Socialiniuose tinkluose Lietuvoje matoma vis daugiau įrašų, kurių autoriai dėl informacijos trūkumo šokiruoti, kad ukrainiečių pabėgėlius priimančios organizacijos prašo atvežti vaikiškų knygučių rusų kalba. Juos taip pat šokiruoja, kad daugelis pabėgėlių kalba rusiškai.

Tai, kad jie ir jų vaikai dažnai kalba rusiškai, suvokiama kaip įrodymas, kad jie palaiko Putiną ir karą. Tai tas pats, jeigu mes mąstytume: katė turi keturias kojas, ir karvė – keturias. Vadinasi, katė yra karvė.

Kodėl Ukrainos patriotai kalba rusiškai

Pradėkime nuo to, kad dauguma Ukrainos kariškių, kurie šiandien miršta gindami Ukrainą ir visą pasaulį, yra rusakalbiai. Šiandien jie yra ne mažiau atsidavę Ukrainos patriotai nei ukrainietiškai kalbantys ukrainiečiai. Niekas iš jų niekada nepasakys, kad yra rusas. Kovodami su Rusijos kareiviais, jie atiduoda savo gyvybes!

Jeigu reiškiame pretenzijas pabėgėliams iš Ukrainos dėl rusų kalbos, tai turime reikšti pretenzijas šiems Ukrainos gynėjams, kurie, būdami rusakalbiai, miršta už savo Tėvynę ir už mus visus, bandydami sustabdyti maniaką.

Mūsų neteisinga reakcija kyla dėl žinių trūkumo apie Ukrainos kalbines realijas.

Sovietmečiu Mariupolyje veikė apie 200 mokyklų rusų kalba ir tik viena (viena!) mokykla ukrainiečių kalba. Ir taip buvo visoje Ukrainoje, bet ypač jos rytuose. Tai buvo kryptinga sovietų valdžios totalinio Ukrainos rusifikavimo programa

Kai kurie Lietuvos gyventojai nesupranta situacijos, nes Lietuvoje sovietmečiu nebuvo tokio siaubingo gyventojų rusifikavimo kaip Ukrainoje. Štai paprastas pavyzdys: sovietmečiu Mariupolyje veikė apie 200 mokyklų rusų kalba ir tik viena (viena!) mokykla ukrainiečių kalba. Ir taip buvo visoje Ukrainoje, bet ypač jos rytuose. Tai buvo kryptinga sovietų valdžios totalinio Ukrainos rusifikavimo programa, kurią valdžia vykdė pusę amžiaus ir net daugiau.

Didžiųjų miestų gyventojams buvo sudarytos tokios sąlygos, kad vaikus teko leisti į rusiškas mokyklas, nes pasirinkimo tiesiog nebuvo. Be to, visa Ukrainos valdžios grietinėlė kalbėjo rusiškai, disertacijos buvo ginamos tik rusų kalba, net kai pačioje disertacijoje buvo tiriama ukrainiečių kalba. Įvairių specialybių studentams vadovėlių ukrainiečių kalba tiesiog nebuvo. Ukrainiečių kalbą caras uždraudė taip pat, kaip ir lietuvių. Jei ji ir egzistavo SSRS, tai daugiausia mažuose miesteliuose ir kaimuose.

Didžioji dauguma rusakalbių ukrainiečių neturi šaknų Rusijoje, jie yra sovietų valdžios metais priverstinai rusifikuoti ukrainiečiai. Nepaisant to, kad jiems buvo primesta rusų kalba, jie niekada nepripažino savęs rusais: tai pasireiškė 1991 m. rugpjūčio 24 d. referendume. Daugiau nei 90% gyventojų balsavo už nepriklausomybę!

Kol Lietuvoje sovietmečiu universitetuose ir mokyklose dominavo lietuvių kalba, Ukrainos universitetuose ir mokyklose dominavo rusų kalba. Universitetuose visos studijos vyko rusų kalba.

Be to, visais būdais buvo stengiamasi primesti nuomonę, kad rusų kalba yra aukštuomenės, valdžios kalba, o jei nori daryti karjerą, privalai kalbėti rusiškai. Tie, kurie kalbėjo ukrainietiškai, buvo laikomi „kaimiečiais“, atsilikusiais.

Be to, visais būdais buvo stengiamasi primesti nuomonę, kad rusų kalba yra aukštuomenės, valdžios kalba, o jei nori daryti karjerą, privalai kalbėti rusiškai. Tie, kurie kalbėjo ukrainietiškai, buvo laikomi „kaimiečiais“, atsilikusiais. Mat, kaip jau minėta, ukrainiečių kalba buvo išsaugota daugiausia kaimuose ir mažuose miesteliuose.

O kur ukrainiečiakalbiai pabėgėliai?

Išimtis, ko gero, buvo Ukrainos Vakarai (tai maždaug 15 mln. gyventojų), kurių nespėta taip rusifikuoti, kaip Rytų ir Centro, nes Vakarų Ukraina SSRS dalimi, kaip ir Lietuva, tapo tik Antrojo pasaulinio karo metais. Ir, kaip ir Lietuva, turėjo partizaninio karo su bolševikų valdžia patirtį. Čia, kaip ir Lietuvoje, Maskva vykdė švelnesnę politiką. Bet ir Vakaruose jiems pavyko bent dalinai rusifikuoti didesnius miestus. Ten ukrainiečių kalboje atsirado daug posakių ir žodžių iš rusų kalbos.

Išimtis, ko gero, buvo Ukrainos Vakarai (tai maždaug 15 mln. gyventojų), kurių nespėta taip rusifikuoti, kaip Rytų ir Centro, nes Vakarų Ukraina SSRS dalimi, kaip ir Lietuva, tapo tik Antrojo pasaulinio karo metais. Ir, kaip ir Lietuva, turėjo partizaninio karo su bolševikų valdžia patirtį. Čia, kaip ir Lietuvoje, Maskva vykdė švelnesnę politiką.

Beje, šiandien Ukrainos Vakaruose nevyksta karo veiksmai, kurie vykdomi šalies centre ir rytuose. Dėl šios priežasties ukrainiečiakalbiams ukrainiečiams iš Vakarų Ukrainos nereikia bėgti iš savo namų. Todėl tarp pabėgėlių iš Ukrainos yra tiek mažai kalbančiųjų ukrainietiškai. Tikėkimės, kad karas neišplis į Ukrainos Vakarus.

Žinoma, per 30 Ukrainos nepriklausomybės metų situacija pasikeitė į gerąją pusę. Tačiau Ukrainos valdžia šalį pradėjo realiai ukrainizuoti tik pastaraisiais, prezidento Porošenko valdymo metais. Prireiks metų, dešimtmečių, kol nauja ukrainiečių karta ims kalbėti ukrainietiškai. Įprotis šeimoje, darbe bendrauti rusiškai nedingsta taip lengvai. Situacija keičiasi, bet lėtai. Vis daugiau rusakalbių ukrainiečių nugali įprotį ir pereina prie ukrainiečių kalbos, ypač po Rusijos agresijos Ukrainoje 2014 m. Šiandien vykstantis karas dar labiau skatins rusakalbius pereiti prie ukrainiečių kalbos.

Bet, pakartosime, tai nereiškia, kad tie ukrainiečiai, kurie šiandien vis dar kalba rusiškai, myli Putiną. Jie jo nekenčia! Kaip apskritai Rusijos. Tai reikia suprasti, kai priimame ar tiesiog sutinkame pabėgėlių iš Ukrainos, iš kurių lūpų šiandien girdime rusų kalbą. Tomas Manas, gyvenęs Nidoje, kalbėjo vokiškai. Bet jis nekentė Hitlerio!

Pagaliau, šalia turime baltarusius. Netgi baltarusiai, kurie iki šiol neturi nei mokyklų, nei universitetų baltarusių kalba, savęs rusais nelaiko! Nors didžioji dauguma jų kalba rusiškai. Nė vienas iš jų (su keliomis išimtimis) nepasakys, kad „aš rusas“. Naujausiais duomenimis, Baltarusijos kariuomenė masiškai atsisako pulti Ukrainą iš šiaurės, eiti žudyti ukrainiečių ir nevykdo įsakymų.

Šlovė Ukrainai! Šlovė Lietuvai!

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją