Lietuvos nacionalinio saugumo diskurse vyrauja trys pagrindinės temos: karinis, energetinis ir informacinis saugumas, apie tai rašo žiniasklaida, apie tai diskutuoja politikai, tai akcentavo ir Lietuvos Respublikos prezidentė savo inauguracinėje kalboje.
Giedrius Česnakas
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Minėtos problemos neabejotinai yra iššūkiai Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau ne patys svarbiausi ir ne patys didžiausi. Didžiausias Lietuvos nacionalinio saugumo iššūkis dažniausiai yra nepastebimas, apie jį iš esmės nediskutuojama, tačiau jis turės labai ilgalaikes pasekmes su visu iš to atsirandančių problemų ir grėsmių kompleksu, šis iššūkis – labai sudėtinga Lietuvos demografinė situacija.

2012 m. priimtoje „Nacionalinio saugumo strategijoje“ demografinės padėties blogėjimas nebuvo priskirtas prie gyvybinių ar pirmaeilių nacionalinio saugumo interesų. Emigracija įvardinama kaip vienas vidaus rizikos veiksnių, tačiau tik trečias pagal svarbą. Demografinė grėsmė, deja, nėra fiksuota ir 2014 m. Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarime „Dėl 2014-2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių“.

Lietuvos demografinė situacija rodo, kad proceso lėtinimo nebepakanka, būtina visiškai nauja politika, skatinanti Lietuvių tautos išlikimą. Neišsprendus demografinių problemų visos kitos saugumo politikos ir iniciatyvos iš esmės tampa beprasmės.
Giedrius Česnakas

Demografiniai iššūkiai fiksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, tačiau sprendimai tėra nukreipti į emigracijos mažinimą, t.y. vykstančio proceso lėtinimą, tačiau Lietuvos demografinė situacija rodo, kad proceso lėtinimo nebepakanka, būtina visiškai nauja politika, skatinanti Lietuvių tautos išlikimą. Neišsprendus demografinių problemų visos kitos saugumo politikos ir iniciatyvos iš esmės tampa beprasmės.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis Lietuvos gyventojų 2014 m. lyginant su 2005 m. sumažėjo daugiau nei 411 tūkst., arba daugiau kaip 12 proc. Remiantis pateikiamais demografiniais scenarijais, tikėtina, kad 2040 m. Lietuvoje bus mažiau nei 2 mln. gyventojų, tai lems mažas gimstamumas ir išliekanti didelė emigracija. Net ir toks dramatiškas gyventojų skaičiaus pokytis rodo tik dalį didžiulės problemos. Emigracija itin stiprina negatyvius demografinės struktūros pokyčius, nes daugiausiai emigruoja ekonomiškai aktyviausia visuomenės dalis 23-45 metų gyventojai.

Visa tai lemia, kad gyventojų amžiaus struktūra tampa panaši į apverstą piramidę, todėl ateityje daugiausiai gyventojų sudarys pagyvenusio amžiaus asmenys, gaunantys pensijas, ekonomiškai aktyvių gyventojų dalis bus mažesnė, o vaikų skaičius dar mažesnis. Akivaizdu, kad tokia struktūra yra visiškai nepatvari ilgu ir itin ilgu laikotarpiu. Tai sukels daugybę politinių ir socialinių problemų, grėsmę valstybės ir tautos išlikimui.

Iš esmės egzistuoja riba, iki kurios didinant mokesčius galima palaikyti egzistuojančią socialinės gerovės sistemą, tačiau esant minėtoms demografinėms tendencijoms ši socialinės apsaugos sistema neišvengiamai žlugs.
Giedrius Česnakas

Grėsmių skaičius, kurį sukelia tokia demografinė visuomenės struktūra yra itin didelis, todėl čia apžvelgiamos tik svarbiausios, akcentuojant jų pasekmes. Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius lems, kad ekonomiškai aktyviems gyventojams teks išlaikyti didėjantį pensinio amžiaus gyventojų skaičių, todėl darbuotojams teks mokėti didesnius mokesčius. Egzistuojanti socialinio draudimo sistema yra visiškai netvari ir nestabili, o politikai linkę skleisti mitą, kad patys pensininkai užsidirbo sau pensijas, taip legitimuodami esamos sistemos išlaikymą.

Iš esmės egzistuoja riba, iki kurios didinant mokesčius galima palaikyti egzistuojančią socialinės gerovės sistemą, tačiau esant minėtoms demografinėms tendencijoms ši socialinės apsaugos sistema neišvengiamai žlugs. Jau dabar Lietuva nuolat skolinasi siekiant subalansuoti „Sodros“ biudžetą, tačiau paskolų poreikis tik augs, o valstybės skola ir jos administravimas brangs. Šios tendencijos ir nauji mokesčiai kels įtampas tarp skirtingų socialinių grupių, o tai neišvengimai mažins ir politinį valstybės stabilumą. Jau dabar politikams vertėtų apsvarstyti pažadus dėl socialinių išmokų didinimo ir orientuotis į ilgalaikius valstybės interesus, o ne paveikti reitingus per socialinių išmokų didinimą, tačiau nereikėtų turėtų vilčių, kad taip nutiks.

Mažėjantis gyventojų skaičius neišvengiamai mažins vidaus vartojimą, net ir esant BVP dalies vienam gyventojui augimui. Mažėjantis gyventojų ir darbuotojų skaičius neišvengimai mažins investuotojų skaičių ir lėtins ūkio augimą. Ekonomikos potencialą mažins ir protų nutekėjimas, nors politikai linkę guostis protų apytakos procesu, tačiau bent kol kas toks procesas nevyksta ir abejotina, ar prasidės, jeigu valstybės politika liks orientuota į ekonomiškai pasyvias socialines grupes. Vakarų Europoje fiksuojamas 0,1 ar 0,5 proc. BVP augimas taps Lietuvos ir Baltijos šalių realybe. Dėl darbo jėgos trūkumo Lietuvos verslininkai bus linkę perkelti gamybą į kitas valstybes.

Imigracija keis etninę valstybės sudėtį, todėl galima numatyti, kad atsiras vidinių etninių konfliktų, su kuo Lietuva dar nėra susidūrusi, stiprės nacionalistinės nuotaikos, o kartu ir politiniai judėjimai ir partijos palaikančios šias nuotaikas.
Giedrius Česnakas

Verslininkai, siekdami išvengti darbo jėgos trūkumo, taip pat skatins darbo jėgos įvežimą, o esant darbuotojų poreikiui didės ir imigrantų skaičius. Tikėtina, kad išaugs imigracija ir NVS erdvės valstybių, o taip pat ir kitų pasaulio regionų, kurie pasižymės itin sparčiu gyventojų skaičiaus augimu, remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis tai bus Afrikos ir Šiaurės Afrikos valstybių, Indijos, Pakistano gyventojai. Imigracija keis etninę valstybės sudėtį, todėl galima numatyti, kad atsiras vidinių etninių konfliktų, su kuo Lietuva dar nėra susidūrusi, stiprės nacionalistinės nuotaikos, o kartu ir politiniai judėjimai ir partijos palaikančios šias nuotaikas. Valstybės institucijoms teks kurti programas skatinančias imigrantų integraciją ir vietinių gyventojų pakantumą.

Pozityvus imigracijos poveikis ekonomikai būna trumpalaikis, o kaip rodo Vakarų Europos valstybių patirtis, imigrantų integracija dažniausiai būna nesėkminga. Imigrantai dažniausiai susiburia į getus, o integracijos programos reikalauja didelių valstybės išlaidų. Kaip rodo lenkų tautinės mažumos klausimų sprendimo procesas, Lietuvos politikai nėra pajėgūs greitai ir veiksmingai spręsti tokių problemų. Be to, nenorą spręsti problemas stiprins ir augantis nacionalizmas. Kitą vertus, tautinės mažumos, kaip matoma iš Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Gruzijoje, gali tapti įvairių reikalavimų ar net karinių konfliktų priežastimis, tuo labiau, kad Rusija stiprindama „švelniąją galią“ užsienio politikoje vis aktyviau akcentuos rusakalbių, rusų kalbos ir kultūros klausimus.

Mažėjant gyventojų skaičiui neišvengiamai mažės valstybės gynybos ir užsienio politikos ištekliai ir pajėgumai. Tai mažins Lietuvos galimybes veikti tarptautinės politikos procesus, vers siaurinti diplomatinių atstovybių tinklą, mažins galimybes dalyvauti ES procesų formavime.

Demografinių grėsmių sprendimui Lietuva negalės pasiremti NATO, ES ar kitų valstybių partnerių pagalba, kaip yra įpratusi. Sprendimo būdus turės rasti politikai, kurie yra linkę atsižvelgti į politinius, o ne ekonominius ar socialinius procesus, orientuojasi į trumpalaikę, o ne ilgalaikę politiką, nepasižymi pasirinktos politikos stabilumu ir, kaip rodo tyrimai, nėra linkę bendradarbiauti su mokslininkais sprendžiant problemas, ar vertinant pasiūlytų sprendimų poveikį.

Demografiniai procesai kelią tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir paveiks daugelį svarbiausių nacionalinio saugumo sričių, jos politines ir ekonomines pozicijas tarptautinėje sistemoje. Politikų pasyvumas keliant demografinės grėsmės problemą, jau neminint jos sprendimų alternatyvų trūkumo, rodo nepajėgumą suvokti šią grėsmę ir negebėjimą įvertinti ilgalaikius strateginius valstybės interesus. Tai yra svarbiausias Lietuvos nacionalinio saugumo iššūkis, apie kurį vengiama kalbėti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skambina pavojaus varpais: dabar visi vairuotojai turi ypatingai suklusti (115)

Tragiška avarija antradienio rytą užfiksuota Klaipėdoje, kur žuvo jaunas BMW vairuotojas....

Mokesčių pertvarka įgauna daugiau pilkų atspalvių (75)

Pristatydama siūlomas mokesčių permainas Vyriausybė teigė, kad jomis siekiama vienodesnio...

Prabangaus turto savininkus persekioja nemalonumai: tai griauna, tai stato, o iš tiesų jau bando parduoti (26)

Vilniuje, Šlaito gatvėje, susiklostė paradoksali situacija. Šiame sklype Statybos inspekcijai...

Vėžį vilnietei išdavė pakitę hemoglobino ir geležies rodikliai (1)

Vilnietė Irena yra viena iš socialinės iniciatyvos „ Drąsos ambasadoriai “, siekiančios...

Lietuvos realijos: planus pakeitė vaikų nenoras grįžti (76)

Varėnos rajone parduodamas vasarnamis, pastatytas ant vandens gali būti ne tik taip daug vilčių...

Dramatiškame vaizdo įraše – iš Šiaurės Korėjos bėgantis karys papildyta 08.45 (34)

Trečiadienį karinių pajėgų dalinys „U.N. Command“ (UNC) Seule paskelbė vaizdo įrašą, iš...

Žvaigždės Kinijoje: dominuojantis Motiejūnas – asmeninės statistikos kūrimo rojuje (6)

Sužaidus devynis turus Kinijos čempionate paskelbta priverstinė pertrauka dėl FIBA pasaulio...

Kijevas: Luhansko separatistų vadas Plotnickis pabėgo į Rusiją papildyta 08.58 (23)

Ukrainos prorusiškų separatistų paskelbtos apsišaukėliškos „Luhansko liaudies respublikos“...

Naminė priemonė, kuri išnaikins tarakonus be nuodingų chemikalų (14)

Nuo neatmenamų laikų tarakonai yra užėmę pirmaujančią vietą tarp visų pasaulyje...

46-erių mamos ir 17-metės dukros nuotraukos drebina internetą: ar atspėsite, kur yra kuri? (10)

Sunku tuo patikėti, tačiau šias moteris skiria beveik trys dešimtmečiai, skelbia mirror.co.uk.