naujos Vyriausybės. Didžiausiai koalicijos partnerei - flamandų nacionalistų partijai - gruodį pasitraukus iš koalicijos, Belgija dabar valdo ne itin pastovi mažumos Vyriausybė.

Visų šių šalių Vyriausybės mažiau ar daugiau paralyžiuotas, negebančios priimti ryžtingų sprendimų, kurių reikės lėtėjant ūkio augimui, didėjant gyventojų nepasitenkinimui.

Nepaisant mokytojų ir kitų numatomų streikų, didėjančio žmonių nusivylimo, vis piktesnių ginčų Seime, Lietuva atrodo kaip ramybės ir santūrumo oazė. Atrodo.