Kur tai matyta, šaukia įtakingas regioninis socialdemokratas, kad koalicijos susitarimas su valstiečiais jų, socdemų atžvilgiu, būtų toks žeminantis. Kai koalicijos sutarties turinys neapibrėžtas, joje nėra jokių jų, socdemų rinkiminių nuostatų, nėra pasakyta, „kokiais vertybiniais klausimais socialdemokratai su valstiečiais sutaria, o kur nusileista kompromiso vardan“. Čia citata. Vieno įtakingo socdemo. Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo.

Taip toliau negalima, sako socdemai. Nes jei taip ir toliau, tai socialdemokatai išnyks iš politinio žemėlapio ir jų rinkėjus pasiims daug jautresni socialiniais klausimais, nors savęs kairiaisiais nelaikantys, jų koalicijos partneriai valstiečiai.

Bet kaip „taip negalima“? Ko negalima? Kas yra tos socialdemokratinės nuostatos, kurias reikia įtraukti į koalicinę sutartį? Kokia yra socialdemokratų pozicija dėl Darbo kodekso, dėl socialinio modelio ir dėl PVM lengvatos šildymui?
Pagal politinio stogo koncepciją koalicijos sutartyje atskirais punktais su išplėtimu turėjo būti įrašyta, kad socdemams ir toliau lieka jų forpostai. Vienas reikšmingiausių – „Lietuvos geležinkeliai“. Klaipėdos uostas. Daugybė kitų biudžetinių įmonių ir įmonėlių, kuriose dirbo ir iki šiol tebedirba savi.
Indrė Makaraitytė

Tarkime, Darbo kodeksas yra labai kompleksinis klausimas, kad jį suprastum, reikia laiko, jam komentuoti reikia išmanymo ir patirties ir aišku, kodėl šis dokumentas socialdemokratus paguldė ant menčių. Bet kuri partija būtų ant menčių gulėjusi, nes derinti darbdavių, darbuotojų, profsąjungų ir dar partinius interesus tokiais ypatingos svarbos klausimais, kurie iš esmės keičia sistemą, nemoka nė viena Lietuvos partija. Čia net ypatingi R. Karbauskio vadybiniai sugebėjimai nepagelbėtų.

Bet kodėl ant menčių socdemus guldo PVM lengvata šildymui? Kurią savo poziciją – A. Butkevičiaus ar Gintauto Palucko – socdemai būtų norėję matyti koalicijos sutartyje?

Na, gerai jau gerai, čia nacionaliniai reikalai, čia būna visko. Gal socdemai iš apačios turi vertybių, kurias būtinai reikia įtraukti į koalicijos susitarimą. Na, pavyzdžiui, bent tas, kurias puoselėja Marijamolės meras socialdemokratas Vidmantas Brazys, gindamas Mokolų vidurinės mokyklos direktorių, pakėlusį ranką prieš mergaitę. „Aš ir mazgote gavau, ir viskuo, taip kad čia nieko baisaus nėra, neužmušė nė vieno, jeigu ten ir pabaudė“. Traukinys nuvažiavo, bet nieko neužmušė.
Jei D. Bradauskas buvo vertas VMI vadovo pozicijos ne dėl tėvo, o dėl jo paties, kai buvo plačiai aiškinama, tai gal jis vertas ir tokios pat socdemų gynybos dabar?
Indrė Makaraitytė

Nereikia dramatizuoti ir V. Brazio kalbėjimo, nes Marijampolėje ar Vilkaviškyje, ir net Vilniuje taip daug kas ne tik galvoja, bet ir kalba, tokios yra mūsų visuomenės vertybės, vis dar? O gal į koalicijos sutartį reikėjo įtraukti gerai socdemų išvystytą teoriškai ir praktiškai politinio stogo koncepciją, nes V. Brazys, savo vaikystės traumas prisimindamas, gynė saviškį, mokyklos direktorių. Viską meras teisingai sudėliojo į savo vietas: neskubėkim, palaukim, čia reikia atidžiau pažiūrėti, pasigilinti.

Pagal politinio stogo koncepciją koalicijos sutartyje atskirais punktais su išplėtimu turėjo būti įrašyta, kad socdemams ir toliau lieka jų forpostai. Vienas reikšmingiausių – „Lietuvos geležinkeliai“. Klaipėdos uostas. Daugybė kitų biudžetinių įmonių ir įmonėlių, kuriose dirbo ir iki šiol tebedirba savi.

Bet juokas juokais. Iš tikrųjų socialdemokratai yra nepavydėtinoje būsenoje. Juos prievartauja, viešai, be jokių ceremonijų, o jie priversti tylėti. Ir ne tik tylėti, bet netgi dalyvauti savęs prievartavimo akte. Vyriausybė juk – kolegialus organas. Jau kai buvo formuojama koalicinė valdžia, buvo aiškiai pasakyta – prie svarbiausių pozicijų socdemų niekas neprileis. Viena iš tokių – Susisiekimo ministerija. Taip ir atsitiko.
Gal kaina, kurią reikia sumokėti socdemams už tris ministrus, kuriems į gizelio pozicijas galima buvo sustatyti keletą jaunųjų socialdemokratų, kurių didžiausia vertybė yra ne sugebėjimai, o jų tėvai ir partinis bilietas? Jei taip, tai ar Lietuva tikrai daug prarastų, kad socialdemokratų tiesiog neliktų?
Indrė Makaraitytė

Viešumon traukiami gėdingi socialdemokratų ir jų vadų santykių su „Lietuvos geležinkeliais“ liudijimai, daugybė kitų nepotizmo ir neskaidrumo įrodymų, o jie nieko negali pasakyti. Net gintis. Nes juk yra valdančioji koalicija, juk reikia pokyčių. Juk visi už skaidrumą, o ką, socialdemokratai prieš?

Negana „Lietuvos geležinkelių“, ir dar – Mokesčių inspekcija. Kad Dainoras Bradauskas, įtakingo socialdemokrato Broniaus Bradausko sūnus, nušalintas nuo pareigų dėl įtarimų korupcija, buvęs premjeras A. Butkevičius sužinojo tik iš spaudos. Tačiau ne pats faktas, bet kaip, kokiu pagrindu D. Bradauskas nušalintas, socdemams yra arba bent turėtų būti smūgis į paširdžius, jei ne nokautas. STT atvirai sako, kad neturi pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo. Tai kokio lygio yra toji pažyma, kuri atgulė ant Finansų ministro stalo ir šis be ceremonijų nebeleido D. Bradauskui grįžti į darbą? Po ligos, tarkime.

Girdėdami atvirą pasitenkinimą dėl šio STT ir naujosios Vyriausybės akto, socdemai nekelia STT pažymos turinio klausimo ir saviškio negina. Nors buvo įdėta tiek pastangų, kad D. Bradauskas būtų skirtas VMI vadovu. Jei jis buvo vertas šios pozicijos ne dėl tėvo, o dėl jo paties, kai buvo plačiai aiškinama, tai gal jis vertas ir tokios pat gynybos dabar? O gal socdemai bijo, kad gali būti paviešinta ne tik D. Bradausko, bet ir kitų socdemų gėda? Maža to, socdemai ketvirtadienio rytą išplatino pareiškimą, kuriuo atsiribojo nuo D. Bradausko.

Kaip vadinasi, kai tave prievartauja, o tu tyli?

Gal kaina, kurią reikia sumokėti socdemams už tris ministrus, kuriems į gizelio pozicijas galima buvo sustatyti keletą jaunųjų socialdemokratų, kurių didžiausia vertybė yra ne sugebėjimai, o jų tėvai ir partinis bilietas? Jei taip, tai ar Lietuva tikrai daug prarastų, kad socialdemokratų tiesiog neliktų?