Seksualumas tik reklaminis priedas prie kitų vartojimo prekių? „Nekaltybė“ net parduodama aukcionuose. Vaikai ir paaugliai „atranda“ naują dalyką vadinamą „sekstingu“, kai mobiliaisiais telefonais siuntinėja ir išplatina viešai savo intymias nuotraukas. O vieno leidinio žurnalistai atliko tyrimą kaip lengvai „One.lt“ tapo pinigų kalimo mašina manipuliuojant paauglių erotiniu aktyvumu.
„Paauglių mėgstamiausias, per mėnesį iki 900 tūkstančių vartotojų aptarnaujantis tinklalapis išvengdamas kontrolės virto pornografijos platinimo irštva. Nors jį administruojanti bendrovė „Forticom“ ne pirmus metus dalyvauja veikloje, skirtoje apsaugoti vaikus internete“, – rašoma dienraštyje „Sekundė“.
Erotika ar pornografija?
Kur riba tarp gražios, teigiamos erotikos, estetiško kūno vaizdavimo ir pornografijos? Fotomenininką Rimantą Dichavičių, vadinamą Lietuvos akto fotografijos klasiku, piktina komercinis požiūris į moters nuogumą. Sovietmečiu išgarsėjęs moterų aktais fotoalbume „Žiedai tarp žiedų“ šiandieninį nuogumo demonstravimą vadina pasibaisėtinu. Viskas priklauso nuo požiūrio: “Žmogus viską mato pagal savo sugedimo laipsnį“, - teigia menininkas nepasiduodantis nei kūno niekinimo puritoniškam mąstymui, nei jo iškreiptam sureikšminimui.
Požiūris nūdienos visuomenėje gana „šizofreniškas“, suskaldytas - žmogus nebematomas kaip nuostabi visuma: dvasinė, psichinė, fizinė. Jei į žmogaus nuogumą žiūrime tik per fizinę prizmę – greitai galima nusiristi iki pornografijos. O jei ir fiziniame kūne tematome tik kai kuriuos organus, o neįžiūrime visumos grožio - tai vulgaru ir žemina žmogaus orumą. Ne vienas jau yra pastebėję, kad nevaržomo seksualumo propaguotojai dengiantį lapelį nuėmė nuo lyties organų, o uždėjo ant veido. Seksualumas tapo anonimiškas, atskirtas nuo žmogaus asmenybės visumos unikalumo.
Retai teužsukančios į bažnyčią panelės su trumpu sijonuku gal net buvo apšauktos, kad nepadoriai apsirengusios, o ir šiaip juk Bažnyčia į žmogaus nuogumą žiūri labai neigiamai - kai kas galvoja. Ar tikrai taip? Kur riba? Kai kas davatkiškai net ėmė nurodinėti, koks tuti būti sijono ilgumas, kiek leistina apnuoginti pečius, tačiau visada reikia matyti esmę, o ne griebtis „liniuotės“ matuojant sijonėlio ilgumą.
Problema ne nuogume, o požiūryje
Koks pažiūris į save pačius? Jei nuogumo rodymas tampa savo nevisavertiškumo išraiška – tai tikrai nėra teigiamas dalykas. Juk neretai bandoma į save atkreipti dėmesį tik savo nuogu kūnu, prikaustyti dėmesį savo erotiškumu, o nesirupinant savo visos asmenybės turtingumu ir patrauklumu – ar nepakvimpa ne pačiu geriausiu skoniu? Tai tarsi klykia, manipuliuoja: „maldauju, žiūrėk į mano kūną, jei ne, aš esu niekas“.
Jei vieni perdėtai rūpinasi kūno išvaizda, tai kiti jį naikina įvairiom priklausomybėm, nesveiku gyvenimo būdu, nutukimu, mažu fiziniu aktyvumu. Nesveiko požiūrio į savo kūną pasekmė yra ir bulimija, ir anoreksija. Raumenų auginimas vaistų pagalba, nesaikingas kosmetikos naudojimas akivaizdžiai slepia nevisavertiškumo kompleksus.
Kiekvieno laisvė turėti vienokį ar kitokį požiūrį į save ir kitus, tačiau tai įgauna ir nusikalstamą pobūdį, kai tą menkystišką žvilgį siekiama primesti paaugliams ir vaikams. Ypač paaugiai, išgyvenantys hormonų audras, labai greitai gali tapti komercinių struktūrų aukomis, kurios palaiko „laisvo“ sekso ideologiją, iškreiptą požiūrį į kūną.
Lankydamasis Amsterdame Raudonųjų žibintų kvartale pagalvojau: koks buvo tų gatvių vitrinose save išsistačiusių nuogų moterų kelias į prostituciją? Juk tai procesas, kuris neretai prasidėjo dar nesulaukus pilnametystės.
Ta žiniasklaida, kuri neatsakingai propaguoja palaidus santykius, neva pikantiškus pasakojimus apie seksą pirmo pasimatymo metu ir panašiai, neretai yra atsakinga ir už prekybą žmonėmis, priekabiavimą, abortus ir kitas smerkiamas visuomenės blogybes. Kur jų ištakos? Ar ne olialia ir panašioje psichologijoje?
Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas, www.tikiu.lt redaktorius.