Įdomu, ar yra Lietuvoje bent vienas tėvas ar motina, kuris savo mažam vaikui linkėtų užaugus dirbti Viktoro Uspaskicho fabrike? Tikriausiai tokių nelabai daug, tačiau būtent tokią perspektyvą rinkėjams siūlo Darbo partijos lyderis. Na, nebent manote, kad kai V. Uspaskichas kalba apie paramą gamybos įmonėms, kurios išstums iš Lietuvos importą, omenyje turi ne agurkų, tualetinio popieriaus ar trąšų gamyklas, o įmones, gaminančias produkciją, išstumsiančią iš Lietuvos rinkos importinius „Mercedes-Benz“ automobilius, „Samsung“ televizorius, „Apple“ ir „Nokia“ mobiliuosius telefonus. Jei taip, tuomet belieka tik spėlioti, kaip atrodys „Liethuanian-Benz“ automobiliai, vietiniai „Patssau“ televizoriai ar įmonės „Runkeloid“ mobilieji telefonai, kurie išstums iš rinkos amerikietiškus, vokiškus ir japoniškus konkurentus.
Deja, didysis pasakorius V. Uspaskichas, paišydamas generuojančios ekonomikos viziją, kažkodėl nieko nekalba apie naujų gamybos įmonių, paremtų aukštosiomis technologijomis, pritraukimą į Lietuvą. Kad jos, naudodamosi mokesčių lengvatomis ir Europos Sąjungos (ES) bei biudžeto parama, generuotų ekonomiką, kurtų naujas darbo vietas ir išstumtų importą. Ir tai galima labai lengvai paaiškinti.
Realybė negailestinga, nes jei būsima Lietuvos Vyriausybė investuos ES ir biudžeto lėšas, kad pritrauktų investicijų, kurios sukurtų didžiausią skaičių ilgalaikių gerai mokamų darbo vietų, tai bus bloga žinia verslininkams, kurių gamyklų sėkmė visų pirma priklauso nuo pigios darbo jėgos, – jie gali net bankrutuoti. Taigi, šie verslininkai suinteresuoti, kad pinigų verslui, kuris su jais konkuruotų dėl darbuotojų, kurdamas gerai mokamas darbo vietas, nebūtų skiriama, kad pinigus „įsisavintų“ tie verslai, kurie jau šiandien sėkmingai išstumia importą V. Uspaskicho garsiuoju generavimo būdu.
Taigi, žmonės suinteresuoti, kad būtų daugiau galimybių rasti geriau mokamą darbą, o V. Uspaskicho tipo generatoriai suinteresuoti, kad jų pelnas būtų didžiausias, kad žmonės neturėtų kito pasirinkimo, todėl ir toliau už minimalų atlyginimą dirbtų jo gamyklose. Suprantant šios natūralios priešpriešos esmę, labai sunku suvokti, kaip žmonės, norintys gyventi geriau ir gauti didesnius atlyginimus, gali balsuoti už kapitalistą, kurio interesai yra visiškai priešingi.
Žinoma, siekiant objektyvumo būtina paminėti, kad gali būti pavienių atvejų, kai iš tiesų verta paremti kai kurias verslo įmones regionuose, nes joms bankrutavus regionas susidurtų su didelėmis socialinėmis problemomis. Tačiau tokia parama, siekiant išsaugoti konkrečią įmonę bei su ja susijusias darbo vietas ir išspręsti regiono problemas, turi būti išimtis, o ne taisyklė. Todėl didelė dalis pinigų ir lengvatų turi būti nukreipta tam, kad būtų kuriama aukštesnė pridėtinė vertė ir geriau mokamos darbo vietos, o ne tam, kad būtų išlaikomos mažai mokamos darbo vietos, o tokį darbą dirbančius žmones guostų tik faktas, kad jie dalyvauja didžiojoje misijoje pergalingai „išgeneruoti“ ekonomiką ir galutinai išstumti lenkiškų bei turkiškų agurkėlių importą.
Šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį į generuojančios ekonomikos guru V. Uspaskicho akcentuojamą pagrindinį ekonomikos generavimo komponentą – pelną. Klausantis V. Uspaskicho, susidaro įspūdis, kad Lietuvos verslas tiesiog skursta, tačiau, kelias minutes panaršius internete, tenka nustebti, nes Lietuvos įmonės tik 2009 m., po tai, kai 2000–2008 m. valdė V. Uspaskichas ir jo politiniai partneriai, veikė nuostolingai ir patyrė 1,8 mlrd. litų nuostolių, o jau 2010 m. nefinansinės šalies įmonės uždirbo 5,3 mlrd. litų pelną, 2011 m. – 8,4 mlrd. litų, o vien už 2012 m. pirmą pusmetį – apie 5,1 mlrd. litų pelną (neatskaičius mokesčių). Taigi, labai įdomu, kiek dar milijardų reikia pridėti prie Lietuvos įmonių pelno, kad būtų galima įjungti V. Uspaskicho generatorių? Ir kam jie atiteks?
Analizuojant V. Uspaskicho teiginius, galima labai aiškiai suprasti, kad Vakarų bendrovėms, galinčioms kurti gerai mokamas darbo vietas, šių pinigėlių ir lengvatų tikrai nematyti, bet kam iš vietinių generatorių bus leista pasišildyti, atsakyti beveik neįmanoma. Gal iš tiesų pinigai atiteks tiems, kurie atidarys dar vieną agurkų ar trąšų fabriką, o gal tiems, kurie, įsigiję naujos įrangos, atleis dalį žmonių, pasididins pelningumą, tačiau dėl didelio darbuotojų pasirinkimo atlyginimų nekels?
Būtų labai įdomu gauti atsakymą į šį klausimą, nes nesant konkretumo dalis piktųjų kubiloidų gali manyti, kad generuojančios ekonomikos guru pinigėlius ir lengvatas gali dalyti ne stengdamasis bent jau sukurti kuo daugiau, nors ir menkai mokamų darbo vietų, bet vadovaudamasis liūdnai pagarsėjusiais otkatais. Otkatilini į Didžiojo Vado priimamąjį įtikinama argumentacija, pastatai V. Uspaskichui tiesiai prieš nosį ir še tau pinigų generavimuisi, kad tik stumtum importą iš rinkos. Žinant, kad lietuvių tauta nuo 1940 m. garsėja stūmikais, jiems padedant ES ir Lietuvos biudžeto lėšas galima išstumti labai greitai. Deja, jei taip atsitiks, šio proceso pabaigoje Lietuva bus dar labiau korumpuota, bus iššvaistyta didelė dalis ekonominio potencialo, pelnas atsidurs tam tikrų verslininkų kišenėse, o darbininkai ir toliau turės rinktis: dirbti pusvelčiui ar emigruoti.
Tai, kad šią V. Uspaskicho viziją remia dalis verslininkų, kurių nemažai yra ir jo partijoje, galima suprasti, nes visada geriau dalyvauti dalybose nei stebėti. Tačiau kodėl jį remia tie, kurie nori, kad jų vaikai neemigruotų ir Lietuvoje rastų gerai mokamą darbą, suvokti neįmanoma. Tačiau apie tai, kodėl negalima kaltinti žmonių regionuose, balsuojančių už politiką, kuris pasmerks juos skurdui, detaliau skaitykite naujausiame žurnalo „Valstybė“ numeryje.
O dabar noriu paminėti tik vieną mažą sutapimą. Tuo metu, kai Lietuvoje žmonėms žiniasklaidos priemonėmis aiškinama, kad A. Kubilius nuskurdino Lietuvą ir privertė jos gyventojus emigruoti, todėl visi privalo balsuoti už naują generatorių – V. Uspaskichą ar, blogiausiu atveju, už kitas partijas, kurios yra opozicijoje, 32,42 proc. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių šiuose rinkimuose balsavo už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, o už jų partnerius Vyriausybėje – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį – balsavo 17,02 proc. emigrantų. Įvertinus šiuos skaičius, galima teigti, kad jei būtų užsienyje gyvenančių lietuvių, kurių daugumą sudaro emigrantai, valia, A. Kubiliaus Vyriausybė užsitikrintų triuškinančią daugumą Seime. Taigi mitas, kad emigrantai yra prieš A. Kubiliaus Vyriausybę, yra visiškas melas, kuris ir vėl buvo labai naudingas Darbo partijai (beje, už ją balsavo tik 5,96 proc. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių). Tačiau dėl žiniasklaidos patikėję šiuo melu rinkėjai, gyvenantys Lietuvoje, balsavo priešingai nei emigrantai.
Apibendrinkime. Kadangi už A. Kubiliaus Vyriausybėje buvusias partijas balsavo emigrantai ir jei jų dėka ši Vyriausybė ir vėl būtų valdžioje, koaliciją, kurią formuotų A. Kubilius, būtų galima vadinti Emigrantų vilčių koalicija. Na, o už V. Uspaskicho partiją daugiausia balsuota apylinkėse, kuriose balsuoja nuteistieji. Pravieniškių rinkimų apylinkėje, kurioje balsuoja ir Pravieniškių pataisos namų gyventojai, Darbo partija šluote nušlavė konkurentus – ji čia surinko 42,09 proc. balsų. A. Matučio apylinkėje, kur skaičiuojami ir Alytaus pataisos namų nuteistųjų balsai, Darbo partija surinko 39,58 proc. balsų, o Beržų rinkimų apylinkė, kurioje skaičiuojami ir Marijampolės pataisos namų nuteistųjų balsai, Darbo partija surinko 36,27 proc. balsų.
Žinoma, būtų galima bandyti teigti, kad į šiuos rezultatus nereikia kreipti dėmesio, nes šiuos balsus Darbo partija nusipirko, tačiau juk Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas aiškiai pasakė, kad šiuos rezultatus galima tvirtinti, kad rinkimuose išreikšta Lietuvos žmonių valia. Ir bent šių apylinkių atveju tikėtina, kad jis yra visiškai teisus, nes ir maži vaikai žino, kad nusikaltėliai balsuoja taip, kaip jiems liepia ar bent jau kaip nedraudžia balsuoti jų kalėjimo autoritetai.
Tačiau kodėl didžiųjų kalėjimų autoritetai palankūs Darbo partijai, atsakyti daug sunkiau. Bet kuriuo atveju galima teigti, kad šiuo metu rinkimuose pirmauja ir didžiausias galimybes formuoti valdančiąją koaliciją turi Pravieniškių vilties koalicija, kuri generuos skurdą, taškysis pinigais, gąsdins Vakarų investuotojus ir ilgainiui padidins už A. Kubiliaus politiką balsuojančių emigrantų skaičių. Tačiau nors ateityje emigrantų, balsuojančių už modernią, vakarietišką politiką, skaičius išaugs, labai tikėtina, kad dar daugiau Lietuvos žmonių 2016 m. rinksis skurdo generavimo politiką ir balsuos prieš supuvusias Vakarų korporacijas ir baisųjį A. Kubilių.
Taip atsitiks, nes pergalės atveju Pravieniškių vilties koalicija išnaudos visą savo finansinį ir struktūrinį potencialą, kad dar labiau padidintų įtaką žiniasklaidai ir jos padedama įtikintų darbininkus ir valstiečius, jog dėl visko kaltas Vytautas Landsbergis, Andrius Kubilius, supuvę Vakarai, griūvanti ES ir visiškiems bepročiams besivaidenantis energetinis nepriklausomumas.
Taigi, miegok ramiai, vaikeli, tėveliai nubalsavo už Darbo partiją, ir tu galėsi dirbti agurkų fabrike ir skursti per amžius.