aA
Leidykla „Dvi Tylos“ išleido japonų gydytojo dr. Qing Li knygą „Miško maudynės. Shinrin – yoku“. Ši knyga ypač aktuali mūsų laikais, kai gyvenimo tempas kaip niekada spartus, o šiuolaikinio žmogaus organizmas ir psichika dar nespėjo evoliucionuoti ir prie jo prisitaikyti.
Japonų gydytojas: nuo užteršto oro sukeltų ligų kasmet mirs milijonai
© DELFI / Karolina Pansevič

Pateikiame knygos ištrauką apie miesto medžius ir jų svarbą.

Miesto medžių svarba gyventojų sveikatai pripažįstama nuo senų laikų – bent nuo tada, kai prieš du su puse tūkstančio metų Kyras Didysis tankiai gyvenamoje Persijos imperijos sostinėje pasodino savo garsųjį karališkąjį sodą. Čia buvo giraičių ir pievų, vaismedžių ir kiparisų, rožių, lelijų bei jazminų. Augalus drėkino vėsūs upeliai ir tvenkiniai, nors sodas buvo miesto centre. Ir mūsų laikais dar galima pamatyti išlikusius beveik kilometrą besidriekiančius kalkakmenio kanalus, kuriais į sodą atitekėdavo vanduo.

Dauguma mūsų didžiųjų miestų turi nuostabių sodų ir parkų, kai kuriuose miestuose yra laukinės gamtos kampelių, net miškų. Paryžiuje yra Bulonės miškas, Londone – Haid Parkas, Niujorkas turi Centrinį parką, kurį suprojektavo garsusis kraštovaizdžio architektas Frederickas Law Olmstedas. Jis yra pasakęs, kad peizažo vaizdas proto nevargina, bet jį mankština, ramina, atgaivina ir tokiu būdu, per proto poveikį kūnui, suteikia gilaus poilsio jausmą ir atkuria visą sistemą.

Kitaip tariant, parkai yra puiki vieta atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.

Tokijuje mes turime daug gražių parkų. Man labiausiai patinka Šindžiuku Gyoen nacionalinis parkas su daugybe įvairių rūšių medžių ir gėlių. Šiaurinėje jo dalyje įrengtas prancūziškas ir angliškas sodas, o pietinėje vyrauja tradicinis japoniškas kraštovaizdis. Parkas kadaise priklausė feodalų Naito šeimai.

Dar man patinka Rikugien sodai Tokijo centre. Rikugien reiškia šešių poezijos principų sodą – jame atkurtos 88 miniatiūrinės garsiausių eilėraščių scenos. Pavasarį čia žydi vyšnios svyruoklės, o rudenį parką stebuklingai nušviečia raudoni klevų lapai. Viduryje yra didelis ežeras, kurį supa kalvos ir medžiai. Per sodus, pievas ir miškus vingiuoja takeliai. Kiekvieną pirmadienį į šiuodu parkus aš veduosi savo trečiakursius medicinos studentus praktikuoti shinrin-yoku.

Leidyklos „Dvi Tylos“ nuotr.
Leidyklos „Dvi Tylos“ nuotr.


Medžiai mieste tokie pat svarbūs mūsų sveikatai, kaip ir medžiai už miesto – galbūt net svarbesni.

Visų pirma medžiai yra vienas esminių veiksnių, padedančių palaikyti švarą mūsų miestuose. Jie ne tik valo orą, bet ir jį vėsina, švelnina miestams būdingų karščio salų poveikį ir filtruoja taršias dujas, tokias kaip anglies monoksidas, azoto oksidai, ozonas ir sieros oksidai.

Be to, medžiai labai veiksmingai iš oro pašalina kietąsias daleles, ypač jei dažnai lyja. Kietosios dalelės nusėda ant medžių lapų, panašiai kaip dulkės ant televizoriaus, o lietus jas nuplauna. Kietąsias daleles sudaro mikroskopinės dulkių, žiedadulkių, suodžių ir dūmų dalelės, kurias įkvepiame į plaučius. Ypač daug kietųjų dalelių išskiria automobiliai, todėl miestuose žmonės jų prisikvėpuoja daugiau nei kaime.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad iš visų oro teršalų smulkios kietosios dalelės turi didžiausią neigiamą poveikį sveikatai, skatindamos tokias ligas kaip astma, plaučių susirgimai, infarktas, vėžys ir insultas. Apie 90 proc. miestuose gyvenančių žmonių kietųjų dalelių įkvepia daugiau, negu leistina norma nustatyta PSO gairėse.

Įvertinta, kad 2012 metais kietosios dalelės sukėlė 3 mln. ankstyvų mirčių, o iki 2050-ųjų, kai dar daugiau žmonių gyvens miestuose ir megapoliuose, nuo užteršto oro sukeltų ligų kasmet mirs 6,2 mln. žmonių.

Ruduo – vienas pavojingiausių sezonų
Ruduo – vienas pavojingiausių sezonų
© DELFI / Šarūnas Mažeika


Apskaičiuota, kad vienas medis gali sugerti 4,5 kilogramo taršiųjų dalelių per metus. 2014 metais buvo atliktas didžiausias tokio pobūdžio medžių tyrimas, kurio išvadose teigiama, kad Londono medžiai pašalina 2241 toną teršalų, sulaiko 2 367 000 tonų anglies, sulaiko ir saugo 77 200 tonų anglies dvideginio ir sulaiko 3 414 000 kubinių metrų lietaus vandens. Tam tikri medžiai tai daro veiksmingiau už kitus. Pavyzdžiui, karpotasis beržas gali sugerti net 50 proc. automobilių išmetamų kietųjų dalelių – daug daugiau nei ąžuolas!

Jungtinės Karalystės mokslininkai atliko eksperimentą Lankasterio gatvėse. Visų pirma jie išmatavo, kiek kietųjų dalelių patenka į žmonių namus (patikrinę, kiek dulkių nusėda ant televizoriaus). Tada palei gatvę pasodino jaunų karpotųjų beržų. Po dviejų savaičių specialistai patikrino medžių lapus specialiu elektronų mikroskopu: lapus dengia mikroskopiniai plaukeliai, būtent jie ir sulaiko pravažiuojančių automobilių išskiriamas kietąsias daleles. Eksperimento pabaigoje patikrinus dulkių kiekį ant žmonių televizorių, paaiškėjo, kad jų susikaupę
50 proc. mažiau nei bandymo pradžioje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
4.5556

Top naujienos

Mokslininkai aiškinasi, kur gali prasidėti kita pandemija: į pavojingą zoną pakliūna ir keli Europos miestai (42)

Tyrimas parodė, kad Mumbajus, Nairobis ir Džakarta yra tarp miestų, kurie galėtų tapti kitos...

Dėl „trikojo“ – išpuolis prieš Marijampolės pareigūnę: bijojau tęsti tarnybą, bijojau keršto (195)

Pareigūnę dėl „trikojo“ užsipuolęs bei ją iškoliojęs marijampolietis sulaukė itin...

Rimvydas Valatka. Marš, marš, tra-ta-ta! (33)

Maršai yra gerai. Maršai sustyguoja tautos būtį: suvienija ir nubrėžia raudonas linijas,...

„Eurovizija“ prasideda: turkio spalvos kilimu žengia pasipuošę dalyviai, net keturių šalių atstovams pasirodyti renginyje uždrausta specialiai „Delfi“ iš Roterdamo

Pagaliau atėjo „Eurovizijos“ dalyvių bei konkurso gerbėjų ilgai lauktas metas – sekmadienio...

Parodė, ką po mirties apie žmogaus gyvenimą atskleidžia jo kūnas: vaizdai privers susimąstyti (7)

Kūnai, laikantys teniso raketes ar susėdę prie stalo pokeriui – tai vos keli iš daugybės...

Į miestelį šalia Vilniaus išskirtinių prekių pirkti važiuoja net užsieniečiai: sukneles parduoda ir už 15 eurų (54)

Lankantis mažuose Lietuvos miesteliuose galima netikėtai atrasti parduotuvėles, butikus ar...

„The Roop“ netrukus žengs turkio spalvos kilimu: prieš išvykdami į renginį grupės nariai demonstravo pritrenkiantį įvaizdį (155)

Atėjo „Eurovizijos“ dalyvių bei konkurso gerbėjų ilgai lauktas metas – sekmadienio...

Remigijus Misiūnas | D+

Lietuviški pėdsakai JAV–Ispanijos kare: mačiusiems Rusijos armiją tarnyba amerikietiškoje pasirodė dukart lengvesnė

1898 m. JAV–Ispanijos karas atvedė JAV tarp galingiausių pasaulio valstybių. Ir pirmasis karas,...

Vienai gyventojų grupei darbo rinkoje pandemija smogė stipriau: tenka prisitaikyti prie naujos realybės (8)

Pandemijos metu neįgaliųjų, ieškančių darbo, skaičius ženkliai didėjo. Specialistai sako, kad...

Čmilytė-Nielsen: yra vienintelis kelias, kad atsivėrimai būtų saugūs ir žmonės nebemirtų (401)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu svarbiausias tikslas –...